Kodėl rinktinei neįtiko klaipėdiečiai?

Rugpjūčio 6-21 dienomis Rio de Žaneire vyks olimpinių žaidynių krepšinio turnyras, kuriame Lietuvos rinktinės gretose nebus nė vieno klaipėdiečio. Lietuvos rinktinės vyr. treneris Jonas Kazlauskas ketvirtadienį atsisakė dviejų nuo pat pasiruošimo olimpiadai pradžios su rinktine plušėjusių klaipėdiečių - Mindaugo Girdžiūno ir Deivido Gailiaus. Po šio sprendimo tarp krepšinio sirgalių ir specialistų užvirė kalbos, kad galbūt tai pernelyg skubotas ir neapgalvotas sprendimas.

Ypač daug abejonių sukėlė tai, kad atsisakyta pastaruoju metu solidų žaidimą demonstravusio M. Girdžiūno.

"Lėtas kaip "kukurūznikas"

"Mano nuomone, Mindaugas Girdžiūnas visa galva geresnis už Vaidą Kariniauską. Mindaugas turi gerą reakciją, yra greitas ir nuolat imasi iniciatyvos, gerai atakuoja varžovų krepšį, o Vaidas toks lėtas, kaip padangėse skraidantis "kukurūznikas". Man išties buvo keista, kad rinktinės trenerių štabas atsisakė Mindaugo Girdžiūno. Tikrai manau, kad jis vertas būti rinktinės dvyliktuke", - "Vakarų ekspresui" sakė buvęs ilgametis Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos direktorius Stasys Kaupys. Anot jo, tiek D. Gailius, tiek M. Girdžiūnas yra išties aukšto meistriškumo žaidėjai, galintys savo individualiais veiksmais varžovus varyti į neviltį. Tai, kad rinktinėje neliko klaipėdiečių, apgailestavo ir dukart olimpinis prizininkas bei Europos čempionas Eurelijus Žukauskas. "Deividui Gailiui praėjęs sezonas "Lietuvos ryte" nebuvo sėkmingas, jis nedemonstravo savo tikrojo žaidimo, tačiau dėl Mindaugo Girdžiūno nustebau. Jis buvo vertas likti rinktinėje, juolab kai žinome, kad trūksta įžaidėjų. Visgi Lietuvos rinktinės treneriai geriau išanalizuoja krepšininkus, mato juos per treniruotes ir panašiai. Lietuvos rinktinės treneriai šįkart nusprendė remtis labiau patyrusiais žaidėjais. Manau, kad klaipėdiečiams nereikia nuleisti galvų, o tik dar labiau dirbti ir durys į rinktinę ateityje tikrai atsivers", - kalbėjo E. Žukauskas. Pasak olimpinio, pasaulio ir Europos čempiono Modesto Paulausko, nesinori viešai komentuoti Lietuvos rinktinės trenerių sprendimų, kadangi jie labiau pažįsta visus žaidėjus ir patys kuria žaidimo braižą tokį, koks yra geriausias rinktinėje. "Norėjau, kad rinktinėje būtų klaipėdiečių. Man Klaipėda - labai artimas miestas. Nenuostabu, kad per LKL čempionato pusfinalius ir finalus nuolat atvykdavau į Klaipėdą stebėti "Neptūno" rungtynių. Visi matėme, kaip solidžiai rungtyniauja Mindaugas Girdžiūnas. Jis mėgsta atakuoti krepšį ir pabrėžiu - gerai atakuoti. Jonas Kazlauskas tikriausiai iš Mindaugo tikėjosi ne atakų, o daugiau vadovavimo komandai. Gaila, kad šis žaidėjas paliko rinktinę", - teigė M. Paulauskas.

Trenerio motyvai

J. Kazlauskas paaiškino savo sprendimą atsisakyti D. Gailiaus ir M. Girdžiūno.

"Deividui Gailiui šią vasarą nesisekė, turėjo smulkių traumų. Jis labai norėjo, stengėsi, bet vis kažko privengė. Be to, jo pozicijoje užaugo du įdomūs žaidėjai - Marius Grigonis ir Edgaras Ulanovas. Jie rimtai pretenduoja žaisti rinktinėje. Ilgiausiai galvojome dėl Mindaugo Girdžiūno ir Vaido Kariniausko. Mindaugas Girdžiūnas yra geresnis metikas, bet tai labiau atakuojantis gynėjas, kuris žaidžia įžaidėju. Tikro įžaidėjo dabar neturime ir dar ilgai neturėsime, todėl suteikėme šansą Vaidui Kariniauskui. Trenerių nuomonės išsiskyrė, bet sprendimą priėmiau aš", - teigė J. Kazlauskas.

Treneris taip pat pabrėžė, kad V. Kariniauskas dar neturi garantuotos vietos rinktinėje.

Priminsime, kad D. Gailius buvo vienas iš tų, kurie padėjo Lietuvai iškovoti kelialapį į olimpines žaidynes - 2015 metų rugsėjį Prancūzijoje tapo Europos vicečempionu.

Šlovinga istorija

Peržvelgus Lietuvos rinktinės istoriją, nuo nepriklausomybės laikų Klaipėdos kraštas yra išugdęs daug krepšininkų, padėjusių mūsų šalies ekipai skinti laurus pasaulio, Europos čempionatuose ar net olimpinėse žaidynėse.

Bene gausiausia Klaipėdos krepšinio mokyklos (dabar - Vlado Knašiaus krepšinio mokykla) auklėtinių brigada Lietuvos rinktinės marškinėlius vilkėjo per 1996 metų Atlantos olimpines žaidynes. Tąkart lietuviams bronzos medalius padėjo iškovoti trys šios mokyklos auklėtiniai: Saulius Štombergas, Eurelijus Žukauskas ir Rytis Vaišvila, taip pat Klaipėdoje gimęs, tačiau dar kūdikystėje šį miestą palikęs Artūras Karnišovas bei Kretingoje gimęs ir kurį laiką Kūlupėnų kaime gyvenęs Gintaras Einikis.

Dar prieš tai, 1992 metais, Barselonoje (Ispanija) vykusiose olimpinėse žaidynėse bronzos medaliais džiaugėsi būrys Kretingoje gimusių krepšininkų: Gintaras Krapikas, Alvydas Pazdrazdis, Romanas Brazdauskis, G. Einikis bei jau minėtasis mūsų mieste gimęs A. Karnišovas.

1995 metais Graikijoje vykusiame Europos čempionate sidabro medalių kalviais buvo trys Klaipėdos krašto žaidėjai: S. Štombergas, G. Einikis ir E. Žukauskas. Šie trys mūsų kraštiečiai 2000 metais Sidnėjaus (Australija) olimpinėse žaidynėse padėjo Lietuvos rinktinei iškovoti bronzos medalius.

2003 metais Švedijoje Europos čempionais tapo trys klaipėdiečiai: Arvydas Macijauskas, E. Žukauskas ir tuomet rinktinės kapitonu buvęs S. Štombergas.

G. Einikis Lietuvos vyrų rinktinės marškinėlius vilkėjo nuo 1992 iki 2000 metų, S. Štombergas ir E. Žukauskas - nuo 1995 iki 2004 metų, vėliau šalies rinktinėje svarbų vaidmenį atliko dar du Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos auklėtiniai: A. Macijauskas (nuo 2003 iki 2006 metų) bei Tomas Delininkaitis (nuo 2006 iki 2013 metų).

T. Delininkaitis 2010 metais Lietuvai pasaulio čempionate, vykusiame Turkijoje, padėjo iškovoti bronzos medalius, o 2013 metais Slovėnijoje Europos čempionate pasipuošė Europos vicečempiono medaliu.

Modestas Paulauskas - tituluočiausias

Dar anksčiau, maždaug nuo 1963 metų, Lietuvos krepšinio padangę purtė Klaipėdoje krepšinio paslapčių mokęsis tituluočiausias šalies krepšininkas M. Paulauskas. Jis nuo 1965 metų buvo Sovietų Sąjungos rinktinės narys. Kai debiutavo šioje rinktinėje, Modestui nebuvo net 20 metų ir tąkart jis tapo Europos čempionu. Negana to, buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju. Vėliau kaip iš gausybės rago pasipylė vienas po kito skambūs titulai: 1967 m. (Suomijoje), 1969 m. (Italijoje) ir 1971 m. (Vokietijoje) tapo Europos čempionu, 1973 m. (Ispanijoje) iškovojo Europos čempionato bronzos medalį, dukart džiaugėsi Vasaros olimpinių žaidynių aukso medaliais (1968 m. Meksikoje ir 1972 m. Vokietijoje), dukart pasaulio čempionatuose (1967 m. Urugvajuje ir 1974 m. Puerto Rike) kopė ant aukščiausiojo prizininkų pakylos laiptelio, kartą (1970 m. Jugoslavijoje) pelnė pasaulio čempionato bronzos medalius. M. Paulauskas tada buvo vienas iš rinktinės lyderių. 1991 metais jis buvo išrinktas tarp 50 geriausių FIBA pasaulio žaidėjų.