Latviai ignoruoja Žemaitijos ralį dėl degalų

anagrinėjus „Žemaitijos ralyje“ startuosiančių ekipažų sąrašą nori nenori akis kliūva už vieno dalyko: šįkart tik ant keturių automobilių bus latviškos vėliavos. Turint galvoje, kad prieš porą metų Latvijos automobilių federacijos (LAF) ralio komisijos vadovai Kelmės ASK buvo pasirinkę pagrindiniais savo partneriais Lietuvoje, o „Žemaitijos ralio“ trasose savo meistriškumą demonstravo visi pajėgiausi kaimyninės šalies pilotai, klausimas „kas atsitiko?“ tiesiog privalo būti užduotas.

Kuriais Lietuvos ir Latvijos ralio čempionatų etapais geriausia dalintis sportininkai diskutavo jau seniai, tačiau keletą pastarųjų metų mūsiškiai grunto meistrai dažniausiai keliaudavo į „Talsi rally“, o latviai rinkdavosi „300 ežerų ralį“ arba „Žemaitijos ralį“. Deja, pernai viešnagė į Kurzemę baigėsi apmaudžiu nesusipratimu, nulėmusiu ir šio lenktynių sezono dėlionę: net trys lietuvių ekipažai gavo 20 minučių baudas, kurios iš pirmojo greičiausiųjų dešimtuko juos nubloškė į pačią rikiuotės pabaigą. Dar du ekipažai baudų išvengė tik todėl, kad finišo linijos nepasiekė.

Tokį drakonišką sprendimą lėmė sportininkų ir varžybų teisėjų nesusikalbėjimas dėl degalų užpylimo procedūros: kadangi mūsiškiai savo techniką „girdė“ bioetanoliu, kurio sąnaudos kiek didesnės nei sportinio benzino, todėl dar prieš startą buvo aišku, kad įprastas papildymo degalais algoritmas Lietuvos ralio čempionato lyderiams netinka. Jie kreipėsi į organizatorius, paaiškino reikalo esmę ir buvo patikinti, kad dėl to problemų nekils - degalų bakus bus galima papildyti drauge su istorinių automobilių įskaitoje startuojančiais ekipažais, tačiau galiausiai viskas apsivertė aukštyn kojomis, nes šis žodinis susitarimas nebuvo užfiksuotas raštu, o jokio dokumento nematę latvių ralio teisėjai pasielgė kaip kirviai.

„Tiesą sakant, aš tąkart nukentėjau skaudžiausiai, nes į finišą atvažiavom treti bendroje įskaitoje, o pritaikius sankcijas už degalų pylimą, dėl kurio nesusikalbėjo oficialūs lenktynių asmenys - buvom išspirti velniop. Kaip bežiūrėsi, tada ir sveiko proto, ir geranoriškumo latvių teisėjams smarkiai pritrūko, todėl kai sezono pabaigoje buvo braižomi 2018-ųjų varžybų kalendoriaus eskizai, balsų dauguma buvo nutarta ieškoti alternatyvių sprendimų. Kita vertus akivaizdu, kad nebendradarbiaujant su artimiausių kaimynų verstis sunkoka - latvių čempionatas pakankamai kokybiškas, jų lyderiai greiti, todėl jungtiniai etapai visuomet pasižymi aštresne konkurencija ir tampa patrauklesniu reginiu žiūrovams“, - dėsto vienas „Viada Rally Žemaitija 2018“ favoritų Vaidotas Žala.

Beje, patys Latvijos ralio komisijos strategai sukirto rankomis dėl glaudesnio bendradarbiavimo su estais. Lietuvoje buvo ieškoma galimų sąlyčio taškų su Lenkijos ralio čempionato organizatoriais, tačiau ten dominuoja lenktynės ant asfaltinės kelio dangos, todėl vien automobilių adaptavimas specifinėms sąlygoms (lenkų sportininkams - pasiruošimui kovoms žvyrkeliuose) kelia papildomų rūpesčių.

LASF ralio komiteto pirmininkas Donatas Liesis komentuodamas šią situaciją pripažino, kad pernykštis konfliktas turėjo įtakos sprendimui nerengti išvažiuojamųjų etapų į Latviją, tačiau patikino, kad bendradarbiavimas su kaimynais nenutrūko.

„Gera žinia, kad iš klaidų „Talsi Rally“ visi pasimokėme ir aiškiai užfiksavome, kaip turėtų būti elgiamasi, kad panašių nesusipratimų nekiltų. Be to, kolegos latviai taip pat „legalizavo“ bioetanolio naudojimą saviškiame ralio čempionate, todėl neliko net teorinių galimybių skirtingai interpretuoti lenktynių taisykles ir ekipažų elgseną. Faktas, kad bendradarbiauti naudinga tiek mums, tiek latviams, nes taip ir taupomos lėšos, ir išvengiama rutinos, kai metai iš metų lenktyniaujama tose pat trasose“, - teigė D. Liesis.

Vienas aktyviausių ralio bendruomenės narių Mindaugas Varža savo ruožtu patikino, kad santykiai tarp pačių Lietuvos bei Latvijos sportininkų buvo ir tebėra pavydėtinai geri.

„Žinoma labai gaila dėl pernykščio mūsų šalių federacijų nesusikalbėjimo, bet svarbu išmokti visas pamokas. Esu tikras, kad jei panaši dviprasmybė pasikartotų, tai išminties ir geranoriškumo nebepritrūktų“, - teigė M. Varža.