Klaipėdos olimpiečiai: mažiau jau negali būti

Londono olimpinės žaidynės prasideda lygiai po savaitės. Dar šį mėnesį buvo vilčių, kad 2012 metų olimpiadoje dalyvaus trys klaipėdiečiai, tačiau nelemtas dopingo skandalas kelią į žaidynes užtvėrė Klaipėdos sunkiosios atletikos sporto klubo auklėtiniui (Ramūnui Vyšniauskui arba Aurimui Didžbaliui), o šią savaitę Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneriai nusprendė, kad Londone apsieis be klaipėdiečio Tomo Delininkaičio.

Liko viena Lina Grinčikaitė - sprinterė olimpiadoje varžysis su greičiausiomis pasaulio bėgikėmis.

Dviratininkų ir irkluotojų miestas

Olimpiada - kiekvieno sportininko svajonė, tačiau toli gražu ne kiekvienas į ją gali patekti. Vien kelialapio iškovojimas laikomas didžiuliu rezultatu ir byloja apie tam tikrai sporto šakai šalyje ar mieste skiriamą dėmesį, sportininkų pajėgumą bei trenerių sumanumą.

Kokias išvadas galima daryti apie Klaipėdą? Tai dviračių sporto miestas - daugiausiai (11) šios sporto šakos atstovų iškopė į olimpiadą, jie taip pat gali pasigirti itin skambiais laimėjimais. Žaidynėse taip pat dalyvavo 6 irkluotojai ir penki krepšininkai, o sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas ir penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis yra vieni iš nedaugelio šalies sportininkų, kurie jėgas išbandė keturiose olimpiadose.

Pirmoji kregždė

Sutapimas ar ne, tačiau olimpinę Klaipėdos istoriją pradėjo taip pat sprinteris, kuris irgi buvo vienintelis sportininkas iš uostamiesčio, įtrauktas į Lietuvos olimpinės rinktinės sąrašą.

Tuometinės Klaipėdos sporto sąjungos lengvaatletis Haris (remiantis kitais šaltiniais - Hansas. - Aut. past.) Švėminas 1928 metų Amsterdamo žaidynėse dalyvavo vyrų 100 m ir 200 m bėgimo rungtyse, tačiau į pusfinalius neiškopė. Trumpesnę distanciją savo grupėje jis įveikė penktas, o 200 m bėgimo rungtyje finišavo trečias.

Šie rezultatai buvo per prasti norint tęsti kovą dėl medalių, o bendrojoje įskaitoje H. Švėminas liko toli nuo lyderių.

Pirmasis auksas

Po žaidynių Amsterdame kito klaipėdiečio pasirodymo olimpiadoje teko laukti net 40 metų, tačiau ir jo pasirodymas buvo istorinis - iškovotas pirmasis medalis.

Ir jis atiteko ne kam kitam, o tuomečiam Sovietų Sąjungos krepšinio rinktinės vienam iš lyderių Modestui Paulauskui, kuris su komanda 1968 m. Mechiko olimpiadoje iškovojo bronzos medalius. Po ketverių metų Miunchene klaipėdietis ir vėl atstovavo rinktinei ir vėl laimėjo medalį, šįkart - auksinį. Klaipėdos sporto istorijoje tai - pirmasis olimpinis čempionas.

Kito teko laukti iki 1988 metų olimpiados Seule, kur dviratininkas Artūras Kasputis auksą iškovojo taip pat su komanda 4 km komandinėse persekiojimo lenktynėse. Tais pačiais metais laimėtas ir individualus auksas - asmeninio persekiojimo rungtyje triumfavo Gintautas Umaras, kuris aukščiausią apdovanojimą iškovojo ir su komanda.

Gausiausios delegacijos

Nepriklausomybę atkūrusi Lietuva į 1992 metų Barselonos olimpiadą siunčia 47 sportininkus, septyni delegatai - klaipėdiečiai, penki iš jų - irkluotojai. Nieko nuostabaus, uostamiestyje ši sporto šaka turi gilias tradicijas: pirmasis irklavimo klubas 1885 metais įkurtas būtent Klaipėdoje.

Po ketverių metų Atlantoje šalies rinktinę sudaro 61 olimpietis, beveik ketvirtadalį (15) sudaro klaipėdiečiai, su vyrų krepšinio komanda iškovotus bronzos medalius parsiveža Rytis Vaišvila, Saulius Štombergas ir Eurelijus Žukauskas.

2000 metais į Sidnėjų vyksta 9 Klaipėdos atstovai, su bronza vėl grįžta S. Štombergas ir E. Žukauskas, tie patys krepšininkai per plauką nuo medalių lieka ir Atėnų olimpinėse žaidynėse 2004-aisiais. Tačiau Graikijos sostinėje sužiba A. Zadneprovskis, kuris tampa olimpiniu vicečempionu. 2004 metais į olimpiadą iš viso vyko 10 Klaipėdos atstovų.

Praėjusioje olimpiadoje mūsiškių gretos gerokai išretėjo - be "senbuvių" A. Zadneprovskio (jis laimėjo bronzą) ir R. Vyšniausko į Pekiną vyksta ir debiutantė sprinterė L. Grinčikaitė, kuri sugebėjo prasibrauti į greičiausių pasaulio bėgikių gretas ir, nors užėmė 14 vietą, šis rezultatas buvo vertinamas itin palankiai.

Šįkart - ji vienintelė, galinti pakeisti Klaipėdos sporto istorija.

AMSTERDAME. Pirmasis Klaipėdos atstovas, dalyvavęs olimpinėse žaidynėse, buvo Haris Švėminas.