M. Zubas: rungtynes laimi žaidėjai, o ne treneris

Evaldas GELUMBAUSKAS, „Respublikos“ žurnalistas

2013-02-23 18:48

Vilniaus miesto futbolo draugijos (VMFD) „Žalgiris“ klubo vyriausiasis treneris Marekas Zubas tapo pirmuoju naujos kartos „Žalgirio“ strategu, ne tik užbaigusiu, bet ir pradėjusiu sezoną žalių baltų komandoje. 2009 m. atgimęs sostinės futbolo klubas po kiekvieno sezono keisdavo vyriausiuosius trenerius, ieškodamas to vienintelio, galinčio įgyvendinti ambicingus klubo vadovybės tikslus.

Po 2010 m. sezono „Žalgirio“ vadovai atsisveikino su geriausiu to sezono Lietuvos futbolo A lygos treneriu išrinktu Igoriu Pankratjevu, 2011 m. su ekipa atsisveikino Vitalijus Stankevičius, o praėjusių metų viduryje Vilnių paliko ir kroatas Damiras Petravičius. Scenoje pasirodžius 49-erių futbolo specialistui iš Lenkijos M. Zubui netrukus ne tik futbolo mėgėjai, bet ir VMFD „Žalgiris“ vadovybė patikėjo, kad jų paieškos baigėsi.

2012 m. rugpjūčio mėn. po lygiųjų (2:2) su Marijampolės „Sūduva“ VMFD „Žalgiris“ vadovai nusprendė nutraukti sutartį su kroatu D.Petravičiumi. Šio specialisto vadovaujama komanda išplėšė iš Panevėžio „Ekrano“ rankų Lietuvos futbolo federacijos taurę, bet Europos lygos varžybose neįveikė Austrijos „Admira Wacker“ komandos barjero, o po lygiųjų su „Sūduva“ Lietuvos čempionate likus sužaisti 14 turų nuo lyderio „Ekrano“ atsilikinėjo 8 taškais.

Naujasis „Žalgirio“ strategas lenkas M. Zubas į Vilnių atvyko prieš pat 23-iojo turo dvikovą su Panevėžio „Ekranu“. Aukštaitijos sostinėje vykusios rungtynės baigėsi be įvarčių. Vargu ar kas tikėjosi, kad likusiose sezono rungtynėse žalgiriečiai iškovos visas pergales ir iki paskutinio A lygos turo išsaugos intrigą kovoje dėl čempionų titulo. M. Zubo vadovaujama komanda paneigė skeptikų prognozes ir prieš paskutinį, 36-ąjį, A lygos turą „Žalgirį“ nuo „Ekrano“ skyrė tik vienas taškas.

„Nuoširdžiai sakau, mes tikėjome, kad galime tapti čempionais - „Sporto gyvenimui“ sakė M. Zubas. - Žinojome, kad panevėžiečiams teks du kartus iš eilės žaisti išvykoje su Pakruojo „Kruoja“. Iš pradžių LFF taurės ketvirtfinalyje, o paskui - A lygoje. Žinojome, kad Pakruojyje žaisti nėra paprasta, vylėmės, kad jų padėtį dar labiau apsunkins nepalankios oro sąlygos, sudėtinga aikštė ir pan. Deja, „Ekranas“ tąsyk įrodė, kad žino, kaip reikia žaisti svarbiausiose sezono rungtynėse. Reikia pripažinti, kad tai tikrai aukšto lygio, patyrusi komanda, žinanti, kaip reikia iškovoti ir apginti čempionų titulą“.

Iš viso M. Zubo treniruojamas VMFD „Žalgiris“ 2012 m. sezone sužaidė 17 rungtynių - A lygoje, LFF taurės turnyre ir draugiškų - ir iškovojo 16 pergalių. Dar dvi pergalės prieš Vilniaus REO klubą žalgiriečiams buvo užskaitytos be žaidimo.

- Praėjusiame sezone jūsų vadovaujama komanda laimėjo 16 rungtynių iš eilės. Ar jūs pats, imdamasis šio darbo, tikėjotės, kad šluosite nuo kelio visus varžovus? - „Sporto gyvenimas“ paklausė M. ZUBO.

- Ta pergalių serija rodo, kad man nuo pat pradžių pavyko užmegzti gerus santykius su žaidėjais, nes juk ne treneris laimi rungtynes, o futbolininkai. Vadinasi, jie suprato, ką aš jiems aiškinu prieš rungtynes, suprato, ko iš jų noriu per treniruotes. Galiausiai jie ir patys patikėjo, kad tikrai gali laimėti prieš visus varžovus. Nors iš tiesų nematau toje pergalių serijoje ko nors ypatingo. Bent jau A lygos masteliu „Žalgiris“ yra stipri komanda, turinti pajėgius, aukšto meistriškumo žaidėjus, solidžią organizaciją ir taip toliau. Tai komanda, kuri Lietuvoje ir turi siekti tik pergalių. Pamenu, kai pirmą kartą Lietuvoje bendravau su žurnalistais, sakiau, kad mano tikslas - kiekvienose rungtynėse siekti pergalės ir padaryti viską, kad čempionate išliktų intriga iki paskutinio turo. Kita vertus, kai komanda laimi kelis mačus iš eilės, futbolininkai pradeda žaisti vis drąsiau, pasitikėdami savimi ir tai suteikia papildomą pranašumą aikštėje.

- Vis dėlto iki čempionų titulo pritrūko vos vieno taško. Tiksliau - pergalės pirmose jūsų rungtynėse su Panevėžio „Ekranu“.

- Na, tai tik sausa statistika. Teoriškai gal ir galima taip pasakyti, bet tuo metu nedaug kas tikėjosi, kad „Žalgiris“ apskritai sugebės pasivyti „Ekraną“. Bet visa tai jau istorija. Dabar mes ruošiamės naujam sezonui ir naujoms kovoms su panevėžiečiais Lietuvos čempionate ir taurės varžybose. Dvejus metus iš eilės „Žalgiris“ iškovojo sidabro medalius, o šiais metais norėčiau padėti komandai žengti dar vienu laipteliu aukštyn ir laimėti auksą.

- Bent jau žvelgiant į sausą statistiką pasirengimo sezonui metu „Žalgiris“ nedemonstruoja to pergalingo žaidimo. Iki šios dienos mačo su Daugpilio „Daugava“ sužaidėte aštuonerias kontrolines rungtynes, iškovojote dvi pergales, patyrėte tris nesėkmes, o dar trys mačai baigėsi lygiosiomis.

- Ruošiantis sezonui pergalės draugiškuose mačuose nėra pats svarbiausias dalykas. Be abejo, norisi laimėti, bet tuo pat metu sprendžiame ir daugybę kitokių klausimų. Svarbiausia, kad futbolininkai nepervargtų ir išvengtų traumų. O tai tampa tikrai rimtu iššūkiu treneriui, nes Vilniuje mes treniruojamės ant dirbtinės dangos - „Sportimos“ manieže - bei LFF stadione. Kai atvykome į stovyklą Kroatijoje, turėjome pratintis prie natūralių aikščių. Futbolininkams tai labai pavojinga situacija, nes mes ne tik sunkiai dirbome treniruotėse, bet ir kas antrą dieną žaidėme su rimtais varžovais. Asmeniškai man buvo svarbu išmėginti tam tikras taktines naujoves, patikrinti naujokus, kitus futbolininkus, o rezultatas - tai tik antraeilis dalykas. Rezultato mes sieksime A lygoje ir kitose oficialiose varžybose.

- Ar jus tenkina dabartinė komandos sudėtis? O gal dar norėtumėte sustiprinti kurią nors poziciją aikštėje?

- „Žalgiriui“, kad sėkmingai pasirodytų Europos lygos atrankos varžybose, reikėtų sustiprėti. Bet A lygoje mes galime siekti aukščiausių vietų ir esamos sudėties. Gal ir nelaimėsime visų rungtynių, tačiau tikrai kovosime dėl aukso. Iki šiol bene didžiausia spraga buvo puolimas. Kai po praėjusio sezono komandą paliko rezultatyviausias žaidėjas Kalumas Eliotas (Calum Elliot), mes likome tik su vienu puolėju Kamiliu Bilinskiu. Tačiau jau Kroatijoje išmėginome dar vieną puolėją - Vedraną Gercą. Tai patyręs futbolininkas ir jis jau treniruojasi su komanda Vilniuje.

- Ar nenorėtumėte matyti „Žalgirio“ gretose daugiau futbolininkų iš Lenkijos?

- Galiu norėti įvairių dalykų, bet esu treneris, o ne komandos vadovas ar sporto direktorius. Aš galiu patarti, bet sprendimus, atsižvelgdami į klubo biudžetą ir galimybes, priima kiti žmonės. Iš tiesų man nėra svarbu, kokios tautybės futbolininkas žaidžia komandoje. Netgi norėčiau, kad komandoje žaistų kuo daugiau lietuvių. Todėl esu labai patenkintas naujokais - Artūru Žulpa, Ryčiu Leliūga. Lietuvoje netrūksta jaunų, talentingų futbolininkų, bet su jais reikia nuosekliai dirbti. Džiugu, kad visi vaikinai nori žaisti, nori treniruotis ir jų darbas duoda vaisių. O kalbant apie futbolininkus iš Lenkijos - reikia suprasti, kad ten futbolininkai uždirba gerokai daugiau nei Lietuvoje. Tad reikiamo lygio futbolininkų savo pinigais mes nepriviliosime, o kviestis futbolininką tik todėl, kad jis yra lenkas, būtų paprasčiausiai neprofesionalu.

- Jau kitą savaitgalį (kovo 2 d.) Marijampolėje jūsų laukia pirmasis rimtas naujojo sezono mūšis - kova su Panevėžio „Ekranu“ dėl Lietuvos Supertaurės. Ko tikitės iš šių rungtynių?

- Tai ypatingos rungtynės, nes jose susitiks čempionai ir taurės savininkai. Pirmiausia tokiame mače kovojama dėl klubo garbės. Man tai nėra tušti žodžiai, nes aš tikrai noriu, kad „Žalgiris“ džiugintų pergalėmis savo gerbėjus. O futbolo mėgėjams ir žurnalistams tai bus puiki proga atnaujinti pažintį su pajėgiausiomis šalies komandomis stebint ne kokias nors draugiškas rungtynes, o mačą, kuriame nugalėtojui atitenka garbingas titulas.