Klaipėdos lengvosios atletikos maniežui - 40 metų

Taigi, siūlome susipažinti su šios klaipėdiečiams svarbios sporto bazės istorija.

Statė pelkėtoje vietoje

1974 metų birželio mėnesį tuometinės 1-osios žemės darbų mechanizacijos valdybos vyrai sukalė pirmuosius polius priešais tuometinį Namų statybos kombinatą. Tada dar nedaug kas žinojo, kad šioje pelkėtoje vietoje, kur pavasarinių polaidžių metu telkšodavo didžiuliai vandens plotai, iškils pastatas, apie kurį sužinos daugybė žmonių ne tik iš Klaipėdos, bet ir tolimiausių Sovietų sąjungos kampelių. Daug rūpesčių turėjo Pirmosios statybos valdybos (SV-1) viršininkas Mykolas Pužauskas ir tada dar visai jaunas Klaipėdos statybos tresto vyriausiasis inžinierius Rimantas Taraškevičius.

IŠ VIDAUS. 1975 metais manieže virė intensyvūs darbai.

M. Pužausko vadovaujamai SV-1 teko nešti nelengvą generalinio rangovo naštą. Statinys ne standartinis, pasimokyti iš kitų padarytų klaidų specialistus teko siųsti į anksčiau pastatytus lengvosios atletikos maniežus. Subrangovinių organizacijų pasirinkimas, lyginant su šiais laikais, daugiau negu kuklus. Laimei, darbai vyko gana sparčiai. Aplaidžiai dirbti neleido puikaus ir ilgamečio miesto šeimininko, tuometinio miesto vykdomojo komiteto pirmininko Alfonso Žalio nuolatinis dėmesys ir kontrolė. Keturiasdešimt metų sportavusieji, dabartiniai sportininkai ir sportuosiantys ateityje turi būti dėkingi šiam nuostabiam žmogui, kuriam rūpėjo ne tik gamyba, bet ir švietimas, menas, sportas. Būtent jo ir tuometinio sporto komiteto pirmininko Jono Kiseliovo sumanymas Klaipėdoje pastatyti Lengvosios atletikos maniežą buvo įgyvendintas. Tuo iki šiol džiaugiasi tūkstančiai sportininkų.

Konsultacijos - Maskvoje

Statant maniežą, darbavosi daugybė žmonių. Statoma buvo pagal tipinį projektą (autorius maskvietis architektas, dešimtkovininkas, sporto meistras Jurijus Poluninas), o vietinėms sąlygoms jį pritaikė Miestų projektavimo instituto Klaipėdos skyriaus architektas Gytis Tiškus, jam talkino to paties skyriaus konstruktorius Tautvydas Tubis. Tipinio maniežo projekte arenos suplanavimas jau ir tada pasirodė gerokai senstelėjęs, todėl būsimajam maniežo vadovui, šių eilučių autoriui Algirdui Plungei teko važiuoti į Maskvą, kur, bendradarbiaujant su projektavimo institutu "Sojuzsportprojekt", buvo parengtas naujas arenos projektas. Tašką statybos darbams padėjo specializuotos "Sojuzsportstrojaus" valdybos brigada, atvykusi iš Maskvos. Jiems buvo patikėta arenos grindis iškloti sintetine danga.

ATIDARYMAS. 1976 m. gruodžio ketvirtoji - oficiali Maniežo atidarymo diena. Albino STUBROS nuotr.

Darbas nemažas - reikėjo pakloti 3100 kvadratinių metrų dangos, reiklūs būsimieji šeimininkai neleido daryti klaidų. Nuo pat pirmųjų maniežo dienų dirbęs Vitas Putinas pasirodė kaip griežtas kontrolierius, todėl kiekvienas nelygumas turėjo būti ištaisomas. Tiesa, dėl dangos parinkimo būta nemažai ginčų. Tuo metu buvo bandoma įpiršti neseniai Tarybų sąjungoje pradėtą gaminti sportaną. Pasidomėjus kaip sekasi šią naują dangą eksploatuoti, paaiškėjo, kad brangiai kainuojanti danga - trumpaamžė. Todėl ir buvo parinkta, nors ir negraži, niūrios juodos spalvos, guminė danga. Dabar jau galime patvirtinti, kad eksperimentas pasiteisino, tuo būdu sutaupytos nemažos lėšos. Už nepatikimo ir, kaip vėliau paaiškėjo, nepasiteisinusio sportano 1 kvadratinį metrą būtų reikėję sumokėti 50 rublių, o guminės dangos, vadinamos "rezdoru", - tik 18 rublių. Tolesnė istorija parodė, kad mūsų pasirinkta danga be kapitalinio remonto, iškentusi ne tik bėgikų batelių dyglius, bet ir pakėlusi šimtus tonų parodų ir mugių prekių bei įrenginių, ištarnavo net 30 metų.

DABARTIS. Štai toks šių dienų Klaipėdos lengvosios atletikos maniežo vaizdas. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Atidaryme - garbūs svečiai

1976 m. gruodžio ketvirtoji - oficiali maniežo atidarymo diena. Groja Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos filialo pučiamųjų orkestras, žygiuoja husarų rūbais apsirengusios jų kolegės - būgnininkės. Pasidžiaugti švente atvyko miesto Vykdomojo komiteto vadovai ir LKP miesto komiteto veikėjai. Tarp svečių - Kūno kultūros ir sporto komiteto prie SSRS Ministrų tarybos atstovas V. Belkinas, žurnalo "Liogkaja atletika" redaktorius A. Boiko, Lietuvos kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pavaduotojas A. Černiauskas, Lietuvos miestų sporto komitetų, sporto draugijų vadovai. Pilni balkonai žiūrovų. Miesto vykdomojo komiteto pirmininkas A. Žalys perkerpa simbolinę juostelę, maniežas atidarytas. Maniežo statytojams - darbų vykdytojui Alvydui Žemguliui (deja, jo nebėra tarp mūsų), brigadininkui Kostui Stončiui, architektui Gyčiui Tiškui (taip pat jau iškeliavusiam amžinybėn) įteikiami Kūno kultūros ir sporto komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos garbės raštai. Sportininkams sėkmės linki klaipėdiečiai ir atvykę iš kitų Lietuvos miestų sporto veteranai. Tarp garbės svečių - Klaipėdos lengvosios atletikos pasididžiavimas - Respublikos čempionai ir rekordininkai J. Garadauskas, J. Putinienė, S. Kašinskas, A. Tumėnas, E. Petrikas. Aktoriaus Broniaus Gražio sukurtą odę lengvaatlečiams perskaito pati "sporto karalienė" (aktorė N. Narijauskaitė). Sportininkų vardu priesaiką-pasižadėjimą siekti aukštų sportinių rezultatų skaito SSRS jaunių čempionas Egidijus Petrikas. Pagaliau - ilgai laukti pirmieji startai. Be klaipėdiečių, varžybose dalyvauja svečiai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Leningrado, Minsko, Mogiliovo, Gomelio. Per atidarymo varžybas pasiekti rezultatai nepadarytų gėdos ir šiandien. Pirmuosius įrašus maniežo rekordų lentelėje padarė klaipėdiečiai Ričardas Graželis (60 m - 6,8 sek), D. Jurgulytė (60 m - 7,7 sek.), vilniečiai R. Kazlauskas (aukštis - 205 cm), V. Bardauskienė (tolis - 6,28 m), kaunietis R. Plungė (rutulys - 19,32 m).

Maniežas įgavo naują veidą

Prabėgo 40 metų. Manieže treniruojasi ir rungtyniauja anksčiau čia sportavusiųjų vaikai ir anūkai. Būta visko - stambių, visasąjunginio masto varžybų, klaipėdiečių su meile prižiūrimą maniežą buvo pamėgę SSRS rinktinės nariai. Čia jie ruošėsi Maskvos olimpinėms žaidynėms ir kitiems atsakingiems startams. Varžybos keičia varžybas. Atvykstančių varžybų dalyvių geografija nusidriekia iki pačių tolimiausių kampelių. Rungtyniauja ne tik lengvaatlečiai. Buvo rengiamos stambios sunkumų kilnojimo, šaudymo iš lanko, imtynių, bokso, rankinio varžybos. Išvykdami svečiai nuolat margina atsiliepimų knygą šiltais žodžiais. Pagarbos nusipelno darbštus ir darnus darbuotojų kolektyvas. Ryškius pėdsakus maniežo istorijoje paliko ilgamečiai darbuotojai Vitas Putinas, Kazys Vilčinskas, Vidmantas Daujotas, Algis Kazlauskas, Asta Dirgėlienė, Raimonda Murašovienė, Ona Rimkienė, Lionė Gricienė, Kazytė Valantinienė, Raimondas Bankauskas, Aušra Grigorjevienė, Gediminas Daukša, Algimantas Gedgaudas ir kiti.

2007 m. maniežo arena nušvito naujomis spalvomis. Niūrią ir neišvaizdžią guminę bėgimo takų ir sektorių dangą pakeitė tarptautinius standartus atitinkanti nauja sintetinė "Mondo" firmos danga.

Didžiulį populiarumą įgijo jau daugelį metų rengiamos Maniežo taurės varžybos. Į šias varžybas noriai atvyksta kitų Lietuvos miestų, Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos jaunieji lengvaatlečiai.

Nuo 2014 metų sausio 1 d. manieže įsikūrė naujai įsteigta Lengvosios atletikos mokykla. Mokyklos direktorės Astos Dirgėlienės pastangomis atnaujintos trenerių kambario, konferencijų salės, dušų ir persirengimo kambarių patalpos.

Gimsta naujos tradicijos. Kiekvieną vasarą į maniežą sukviečiami vaikų darželių auklėtiniai, kur jie supažindinami su lengvąja atletika. To rezultatas - rudenį užplūsta mamyčių ir tėvelių lydimi būriai susidomėjusių lengvąją atletika mažiukų, panorusių treniruotis.

Maniežo keturiasdešimtmečio proga maniežo ir Lengvosios atletikos mokyklos kolektyvui linkime ištvermės, o gausiam trenerių būriui - išugdyti dar ne vieną čempioną ir rekordininką.