Kretingiškiai kavines išmainė į ledą

Raginimą patiems imtis iniciatyvos viename socialiniame tinklapyje paskelbė kretingiškis Mantas Kidykas. Atostogų iš Kauno grįžęs pirmakursis KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto studentas pastebėjo, kad Kretingoje jaunimui nėra kas veikti. Vaikinas prisiminė, kaip dar praėjusiais metais, būdamas abiturientas, ant ledo su draugais varinėdavo ritulį.

„Praėjusiais metais ant tvenkinio turėjome didžiulę ledo aikštę. Šiemet irgi pagalvojau, kad būtų šaunu pačiuožinėti, pažaisti ledo ritulį. Šis žaidimas mūsų mieste visada rengiamas žmonių iniciatyva, sniego nuo ledo taip pat niekas nenukasa – viską padarome patys. Tik turi kažkas pradėti. Jei norime turėti smagų laisvalaikį, reikia kažką ir patiems daryti. Nors, pavyzdžiui, Kaune Savivaldybė kartu su komunalininkais pasirūpina futbolo maniežą užpilti vandeniu. Jam užšalus kauniečiai turi kur čiuožinėti“, - pasakojo pirmieji su kastuvais prie tvenkinio atskubėję M.Kidykas ir Jurgio Pabrėžos gimnazijos abiturientas Vilius Sabaliauskas.

Pasak jų, kai sniegas jau nukastas, ledą išlyginti lengva – tereiktų kokiai nors tarnybai su žarna palieti ant ledo vandens.

Tačiau iki šiol tokios pagalbos ledo ritulio entuziastai neprašė – jeigu vyksta rimtos varžybos, ledą išlygina pildami vandenį iš eketės.

„Kai susirenkame tik šiaip pačiuožinėti, pavarinėti ritulį, ne taip svarbu, ar ledas yra lygus. Tačiau praėjusiais metais, kai vyko varžybos, jų organizatorius Raimundas Puškorius iškirto tvenkinyje eketę ir iš jos kibirais tempė vandenį ledui išlyginti. Jei reikės, ir mes taip darysime. Mat kai ledas nelygus, intensyviai žaidžiant ritulys kliūva už iškilimų“, - sakė M.Kidykas ir V.Sabaliauskas.

Nors vaikinai prisiminė, kad improvizuotą ledo ritulį yra žaidę dar ne tokiomis sąlygomis.

„Būdami paaugliai su riedučiais siausdavome miesto centre. Tada sugalvojome, kad būdami ratuoti galime žaisti ledo, o tiksliau, asfalto ritulį. Tada žiemą su pavydu spoksodavome į suaugusius vyrus, kurie ant užšalusio tvenkinio žaisdavo tikrą ledo ritulį. Ūgtelėję ir patys ant ledo užsiropštėme“, - prisiminė M.Kidykas ir V.Sabaliauskas.

Ant ledo kretingiškiai žaidžia kaip gatvės komanda – kas nori, tas ateina ir dalyvauja. Vaikinai pasakojo, kad turėjo pasiūlymą kartu su Kretingos ledo ritulininkais žaisti ir ant tikro ledo „Akropolyje“, tačiau pasiūlymo atsisakė.

„Su Kretingos ledo ritulio komanda „Grifai“ mums būtų per sunku žaisti – jie jau yra patyrę, mes tik šiaip leidžiame ant ledo laisvalaikį. Ši komanda yra žinoma ir Kaune – ten yra viena čiuožykla, kur rytais čiuožinėti kainuoja pigiau. Čiuožykloje susirenka galybė studentų ir čiuožinėja – ne kartą teko išgirsti apie „Grifus“, - sakė M.Kidykas.

Grįžęs į Kretingą vaikinas pasiilgsta čiuožinėjimo ir stengiasi suorganizuoti žaidynes ant tvenkinio ledo. Anot M.Kidyko, smagu atsinešus termosą arbatos pasiausti ant tvenkinio.

„Kai ledą reikia valyti – norinčių mažai. Būna, pravažiuoja mašinos, vairuotojai pasižiūri, ką veikiame, ir nuvažiuoja. Vakare, kai ledas jau būna parengtas žaidimui, tie patys automobiliai sugrįžta ir visada atsiranda norinčių pažaisti. Net žvejai, trumpam palikę meškeres tvenkinio pakrantėse, ateina pažiūrėti. Didelių investicijų mėgėjiškam ledo rituliui nereikia – nusiperkame nebrangias pačiūžas iš prekybos centro, pasiimame senas lazdas ir - pirmyn. Tik svarbu patogiai apsirengti, apsaugoti blauzdikaulius – kai ritulys atsitrenkia į koją, labai skauda. Žinoma, galima įsigyti ir ledo ritulio aprangą. Bet vien padėvėtas rinkinys kainuoja apie 1 tūkst. Lt“, - kalbėjo V.Sabaliauskas.

Vaikinai pripažino, kad ši jų iniciatyva atskleidžia opią visos Kretingos problemą.

„Ant ledo plušame ne tik dėl to, kad mums patinka čiuožinėti. Ką daugiau Kretingoje veikti jauniems žmonėms? Laisvą nuo studijų ar pamokų dieną belieka kavinėje alų gerti arba nuomotis pirtį ir linksmintis. Visame mieste yra tik vienas biliardo stalas – nei kur susirinkti, nei kažką prasmingo nuveikti. Štai Kaune einame į koncertus, yra kur sportuoti, kavinėse vyksta „Protų mūšiai“. Apie laisvalaikio centrą jaunimui Kretingoje tik kalbama, bet nieko nedaroma. Užtektų, kad Savivaldybė paskirtų patalpą ir nupirktų stalo žaidimų – tokia vieta tikrai būtų populiari, jaunimas ir pats parodytų iniciatyvą kažką organizuojant, galvojant, ką nuveikti. Didelių investicijų ir naujų darbo etatų tikrai neprireiktų“, - įsitikinęs M.Kidykas.