Lietuvos čempiono titulą susigrąžinęs baidarininkas tebesvajoja apie olimpinį auksą

Nugalėtoją lemia tūkstantosios sekundės dalys. Netgi padaryta maža klaidelė tave gali nustumti į baidarininkų rikiuotės pabaigą. Reikia irkluoti itin atsakingai, gerai apgalvoti kiekvieną yrį.“

2013 m. universiados čempionas, 2015 ir 2016 m. Europos čempionatų bronzinis prizininkas šiemet tapo Lietuvos čempionu ir aplenkė pagrindinį savo varžovą, treniruočių draugą Artūrą Seją.

Ši pergalė nenustebino jo trenerio Romo Petrukaneco, kurio teigimu, olimpinio kelialapio siekiantis Ignas visą laiką buvo stiprus, o per šiemetinį čempionatą sugebėjo išnaudoti visas galimybes ir gerai jam pasirengti.

Dabar didžiausia mūsų irkluotojų viltis – kitąmet vyksiantys pirmieji du Pasaulio taurės varžybų etapai Segede (Vengrija) ir Barnaule (Rusija). Jie vienas po kito vyks gegužės antroje pusėje ir per juos bus galima pelnyti Tokijo žaidynių kelialapių.

Pasak Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinio sekretoriaus R. Petrukaneco, rudenį šiuo klausimu vyks diskusijos ir vėliau federacijos Trenerių taryba nuspręs, pagal kokius kriterijus mūsų irkluotojai galės patekti į olimpinės atrankos varžybas.

– Po ketverių metų pertraukos vėl tapote Lietuvos čempionu. Ar ši pergalė jums, 30-mečiui, suteikė naujų jėgų ir motyvacijos? – paklausėme I. Navakausko.

– Pagaliau tapau šalies čempionu. Įdėjau daug sunkaus darbo ir pastangų, labai džiaugiuosi čempiono titulu. Šįkart fortūna buvo mano pusėje, pagrindinį varžovą aplenkiau vos 0,1 sek. Greit vyks naujos varžybos, vėl kartu stosime prie starto linijos ir vėl viskas spręsis iš naujo.

Daug motyvacijos turėjau ir prieš Lietuvos čempionatą, jos bus ne mažiau ir tapus čempionu. Medalis motyvuoja, bet nesėkmės dar labiau. Mano stipriausia vieta – startas, pati varžybų pradžia.

– Dar 2015-aisiais per Europos čempionatą Čekijoje pelnęs bronzos medalį pasakėte, kad jūsų tikslas – tapti olimpiniu čempionu. Ar ši svajonė neblėsta?

– Tikrai neblėsta. Kol dar galimybės leidžia sportuoti, tol šis mano tikslas neišblės!

– Viltingos buvo Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės, kai laimėjote B finalą ir galutinėje įskaitoje užėmėte devintą vietą. Kaip dabar, prabėgus ketveriems metams, vertinate olimpinį debiutą?

– Prieš olimpines žaidynes galvodavau, kaip būtų nuostabu į jas patekti. Todėl vien galėdamas jose dalyvauti buvau laimingas. Savo devintą vietą vertinu teigiamai, nors svajojau patekti į aštuntuką.

– Visi geriausi Lietuvos baidarininkai sprinteriai dabar treniruojasi R. Petrukaneco grupėje. Didelė konkurencija ir per treniruotes, ir per varžybas. Kaip jus tai veikia psichologiškai?

– Baidarininkų sprinterių komanda Lietuvoje yra didelė ir tituluota. Visi yra įrodę, kad gali varžytis su pasaulio elito atstovais. R. Petrukaneco vadovaujami taip pat treniruojasi Artūras Seja, Edvinas Ramanauskas, Aurimas Lankas. Didelė konkurencija neleidžia mums atsipalaiduoti ir padeda tobulėti.

– Ar galima teigti, kad Lietuvoje sukurta gera baidarininkų sprinterių mokykla? Kuo ji skiriasi nuo kitų pasaulio mokyklų?

– Mūsų baidarininkų sprinterių mokykla iš tiesų yra gera. Iš kitų pasaulio sprinterių išsiskiriame jėga. Ne iš vieno užsienio sportininko teko girdėti, kad lietuviai kaip kultūristai – „zdaraviakai“. Atrodome iš tikrųjų galingai. Ir ne tik atrodome, bet ir puikiai rungtyniaujame paties aukščiausio rango varžybose.