Lietuvos sporto klubai susibūrė į asociaciją

Lietuvos sporto klubai susibūrė į asociaciją

Lietuvos sporto ir sveikatingumo klubai, matydami, jog Lietuva - viena iš mažiausiai sportuojančių Europos Sąjungos valstybių, susibūrė į Lietuvos sveikatingumo klubų asociaciją (LSKA). Kol kas šios asociacijos nariai yra septyni Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos klubai, tačiau ateityje narių skaičius turėtų gerokai plėstis.

Vilniuje vykusioje spaudos konferencijoje asociacijos nariai pabrėžė, jog Lietuvos finansiniai nuostoliai dėl gyventojų fizinio pasyvumo kasmet siekia apie 2,5 mlrd. litų per metus.

Klaipėdietis - valdyboje

"Mes susivienijome matydami kritišką situaciją ir opią visuomenės problemą, kurią reikia spręsti skirtinguose lygmenyse ir nedelsiant", - pabrėžė LSKA prezidentas Aurimas Mačiukas ir Klaipėdos sporto klubo "Klaipėda GYM" vadovas Tadas Vilkas.

Pastarasis klaipėdietis išrinktas į asociacijos valdybą.

"Remiantis 2010 metų IHRSA (Tarptautinė sveikatos ir sporto klubų asociacija) duomenimis, sporto klubų nariais Lietuvoje buvo apie 1,5 proc. gyventojų. Tai yra labai mažai, lyginant su 12-15 proc. sporto klubų narių Skandinavijos šalyse", - pabrėžė T. Vilkas.

Anot jo, tarp pagrindinių asociacijos tikslų - siekis didinti visuomenės fizinį aktyvumą ir skatinti sveikatingumo idėjas, taip sutaupant nemažai gydymui išleidžiamų lėšų, taip pat - įvesti Lietuvos sporto klubų, trenerių kvalifikacinius ir sveikatinimo programų standartus. LSKA sieks artimiausiu metu prisijungti prie Europos sveikatingumo asociacijos, vienijančios 18 ES šalių. Sieksime dalyvauti sveikatos prevencijos projektuose, gerinsime sveikatingumo klubų paslaugų kokybę", - pasakojo klaipėdietis.

Pasigenda valdžios dėmesio

Skirtingais tyrimais įrodyta ir patvirtinta, jog fiziškai aktyviam žmogui mažėja rizika sirgti širdies ir kraujagyslių, plaučių, medžiagų apykaitos, judėjimo aparato ir kitomis ligomis. Pavyzdžiui, JAV dėl fizinio aktyvumo stokos kasmet miršta apie 200 tūkst. žmonių, nuo širdies ir kraujagyslių ligų - 700 tūkst. žmonių.

"Nedidelį antsvorį turintis, bet fiziškai aktyvus žmogus yra gerokai sveikesnis nei liesas, bet fiziškai pasyvus. Visgi, svarbu nepamiršti, jog norint būti sveikiems, būtinas ne tik fizinis aktyvumas, bet ir subalansuota mityba. Tuomet galėsime džiaugtis ne tik sveiku kūnu, energija, gera nuotaika, bet ir ekonomine nauda. Europos sveikatingumo asociacijos duomenimis, 1 euras, skiriamas fiziniam aktyvumui skatinti, sutaupo 3 eurus, skiriamus sveikatos apsaugai," - teigia stipriausias pasaulio žmogus, Savicko sporto klubo direktorius Žydrūnas Savickas.

Klaipėdos atstovas T. Vilkas pateikė užsienio šalių praktiką, kuomet rizikos grupėje esantiems žmonėms (turintiems aukštą kraujo spaudimą, antsvorį ir pan.) savivaldybės padengia maždaug 50-80 proc. sporto klubo abonemento kainos.


"Tokia praktika galėtų būti ir Lietuvoje. Juk sportuojantis ir sveikas žmogus sukuria kur kas didesnę pridėtinę vertę valstybei. Tarkime, anksčiau mano močiutė nesportavo, turėjo aukštą spaudimą, nuolat kviesdavo į namus greitąją pagalbą, jausdavosi blogai, tačiau kai ji pradėjo sportuoti, plaukioti baseine, šios bėdos susitvarkė. Jei daugiau žmonių sportuotų, valstybė sutaupytų pinigų kompensuojamiems vaistams. medicinos darbuotojų aptarnavimui ir panašiai", - kalbėjo T. Vilkas.

Sportavimo rekomendacijos

Fizinį aktyvumą skatinti reikėtų pradėti dar nuo vaikystės. Nustatyta, jog per savaitę įvedus vieną papildomą kūno kultūros pamoką, pagerėtų ne tik vaikų sveikata, bet ir jų mokymosi rezultatai. Apskritai, iki 18 metų amžiaus rekomenduojama kasdien bent valandą laiko skirti vidutinio intensyvumo sportui, o bent 3 kartus per savaitę po pusvalandį sportuoti intensyviai. Nuo 18 metų amžiaus žmonėms būtų idealu sportuoti bent 5 dienas per savaitę po 30 minučių nedideliu intensyvumu arba po 15 minučių vidutiniu intensyvumu.

"Deja, didžioji dalis ne tik visuomenės, bet ir specialistų ar žmonių, nuo kurių priklauso sprendimai - medikų, politikų, - dar ne iki galo suvokia fizinio aktyvumo naudą sveikatai, gyvenimo kokybei ir net šalies ekonomikai. Fizinis aktyvumas turi būti suprantamas plačiąja prasme, o jo skatinimas turi būti ilgalaikis ir nuoseklus procesas, kurį propaguoja ne tik sporto ir sveikatingumo klubai, bet ir valdžios institucijos. Mes, dirbdami skirtinguose miestuose, skirtinguose sporto ir sveikatingumo klubuose, iš arti susiduriame su problemomis ir matome jų sprendimo būdus. Tikime, jog kartu galėsime efektyviau šviesti visuomenę ir spręsti problemas", - sakė LSKA prezidentas A. Mačiukas.

LSKA nariais tapo šie klubai: sporto ir sveikatingumo kompleksų tinklas "Impuls", Savicko sporto klubas, "Body GYM", "Victoria Gym", Kauno sveikatingumo centras "Linija", aerobikos ir sporto klubas "Fankas" ir "Klaipėda GYM".

Šiai asociacijai priklausantys sporto klubai planuoja rengti bendras akcijas savo klientams. Tarkime, visi susitarę tam tikromis dienomis organizuos seminarus, žmonių sveikatos patikrinimo akcijas, rinktis ir apibendrins rezultatus apie žmonių kūno masės indeksą, kraujo spaudimą ir kitus duomenis.

Taip pat organizuos konsultacijas apie sveiką mitybą, pasitarimus su dietologais, mitybos specialistais, rengs sportines stovyklas, šventes.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder