Lietuvos futbolo federacija apkaltinta lėšų švaistymu

Viena sesuo konsultuoja, kita – apmoka sąskaitas

Į LFF kabinetus ir koridorius grįžta karo parengtis.

Dalis vykdomojo komiteto (VK) telkia jėgas prieš federacijos generalinį sekretorių Nerijų Dunauską, kuris po pernykščio įstatų pakeitimo tapo svarbiausia organizacijos figūra.

Praėjusią savaitę 12 iš 20 VK narių raštiškai pareikalavo sustabdyti teisinių paslaugų pirkimą, mat abejoja, ar šiam tikslui skiriamos adekvačios pinigų sumos.

Per praėjusius metus advokatai LFF kainavo 207 tūkst. eurų.

„Mes laikome, kad tai – švaistymas. Nesame kažkokia organizacija, kuri daug bylinėjasi, dalyvauja versle. Vidaus dokumentus galėtų paruošti ir mūsų pačių samdomas juristas. Tam gali būti skiriama ne daugiau nei 30-40 tūkst. eurų per metus“, – DELFI teigė VK narių parašus rinkęs Marijampolės apskrities futbolo federacijos prezidentas Žydrūnas Buzas.

LFF dažniausiai konsultuoja advokatų kontoros „Adlex“ partnerė Reda Kurlavičienė, įsitraukusi futbolo reikalus tuomet, kai po ilgos dramos atsistatydino E. Eimontas, o galias savo rankose sutelkė N. Dunauskas.

Dar įdomesnis faktas, kad dosnų atlygį už paslaugas R. Kurlavičienei perveda jos sesuo Diana Guzelienė, nuo praėjusių metų dirbanti LFF finansų vadove.

Pilkasis kardinolas linksta, kur vėjas pučia

Regis, taip susitvarkiusi LFF administracijos vadovybė nusprendė, kad jai nebeaktualus įstatuose įtvirtintas reikalavimas, jog sandorius, kurių vertė per metus didesnė nei 50 tūkst. eurų, turi tvirtinti vykdomasis komitetas.

Nerijus Dunauskas, Reda Kurlavičienė.

O pastarajame kyla vis stipresnis pasipriešinimas N. Dunausko ir jo svainio Tomo Danilevičiaus, nuo praėjusio rudens einančio reprezentacinėmis tapusias LFF prezidento pareigas, įtakai.

DELFI žiniomis, aktyviausiai pakeisti jėgų balansą siekia Tauragės apskrities futbolo federacijos vadovas Arūnas Pukelis ir Ž. Buzas. Du verslininkai, kuriuos sieja spalvinga kriminalinė praeitis, ėmėsi burti ne mažiau margą opoziciją.

Reikalavimą dėl viešo teisinių paslaugų pirkimo konkurso paskelbimo pasirašė LFF pirmasis viceprezidentas Vidmantas Butkevičius ir jo verslo partneris Artūras Krukis, anksčiau E. Eimonto sąjungininku laikytas Gediminas Daukšys, VK naujokai Ingrida Siliūnienė, Gintautas Mirauskas, Mindaugas Bondauskis, Rytis Davidovičius.

Surinkti daugumą opozicionieriams pavyko patraukus į savo pusę dėdę ir sūnėną: Sergejų Slivą ir Sergejų Slyvą.

Pasak Ž. Buzo, paskutinis savo parašą padėjo LFF senbuvis, dažnai „pilkuoju kardinolu“ tituluojamas Stasys Stankus. Nors prieš tai pastarasis VK posėdyje laikėsi kardinaliai priešingos nuomonės.

„Pasirašė tada, kai pamatė, kad vienaip ar kitaip jau turime daugumą“, – šyptelėjo Ž. Buzas.

Stasys Stankus. Manto Jokubausko nuotr.

Aiškintis išlaidų klausimo vykdomajame komitete nepanoro Gintautas Babravičius, Darius Butkus, Romualdas Jonaitis, Paulius Malžinskas, Anatolijus Stecenko, Dainius Širvys, Vytautas Vaškūnas ir VK pirmininkaujantis T. Danilevičius.

Advokatai gina ne federaciją, o jos vadovus?

Išlaidos teisinėms paslaugoms – tik epizodas, kuriuo bent dalis iš susivienijusių VK narių neketina apsiriboti.

Tuo labiau, kad ir LFF vadovybė nesiruošia tenkinti opozicijos reikalavimų.

N. Dunauskas, su DELFI sutikęs bendrauti tik raštu, tvirtino nematantis pagrindo skubiai stabdyti dabar galiojančių sutarčių.

Jis teigė, kad realios federacijos išlaidos advokatams yra „žymiai mažesnės“ nei suma, kurią pati LFF nurodė VK nariams paprašius pateikti skaičius.

„Jūsų klausime minima suma (200 tūkst. eurų – DELFI) gerokai prasilenkia su tikrove ir yra klaidinga. Teisinės išlaidos yra žymiai mažesnės ir ateityje turėtų dar mažėti, nes tikimės, jog pagaliau baigsis jau dvejus metus trunkantis mokesčių patikrinimas“, – rašoma N. Dunausko pateiktuose atsakymuose.

DELFI ėmus domėtis, kuriuo atveju LFF neprasilenkia su tikrove, paaiškėjo, kad federacijai teisininkų paslaugos – ne tik „Adlex“ kontoros, bet ir Apeliacinio komiteto pirmininko pareigas einančio advokato Laimono Markausko – per metus išties kainavo per 200 tūkst. eurų, tik vėliau susigrąžintas pridėtinės vertės mokestis (36 tūkst. eurų).

Šiemet iki gegužės vidurio teisininkams LFF jau išleido 68 tūkst. eurų, Ž. Buzo žiniomis, dar 24 tūkst. eurų pervesti pastaruoju metu.

„Puikiai suprantame, kad teisininkai dirba tik prezidentui ir generaliniam sekretoriui. Kai jie šiurkščiai pažeidžia įstatus, advokatai gina vadovus“, – skundėsi Ž. Buzas.

Žada baudžiamąsias bylas

Jo teigimu, LFF vadovybė nepaiso įstatų reikalavimų ir nepateikia ketvirčio finansinių ataskaitų, neteikia kitų duomenų VK, nesugebėjo numatytu laiku sušaukti metinės LFF konferencijos.

„Paprašiau Lietuvoje vykusio Europos merginų čempionato ataskaitos, komandiruočių išlaidų, darbuotojų pareigybių aprašymų. Kiekvienu atveju gavau tą patį atsakymą – vykdomojo komiteto nariui neprivaloma duoti tokios informacijos. Todėl, kad nėra priimtas reglamentas, kaip pateikti medžiagą. O juk vykdomasis yra aukščiausia valdžia, kuri skiria generalinį sekretorių“, – stebėjosi Ž. Buzas.

Vienas ginčas jau nukeliavo į teismą. LFF generalinis sekretorius panaikino federacijos kontroliuojamos bendrovės „Futbolo stadionas“, valdančios LFF stadioną, valdybą. Keturi iš penkių pastarosios narių – A. Pukelis, Ž. Buzas, G. Žemaitis ir Gintaras Radavičius – tokį sprendimą apskundė tvirtindami, kad N. Dunauskas viršijo savo įgaliojimus.

Žydrūnas Buzas.

„Dabar jie gavo milijoną eurų LFF stadiono remontui. Turbūt dėl to ir valdybą nuėmė, kad negalėtų nieko matyti ir kontroliuoti.

Stadione konkursai rengiami atgaline data – laistymo, apsaugos. Pirma padaro darbus, tada įvyksta konkursas. Pavyzdžiui, taip įrengtos filmavimo kameros už 16 ar 18 tūkst. eurų. O darbus atliko „Argus“ (LFF nuolat aptarnaujanti privati saugos tarnyba priklauso VK nariui, artimam T. Danilevičiaus bendražygiui R. Jonaičiui – DELFI).

Dabar vyksta konkursas aikščių dangoms. Jo sąlygas ruošė Karolis Kriščiūnas – bendrovės „Fortera“, kuri 20 metų laimi šitus konkursus, vadovo sūnus. Patikėkite, kai tik prieisime prie visų dokumentų, baudžiamųjų bylų bus garantuotai“, – grūmojo Ž. Buzas.

Karčių žodžių jis negaili ne tik LFF administracijai bei ūkinei veiklai vadovaujančiam N. Dunauskui, bet ir T. Danilevičiui.

„Prezidentas nieko neveikia, nežinau, kiek jis būna Lietuvoje. Jeigu mato, kas vyksta, ir nesiima veiksmų, vadinasi, jis dalyvauja visame šitame kartu su generaliniu sekretoriumi. Netikiu, kad jis nieko nežino, juk vis tiek giminaičiai. Iš to, kaip pasisako vykdomajame komitete, susidaro vaizdas, kad jie veikia kartu“, – sakė pašnekovas.

Jis neslėpė, kad tolesniuose VK susidariusios opozicijos planuose – N. Dunausko atšaukimas iš pareigų.

Tam reikėtų dviejų trečdalių vykdomojo komiteto narių balsų. Dabartinės vadovybės priešininkų rankose vėl šmėžuoja ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) korta.

„Jeigu nepavyks tiek balsų surinkti, jeigu generalinis sekretorius pats neatsistatydins, prašysime, kad FNTT atliktų federacijos veiklos tyrimą“, – žadėjo Ž. Buzas.

Primename, kad FNTT atliko ne paskutinį vaidmenį 2015-aisiais klibinant tuomečio LFF prezidento Juliaus Kvedaro kėdę. Pareigūnams surengus kratas federacijos būstinėje ir J. Kvedaro artimųjų namuose, pastarasis pareiškė, kad LFF purtoma „Tauragės medžiotojų būrelio“ užsakymu.

Didelį rezonansą sukėlęs tyrimas „dėl galimo milijonių sumų švaistymo“ baigėsi žymiai kuklesniais rezultatais – LFF tiekėjos „Hummel“ buhalterei buvo skirta 500 eurų bauda dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo. Užtat J. Kvedaras atsisakė planų siekti dar vienos kadencijos LFF prezidento pareigose.

Prieš nosį regi ne maištą, o „produktyvų darbą“

Tauragėje, Marijampolėje ir kituose miestuose žvangant ginklams, Vilniuje demonstruojama olimpinė ramybė.

N. Dunauskas teigė, kad federacija dirba įprastai, ir nesama jokių prielaidų galimam perversmui.

Pateikiame visus LFF generalinio sekretoriaus atsakymus į DELFI klausimus.

– Kodėl LFF tiek daug išleidžia teisininkų paslaugoms?

– Federacijai kelių kontorų teisininkų komanda teikia plataus spektro paslaugas – rengia sutartis, teikia išvadas einamaisiais veiklos klausimais, aiškina LFF dokumentų nuostatas, koordinuoja federacijos mokestinį patikrinimą už 2013-2016 metus, atstovauja LFF Tarptautiniame sporto arbitražo teisme, FIFA ir UEFA organizacijose, Lietuvos teismuose, valstybės institucijose. Taip pat eina sąžiningo elgesio pareigūnų pareigas, kurios mūsų organizacijai – labai svarbios. Kovai su nesąžiningu žaidimu yra skiriamas didelis dėmesys.

Išlaidas teisinėms paslaugoms didino ir tai, kad LFF apmoka ne tik federacijai tiesiogiai teikiamas paslaugas, bet ir tas, kurios buvo suteikiamos LFF nariams. Atkreipiame dėmesį, kad LFF nariams suteiktų teisinių paslaugų vertė sudarydavo net 30 procentų viso teisinių paslaugų biudžeto. Būtent dėl tinkamo teisinių paslaugų teikimo, vieno iš LFF nario atžvilgiu VMI priskaičiuota mokesčių suma buvo sumažinta ir tokiu būdu buvo sutaupyta daugiau negu 100 tūkst. eurų.

Nerijus Dunauskas.

– Kodėl šioms paslaugoms pirkti neprašyta VK pritarimo, kaip numatoma LFF įstatuose?

– Taip, vadovaujantis LFF įstatais, VK sprendžia dėl sandorių sudarymo, kurių vertė per metus yra didesnė nei 50 tūkst. eurų. Tačiau ši nuostata iš esmės taikoma tada, kai konkretaus sandorio sudarymo metu jau yra aišku, kokio dydžio išlaidas patirs LFF.

Tuo tarpu visos teisinių paslaugų sutartys yra neterminuotos, jose nėra įvardintos konkrečios paslaugų teikimo apimtys, teisinės paslaugos yra teikiamos pagal faktinį federacijai kylantį poreikį. LFF patirtinų išlaidų nebuvo ir nėra galimybės numatyti sutarčių sudarymo momentu. Dėl to šių sutarčių sudarymo klausimai ir nebuvo sprendžiami Vykdomajame komitete.

– Sutapimas, kad LFF teisines paslaugas teikiančios advokatės R. Kurlavičienės sesuo D. Guzelienė pernai įdarbinta LFF finansų vadove? Ar tiesa, kad jos atlyginimas yra ne mažesnis nei 3 tūkst. eurų?

– Jūsų turima informacija apie atlyginimą yra klaidinga. Galiu jus patikinti, kad finansų vadovės atlyginimas yra mažesnis negu jūsų minimi 3 tūkst. eurų. LFF įdarbina tik tuos asmenis, kurie atitinka keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir laimi federacijos skelbiamą atranką. LFF skelbė atranką dėl finansų vadovo pozicijos, ją laimėjo D. Guzelienė, kadangi labiausiai atitiko LFF keltus reikalavimus bei lūkesčius.

– Kodėl be VK žinios atšaukta UAB „Futbolo stadionas“ valdyba, dėl ko LFF buvo paduota į teismą?

– LFF yra vienintelis UAB „Futbolo stadionas“ akcininkas, o LFF santykiuose su UAB „Futbolo stadionas“ atstovauja vienasmeniškai LFF generalinis sekretorius. Nei pagal UAB „Futbolo stadionas“, nei pagal LFF įstatus, Vykdomasis komitetas nesprendžia jokių klausimų, susijusių su LFF antrinėmis įmonėmis. Todėl LFF priimant sprendimą dėl UAB „Futbolo stadionas“ valdybos atšaukimo Vykdomasis komitetas neturėjo būti informuotas nei iš anksto, nei vėliau.

– Ką ketinate daryti dėl VK narių prašymo sustabdyti teisinių paslaugų pirkimą ir skelbti viešą konkursą?

– Šis klausimas bus svarstomas artimiausiu metu. Tačiau tikrai bus įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, ypač atsižvelgiant į tai, ar sustabdžius teisinių paslaugų teikimą nebūtų padaroma žala LFF. Atkreipiu dėmesį, kad šiuo metu LFF teisines paslaugas teikiantys teisininkai yra įtraukti į daugybę su federacijos interesais susijusių procesų, todėl staigus teisininkų atitraukimas gali nulemti didžiulius nuostolius federacijai.

– Ar atsistatydintumėte iš pareigų VK nariams pareiškus nepasitikėjimą?

– Pirmiausia, tokių raginimų nesu girdėjęs nė iš vieno Vykdomojo komiteto nario. VK turi teisę bet kada atšaukti generalinį sekretorių iš jo pareigų. Mano sprendimas atsistatydinti, jeigu ir būtų priimtas, tai būtų priimtas laisva valia, nelaukiant VK nepasitikėjimo.

Tačiau kol galėsiu padėti Lietuvos futbolui, tol dirbsiu jo labui būdamas generaliniu sekretoriumi. Nebent VK nutartų mane atšaukti iš šių pareigų. Tam šiuo metu nematau jokios svarios priežasties, tokių ketinimų ir raginimų nesu sulaukęs. Aišku, Vykdomajame komitete būna daug ir karštų diskusijų, tačiau jos yra reikalingos, nes norime pasiekti geriausią rezultatą. Užtikrinu, kad vyksta produktyvus darbas ir visi dirbame dėl Lietuvos futbolo.