Klaipėdos šokėjas Turkijoje persekiojo operatoriai

"Labai daug malonių įspūdžių. Tos atmosferos neįmanoma nupasakoti žodžiais. Krepšinio tribūnos tiesiog ūžė, buvo tikra šventė", - ve.lt pasakojo Klaipėdos universiteto "Leader dance" šokėjų kolektyvas (anksčiau buvo vadinamos Kauno "Žalgirio" šokėjomis).

Plyšo Achilo sausgyslė

Į Turkiją vyko gausus būrys - net vienuolika - Klaipėdos merginų. Tai Aušra Bružaitė, Vaiva Stonkutė, Greta Laučkaitė, Ugnė Tarasiukaitė, Gintarė Pčalinaitė, Agnė Jankauskienė, Ieva Budinavičiūtė, Agnė Paulauskaitė, Aida Grinevičiūtė, Kristina Šmitaitė ir Kristina Žaržojūtė.

Šįkart su merginomis čempionate šoko ir vienas vaikinas planetos fitneso (kūno rengybos) vicečempionas Martynas Malakauskas.
Tiesa, čempionatui itin intensyviai ruošėsi ir kolektyvo senbuvė, gimnastė ir fitneso varžybų laureatė Irina Nikitina, tačiau prieš pat čempionatą vieno renginio metu jai plyšo Achilo sausgyslė.

"Broliai Bendžiai pakvietė ją į vieną muzikinį renginį, Irina šoko ant cemento trinkelių ir susižalojo. Itin apmaudu, kad taip nutiko. Paskutinėmis akimirkomis treniravomės dieną naktį, vietoje Irinos greitai paruošėme kitą šokėją. Išsisukome iš nemalonios situacijos", - sakė šokėjų kolektyvo vadovė, Klaipėdos universiteto docentė Bronė Švitrienė.

Kolektyvo siela I. Nikitina visgi vyko kartu su kolegomis į Turkiją, tačiau pasirodyti scenoje jau negalėjo - su ramentais draugių pasirodymą ir krepšinio varžybas stebėjo iš sirgalių tribūnų.  

Mūsiškiai iš pradžių šoko A grupės krepšinio varžybose, kurios vyko Kaiserio mieste, o vėliau krepšinio sirgalius džiugino ir Stambule.

Klaipėdos universiteto šokėjų grupė buvo viena iš 4 grupių, pasirodžiusių pasaulio krepšinio čempionate. Be klaipėdiečių, čempionate šoko "Red Foxes" (Ukraina), CSKA ir "Chimki" (Rusija) šokėjos.

Tapo kaubojomis

Klaipėdos universiteto "Leader dance" šokėjų kolektyvas specialiai krepšinio čempionatui visiškai atnaujino savo programą - parengė per pusšimtį šokių.
"Sudėtingiausia buvo paruošti programas su skirtingų valstybių akcentais, tačiau mes su tuo puikiai susidorojome, - kalbėjo B. Švitrienė. - Graikams paruošėme ne tik "Sirtakį", bet ir programą pagal jų Eurovizinę dainą. Pavyzdžiui, Australijos akcentas - kaubojiškos kepurės. Kitų valstybių akcentus pasirinkome pagal jų vėliavos spalvas."

Daugeliui įsiminė klaipėdiečių parengta programa argentinietiško tango motyvais.
"Iš pradžių net nesupratome. Kol šokome buvo visiška tyla. Manėme, gal kas ne taip. Tačiau po šokio išgirdome itin audringas ovacijas. Kuomet nuvykome į Stambulą, prie mūsų priėjo krepšinio federacijos atstovai ir pasiteiravo: "Kada vėl šoksime argentinietišką tango?". Federacijos atstovų ir visų fanų vardu mums dėkojo ir už Naujosios Zelandijos motyvais parengtą šokį", - džiaugėsi B. Švitrienė.

Merginos iš čempionate šokusių keturių kolektyvų išsiskyrė šou programa ir buvo vienintelė grupė, kurioje žiūrovus linksmino ir vaikinas.
Galima pastebėti, jog plastiški šokėjų judesiai, efektingi ir kraują kaitinantys ekstremalūs triukai bei sinchronija Turkijoje prikaustė net pačių išrankiausių žiūrovų žvilgsnius.

Rodos, atsipalaiduoti ir šypseną išspausti sugebėjo net prieš kelias sekundes įtūžį riksmais bandę malšinti patys emocingiausi krepšinio aistruoliai.
Iš pažiūros trapios merginos sugebėjo įkaitinti publiką bei sulaukė ne ką mažiau plojimų ir simpatijų nei milijonus uždirbantys patys garsiausi oranžinio kamuolio meistrai.

Ekskursija į kalnus

Kas gi jums Turkijoje labiausiai įsiminė? - pasiteiravome Klaipėdos šokėjų.  

Begalė įsimintinų akimirkų. Sunku kažką išskirti. Mus kvietėsi turkų televizijos. Argentiniečiai apie mus susuko gyvenimišką filmuką - domėjosi kaip leidžiame laiką, filmavo rūbinėje, užkulisiuose.
Itin daug laiko praleidome repeticijose ir sporto salėje, tačiau buvo viena laisva diena, kuomet mums čempionato organizatoriai surengė ekskursiją į kalnus. Įdomu buvo pamatyti gražiąsias Turkijos vietas.

Turkijoje gyvenote kartu su krepšininkais?

Kaiseryje gyvenome viešbutyje kartu su čempionato visuomenės informavimo priemonių atstovais - žurnalistais, operatoriais, fotografais. O Stambule visos keturios čempionato šokėjų grupės gyveno viename viešbutyje.   

Nejautėte konkurencijos ar kitų intrigų?

Vienos kitoms drabužių neslėpėme ar kitų kiaulysčių nekrėtėme. Susidraugavome net su Rusijos "Chimki" šokėjomis.

Teko girdėti, kad keli Turkijos valdžios atstovai draudė merginoms šokti per varžybas, kuomet žaidė turkai. Jums panašių problemų neiškilo?

Šie nesklandumai buvo iškilę Ukrainos "Red Foxes" šokėjoms. Jos nesuderino rūbų. Turkijoje - Ramadanas, tad šiuo laikotarpiu griežtai žiūrima į šokėjų apsinuoginimą. Ukrainietės gavo griežtą nuobaudą, jų net vos nediskvalifikavo iš čempionato.
Mums panašių problemų nebuvo, nes mes iš anksto derinome rūbus ir pasirodymo programas.

Minėjote, kad čempionate buvo itin didelis krūvis. Kiek šokių per dieną maždaug tekdavo sušokti?

Grupės varžybose per dieną tekdavo scenoje pasirodyti maždaug 30 kartų. Būdavo trejos varžybose - vienose varžybose maždaug 10 šokių.
Reikėdavo labai skubėti persirengti, kadangi po dviejų šokių privalėdavome atsinaujinti rūbų garderobą - persirengti. O buvo ir tokių akimirkų, kai treneriai paprašydavo minutės pertraukėlių vos po kelių sekundžių. Tai buvo nemažai ir adrenalino.
Į čempionatą vežėmės maždaug 20 skirtingų rūbų komplektų.

Nustebino organizatoriai

Kaip jūs vertintumėte čempionato organizaciją?

Daug kas skundėsi, taip pat ir mes, čempionato organizavimu. Tarkime, dvyliktą ar pirmą valandą nakties nežinodavome, ar mums dieną reikės šokti ir kelintą valandą reikės. Buvo įvairių nesusipratimų.
Kad ir keliaujant namo susidūrėme su nesklandumais: mums Kopenhagoje (Danija) reikėjo persėsti į kitą lėktuvą, pasirodo organizatoriai sumaišė laiką, nespėjome persėsti į lėktuvą. Buvome įstrigusios oro uoste maždaug 12 valandų.
Skambinome į Turkiją, mums užsakė naujus bilietus, tačiau visos merginos netilpo į vieną lėktuvą, kitos skrido į Rygą (Latvija). Gerai, kad vienos šokėjos draugas pagelbėjo, atvažiavo merginų parvežti iš Rygos į Lietuvą. Na panašūs dalykai yra itin nemalonūs - sugadina nuotaiką.  

Čempionato metu tikriausiai iš krepšininkų sulaukėte ne tik daugybės komplimentų, bet bandymų pakalbinti, akių mirktelėjimų, šypsnių ar net dovanų?

Krepšininkai yra susikoncentravę tik žaidimui, todėl jiems nėra kada flirtuoti. Šypsnių, akių kontaktų be abejo pasitaiko, bet nieko daugiau. Mus nuolat lydėjo apsauga, prie mūsų ne taip paprasta prieiti ir pakalbinti.
Šiame čempionate buvo gana keistas vienas nutikimas: prie mūsų priėjo vienas serbų krepšininkas ir paprašė nusifotografuoti. Dažniau būna, kai šokėjos prašo krepšininkų kartu nusifotografuoti, bet ne krepšinio žvaigždės. Mums tai buvo gana netikėta. Tai lyg malonus komplimentas.

Ar yra tokių krepšininkų, kuriems jaučiate ypatingas simpatijas?

Jaučiame simpatijas visai Lietuvos rinktinei, tik apmaudu, kad čempionato organizatoriai neleido mums šokti per rinktinės pasirodymus. Rusų šokėjos negalėjo šokti per savo šalies krepšininkų varžybas. Tokie jau buvo varžybų organizatorių reglamentai.
Tačiau labai palaikėme Lietuvos rinktinę, nuolat grupės varžybose domėjomės jų rezultatais, o Stambule iš sirgalių tribūnų stebėjome Lietuvos krepšininkų dvikovas: apsivilkdavome marškinėlius su Lietuvos užrašu, pasiimdavome vėliavas, skandavome, šaukėme ir visaip kitaip palaikėme saviškius.

Netrūko kuriozų

Kokių kurioziškų situacijų šokdamos esate patyrusios?

O kurioziškų situacijų tai netrūksta (šypsosi). Kartą buvo tokia linksma situacija, kai šokėja užstrigo krepšinio lanke. Taip pat pasitaikė, kad atliekant tą patį triuką šokėja buvo nukritusi ant žemės. Būna, kad šokant batas nuskrenda ar kaip nors labai juokingai nukrentam. Bet iškart atsistojam ir šokam toliau. Dar linksmiau būna, žmonės tokiais momentais labai šiltai palaiko.
Šiame čempionate buvo toks situacija, kai muzika nustojo groti, tad šokį teko baigti be jos. Gerai, kad sirgaliai buvo itin supratingi: taip palaikė ir plojo, kad šokį baigėme su dar didesnėmis šypsenomis. Malonu sulaukti audringų sirgalių ovacijų.

Prieš pat čempionatą traumą patyrė viena jūsų šokėja. Ar panašūs atsitikimai dažnas reiškinys?

Visko pasitaiko. Įvairūs patempimai, mėlynės ir kojų lūžimai - ne naujiena. Be abejo, būna tokių situacijų, kai smarkiai timpteli koją, tačiau per skausmus, su ašaromis akyse, sukandus dantis vis vien baigi šokį.

Nuolat pasirodote per įvairias varžybas, daugelis jus jau atpažįsta. Ar daug sulaukiate vyrų dėmesio?

Visko pasitaiko. Būna, kad ir gėlių ar šampano padovanoja. Pasako komplimentų, pagiria, kad gražiai šokame ir panašiai. Maloniausia ir yra, kai įvertina ir palaiko. Tuomet užplūsta neapsakomai malonus jausmas. Tokios akimirkos tikrai džiugios.

Jūs nuolat be perstojo šypsotės. Bet tikriausiai būna tokių dienų, kai jums niekas nesiseka: susipykote su vaikinu, susiginčijote su tėvais ir įvyko kokia skaudi nelaimė. O jums tądien su šypsena reikia šokti krepšinio aikštelėje. Kaip jums pavyksta save nuteikti?

Visus rūpesčius paliekame už durų. Mes viena kitą labai palaikome, stengiamės, kad visoms būtų gerai.
Paprasčiausiai reikia atsiduoti veiklai, kurią atlieki, iš visos širdies ir viskas puikiai pavyks. Įeiname į salę ir žinome, kad privalome skleisti teigiamą energiją ir priversti žiūrovus grožėtis mūsų šokiu. Krepšinio sirgaliai per minutės pertraukėlę turi pamiršti, kas dedasi krepšinio aikštelėje, ir atsipalaiduoti, tiesiog pajausti malonumą. Tai mes ir stengiamės suteikti. Mes tiesiog atiduodam visos save žiūrovams.
Kaip mūsų vadovė sako: Jei jums nėra nuotaikos ar skauda galvą, tuomet užsirašykite ant lentelės ar popieriaus: aš šiandien pikta, man skauda galvą ir prisiklijuokite ant kaktos. Juk žiūrovas nori matyti šou, jam neįdomu, kas tau yra, jis nori atsipalaiduoti ir matyti šypsenas.  

INFORMACIJA APIE KLAIPĖDOS UNIVRESITETO ŠOKĖJAS:

Grupę, kurią sudaro buvusios ir esamos profesionalios aerobikos, meninės ir sportinės gimnastikos sportininkės, 1994 metais įkūrė Klaipėdos universiteto Kūno kultūros katedros dėstytoja Bronė Švitrienė.
Grupė ne tik šoka įvairiose krepšinio varžybose, bet ir yra kviečiama dalyvauti šou renginiuose, parodų atidarymuose, pramoginėse televizijų laidose. Šokėjos gerai žinomos ne tik Lietuvoje, bet ir populiarios užsienyje. Tai tikros Lietuvos ambasadorės.