Kuri sporto šaka brangiausia Klaipėdoje?

Dažnai tarp įvairių sporto šakų trenerių pasigirsta žodžiai: "Krepšinis susižeria viską, o mums lieka tik trupiniai." Tačiau ar iš tiesų taip ir yra? "Vakarų ekspresas" nusprendė detaliau panagrinėti mūsų, mokesčių mokėtojų, skiriamas lėšas atskiroms sporto šakoms. Paskaičiavome, kiek Klaipėdos savivaldybės lėšų tenka vienos ar kitos sporto šakos vienam sportuojančiam asmeniui. Rezultatai - kiek netikėti ir rėžiantys akį, krepšinis patenka tik į antrą dešimtuką, o futbolas - trečiame dešimtuke.

Nagrinėjome 2011 metų Klaipėdos sporto ir kūno kultūros skyriaus finansinę analizę. Išsiaiškinome, kiek per tuos metus iš Klaipėdos savivaldybės lėšų buvo dotuojamos atskiros sporto šakos (įskaičiavome trenerių atlyginimus, lėšas, skirtas mokomajam sportiniam darbui, aukšto sportinio meistriškumo rengimui, inventoriui, sporto šakos administravimui, sporto mokymo įstaigų pagrindinių sporto bazių eksploatacijai, mokymo įstaigų sporto salių paslaugas, sporto paslaugų pirkimą, sporto klubų, organizacijų sportinės veiklos programų dalinį finansavimą) ir apskaičiavome kiek vidutiniškai lėšų atsieina vienam sportuojančiam asmeniui.

Formulė, kuria vadovavomės paprasta: vienai sporto šakai skiriamas lėšas padalijome iš tą sporto šaką Klaipėdos savivaldybės sporto įstaigose praktikuojančių žmonių skaičiaus. Pasitelkėme 2011 metų spalio 26 dienos Klaipėdos sporto ir kūno kultūros skyriaus tarifikavimo komisijos protokolo duomenis.

Pirmauja buriuotojai

Taigi, pagal Klaipėdos savivaldybės lėšas, vidutiniškai tenkančias 2011 metais vienam sportuojančiam asmeniui, pirmauja buriavimas. Vienam žmogui tenka vidutiniškai 6914 litų.

Šios sporto šakos išlaikymas 2011 metais iš mokesčių mokėtojų lėšų atsiėjo 242 tūkst. Lt., sportuojančiųjų skaičius - vidutiniškai 35 asmenys, dirba 2 etatiniai treneriai ir dar vienas pasijungia vasaros metu.

Antroje vietoje - irklavimas. Vienam asmeniui vidutiniškai tenka 6832 Lt.

Šios sporto šakos išlaikymas 2011 metais atsiėjo 560 tūkst. 289 Lt (net už 160 tūkst. 500 litų buvo pirkta sporto paslaugų), o sportuoja 82 asmenys, dirba 5 treneriai.

Trečioje pozicijoje įsitaisė dviračių sporto atstovai. Vienam žmogui vidutiniškai tenka 6438 Lt. Šios sporto šakos išlaikymas Klaipėdos savivaldybei 2011 metais kainavo 566 tūkst. 605 Lt (didelė dalis atsiėjo sporto bazės eksploatacijai - beveik 180 tūkst. Lt), treniruojasi 88 asmenys, dirba 7 treneriai.

Ketvirta pagal brangumą Klaipėdoje sporto šaka - sunkioji atletika. Vienam sportuojančiam tenka 5397 Lt. Šios sporto šakos dotavimas miestui atsiėjo 609 tūkst. 914 Lt (sporto paslaugų pirkta už 185 tūkst. Lt), sportuoja 113 atletų, dirba 6 treneriai.

Penktoje vietoje - sportinė aerobika. Pagal sporto ir kūno kultūros skyriaus tarafikavimo duomenis sportinę aerobiką sporto mokymo įtaigoje kultivuoja 68 vaikai, dirba 6 treneriai. 2011 metais šios sporto šakos išlaikymui reikėjo 305 tūkst 66 Lt. Vienam sportuojančiajam vidutiniškai tenka - 4486 Lt.

Šeštoje pozicijoje - lengvoji atletika. Vienam sportuojančiajam tenka - 4479 Lt. Lankančiųjų treniruotes skaičius - 299, dirba 20 trenerių. 2011 metais iš savivaldybės skirta 1 mln. 339 tūkst. 239 Lt.

Į septintuką patenka sambo imtynės. Vienam sportuojančiajam tenka 4422 Lt. Sambo kultivuoja 28 asmenys, dirba 2 treneriai. 2011 metai savivaldybės dotacija - 123 tūkst. 836 Lt.

Aštuntoje vietoje - laisvosios imtynės. Vienam sportuojančiajam atsieina 4228 Lt. Sportuoja 97 asmenys, dirba 5 treneriai. Iš savivaldybės 2011 metais šiai sporto šakai reikėjo 410 tūkst. 128 Lt.

Devinti įsitaisę badmintono atstovai - 4062 Lt. Treniruojasi 57 asmenys, dirba 3 treneriai. Metinės sporto šakos išlaidos - 231 tūkst. 580 Lt.

Dešimtoje pozicijoje - sportiniai šokiai (4030 Lt). Sportuojančiųjų skaičius - 38, dirba du treneriai. Metinės savivaldybės lėšos, skiriamos šiai sporto šakai - 153 tūkst. 160 Lt.

Krepšinis ir futbolas - apačioje

Pagal tai, kiek Klaipėdos savivaldybės lėšų tenka vienam sportuojančiam, krepšinis Klaipėdoje, tėra tik 17-oje vietoje.

Vienam sportuojančiam asmeniui tenka 3048 Lt (iš viso Klaipėdai ši sporto šaka atsieina 1 mln. 731 tūkst. 342 Lt, sportuoja 568 asmenys).

Keisčiausia tai, kad krepšinį, antrąja Lietuvos religiją vadinamą sporto šaką, pagal vieno sportuojančio žmogaus rodiklį lenkia ne tokios populiarios sporto šakos: sambo imtynės, sportinė aerobika, stalo tenisas, badmintonas, meninė gimnastika, orientavimosi sportas, dziudo ir daugelis kitų.

Dar liūdnesnė situacija yra su masiškiausia Klaipėdos sporto šaką - futbolu. Pagal vieno sportuojančio asmens lėšas (2092 Lt) futbolas tėra vos 23 vietoje. Šią sporto šaką Klaipėdoje lanko net 674 mokyklinio amžiaus atstovai, o iš savivaldybės per 2011 metus atsiėjo 1 mln. 410 tūkst. 550 Lt.

2011 metų Klaipėdos savivaldybės dotuojamų sporto šakų 25-tukas, skaičiuojant kiek lėšų tenka vienam sportuojančiam:

Sporto šaka lėšos, tenkančios vienam sportuojančiajam (Lt) sportuojančiųjų skaičius trenerių skaičius metinės sporto šakos išlaidos (Lt):
1. Buriavimas 6914 35 3 242 000
2. Irklavimas 6832 82 5 560 289
3. Dviračių sportas 6438 88 7 566 605
4. Sunkioji atletika 5397 113 6 609 914
5. Sportinė aerobika 4486 68 6 305 066
6. Lengvoji atletika 4479 299 20 1 339 239
5. Sambo imtynės 4422 28 2 123 836
8. Laisvosios imtynės 4228 97 5 410 128
9. Badmintonas 4062 57 3 231 580
10. Sportiniai šokiai 4030 38 2 153 160
11. Stalo tenisas 3717 32 2 118 962
12. Baidarių ir kanojų irklavimas 3669 92 6 337 498
13. Meninė gimnastika 3293 125 8 411 703
14. Orientavimosi sportas 3279 29 2 95 093
15. Boksas 3239 65 3 210 539
16. Dziudo 2092 58 2 121 370
17. Krepšinis 3048 568 14 1 731 342
18. Graikų-romėnų imtynės 3027 86 4 260 345
19. Plaukimas su pelekais 2970 66 2 196 037
20. Regbis 2761 80 4 220 899
21. Sportinė gimnastika 2720 110 6 299 299
22. Plaukimas 2643 485 15 1 282 088
23. Futbolas 2092 674 21 1 410 550
24. Rankinis (vyrai) 1956 326 9 637 927
25. Tinklinis 1410 158 3 222 918.

Įskaičiuoti trenerių atlyginimai (beje, ne visi treneriai dirba visu etatu), lėšos, skirtos mokomajam sportiniam darbui, aukštam sportiniam meistriškumui, sporto šakos administravimui, inventoriui, sporto mokymo įstaigos pagrindinių sporto bazių eksploatacijai, taip pat apskaičiuoti mokymo įstaigų sporto salių įkainiai, sporto paslaugų pirkimas ir sporto klubų, organizacijų sportinės veiklos programų dalinis finansavimas.

"Specifinės sporto šakos - brangesnės"

Ignas POCIUS, laikinai einantis Klaipėdos savivaldybės sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo pareigas

Nieko čia jau nepadarysi: vienos sporto šakos yra brangesnės, reikalaujančios daugiau išlaidų, nei kitos. Pavyzdžiui, buriavimui ir irklavimui reikia katerių, kuro. Sportininkus turi lydėti asmenys, reikia ir priekabų vežtis sportinę įrangą. Tai atsieina nemažai lėšų. Dviračių sporto atstovus taip pat lydi automobilis, reikia lėšų ir dviračių tvarkymui, priežiūrai, jų nugabenimui į varžybas. Tai specifinės sporto šakos. Tarkime, kitos sporto šakos negali būti labai masiškos, tad natūralu, kad jų išlaidos vienam sportuojančiam išauga. Pavyzdžiui, sunkiąją atletiką lankyti ryžtasi ne kiekvienas, kadangi tai reikalauja daug darbo, jėgų ir ryžto. Čia jau treneriai su labai dideliu būriu žmonių nepadirbs. Reikia kruopščiai prižiūrėti, dirbti su atskiromis sportininkų grupėmis, šlifuoti štangos kėlimo techniką ir panašiai. Kitu atveju galimos ir labai rimtų traumų tikimybės.
Kodėl krepšinis ar futbolas pagal lėšas, tenkančias vienam asmeniui, brangiausių sporto šakų lentelės apačioje? Pavyzdžiui, krepšiniui nereikia labai didelių išlaidų - užtenka sporto salės ir krepšinio kamuolių, dar kartas nuo karto pakeisti tinklelius ir tiek. Futbolo sporto bazių eksploatacija kiek didesnė, tačiau lėšas, tenkančias, vienam sportuojančiam sumažina labai didelis masiškumas. Kiekviena sporto šaka yra savita ir specifinė: vieniems brangiai atsieina sporto bazių eksploatacija, kitiems - inventorius, tretiems - reikalingos kitos išlaidos. Kuomet labiau įsigilini į vienos ar kitos sporto šakos specifiką, tuomet tampa aiškiau.

"Brangi mūsų įranga"

Salvijus PAŠKAUSKAS, Klaipėdos miesto Jūrinio buriavimo klubo prezidentas
Mūsų sporto šakos inventorius - labai brangus. "Laser" (viena populiariausių pasaulyje jachtų klasių) jachtos kaina - 25 tūkst. litų, "Optimist" (viena populiariausių mažųjų sportinių jachtų klasių) - maždaug 12 tūkst. litų. Nuolat reikia keisti ir bures, pirkti įrangą. Dėl to ši sporto šaka tokia ir brangi. Mums nėra taip paprasta, tarkime, vyksime į varžybas Italijoje, negalime pasiimti krepšį, į jį įsimesti kamuolį ir keliauti. Mums reikia susikrauti įrangą, nusigabenti laivus. Tai nėra taip paprasta ir pigu. Be to, esame priversti treniruotis ne Klaipėdos, o Drevernos vandenyse. Klaipėdoje nėra tam sudarytų sąlygų. Nemažai lėšų atsieina ir kelionės į treniruotes.

ANTRAME DEŠIMTUKE. Antrąja Lietuvos religija vadinamas krepšinis pagal lėšas, tenkančias vienam sportuojančiam žmogui (3048 Lt), Klaipėdoje užima vos 17 vietą. "Šie skaičiai byloja, kad skeptikai, kurie nuolat apkalba krepšinį, yra neteisūs. Jaunieji krepšininkai už būrelio lankymą moka 25 litus ir visų norinčiųjų vaikų priimti negalime. Sporto skyrius galėtų skirti daugiau darbo valandų treneriams, tuomet sportuojančiųjų skaičius būtų dar gausesnis", - kalbėjo Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos direktorius Stasys Kaupys.