Kapanojasi dugne
Šiuo metu Klaipėdos garbę aukščiausio lygio varžybose gina dvi komandos - Lietuvos futbolo A lygos čempionate rungtyniaujanti “Klaipėda” ir Lietuvos futbolo federacijos I lygoje žaidžiantis “Atlantas”.
Teiginys “gina” yra gana sąlygiškas, nes abi ekipos negali pasigirti gerais rezultatais. Ir vargu ar jie pasikeis, nes šalies futbolo sezonas jau eina į pabaigą. Daugiausia, ką jos dar gali padaryti, - pakilti vienu laipteliu aukščiau.
Per 23 rungtynes A lygoje “Klaipėda” iškovojo tik dvi pergales ir užima priešpaskutinę, devintąją, vietą. “Atlantui” savoje lygoje sekasi kiek geriau. Po 25 rungtynių jo sąskaitoje - septynios pergalės bei 27 taškai, tarp dešimties ekipų jis yra septintas.
Geresnių rezultatų vargu ar galima tikėtis žinant, kad šiuo metu abiejose komandose žaidžia, galima sakyti, vien jaunimas - Klaipėdos futbolo akademijos (“Atlantas”) ir Klaipėdos futbolo mokyklos (“Klaipėda”) auklėtiniai.
Ambicingi planai
Šių metų pavasarį klaipėdiečiams skambiai prisistatęs klubas “Klaipėda”, kurio valdymo modelis yra vienas pirmųjų Lietuvoje ir paremtas modernia vakarietiška klubo struktūra, neslėpė ambicingų planų grąžinti futbolą į uostamiestį, o sirgalius - į stadioną. Klubas turi kelias dešimtis akcininkų, jam vadovauja iš jų sudaryta aštuonių asmenų valdyba. Akcininku gali tapti visi norintys. Minimali vienos akcijos kaina siekė 3000 litų. Pavasarį didžiausias akcininkas jų turėjo dešimt.
Į pirmąsias ekipos rungtynes rinkosi gana daug žiūrovų ir atrodė, kad ledai tikrai pajudės. Tačiau euforija greitai baigėsi ir teko pamiršti planus namuose sulaukti 2-3 tūkstančių sirgalių palaikymo.
Priežastis - elementari. Pinigai. Pasak specialistų, pirmiausiai reikia užsitikrinti finansavimo garantą, o tik paskui svajoti apie šlovingas pergales.
Klubo vadovai tikino, kad šio sezono “Klaipėdos” biudžetas sieks apie 800 tūkstančių litų. Tačiau jau vasarą komanda susidūrė su labai rimtais finansiniais sunkumais. Vienu metu net buvo iškilusi reali grėsmė, kad jos apskritai gali nebelikti.
Žaidėjų algos, ir taip sumažintos iki minimumo, ėmė vėluoti, komandą paliko geriausi ir didžiausius atlyginimus gaunantys futbolininkai, legionieriai. Su vienais iš jų atsisveikinta gražiuoju, su kitais - nelabai. Ekipoje liko kone vienas jaunimas, tad nenuostabu, kad visa tai atsiliepė ir rezultatams.
Po kelių itin skaudžių pralaimėjimų kai kurie patyrę “Klaipėdos” žaidėjai net buvo komandos vadovų apkaltinti varžybų pardavimu, susimokius su lažybų dalyviais. Tiesa, įrodymų niekas taip ir nepateikė.
Nepraranda optimizmo
Atėjus rudeniui, “Klaipėdos” finansinė padėtis kiek pasitaisė ir panašu, kad ji išgyvens. Bent iki šio čempionato pabaigos.
Esant tokiai situacijai džiugina tik “Klaipėdos” vadovų nusiteikimas nenuleisti rankų ir jų supratimas, kad reikia tęsti pradėtą darbą, nes pergalės neateina iš karto.
“Realybė pasirodė esanti daug liūdnesnė, nei mes įsivaizdavome. Nėra investicijų, nes labai silpna uostamiesčio sporto politika. Pasigendame labiau išreikštos miesto politikų ir valdžios valios. Klaipėda, kurioje yra uostas ir dideli finansiniai srautai, pagal sporto finansavimą tikrai neatitinka trečiojo šalies miesto statuso. Tokia padėtis mūsų netenkina. Todėl turime kartu dirbti, kad ją pakeistume. Aišku, tikime, kad ką nors galime padaryti. Kitaip nebūčiau toje vietoje, kurioje dabar esu”, - sakė “Respublikai” klubo “Klaipėda” direktorius Raimondas Beliauskas.
Laižosi žaizdas
Tuo tarpu ilgus metus Klaipėdos futbolo flagmanu buvęs “Atlantas” iki šiol ragauja konflikto, per kurį jis kartu su “Kaunu” pasitraukė iš A lygos čempionato, vaisius.
Praėjusį sezoną žaidęs tik II lygos Vakarų zonoje (tapo jos nugalėtoju), “Atlantas” buvo įsitikinęs, kad šiame sezone vėl galės grįžti į A lygą. Tačiau šiems planams neišsipildžius, teko skubiai persiorientuoti.
Iškėlus ekipai visai kitus tikslus, atsisveikinta su vyriausiuoju treneriu, išskolinti pajėgiausi žaidėjai. Komandoje liko daugiausiai jauni vietos futbolo akademijos auklėtiniai.
Tokioje padėtyje “Atlantas” atsidūrė ir dėl neištesėtų Savivaldybės pažadų padėti finansiškai. Tikėdamasi šių pinigų, komanda kelis metus gyveno ne pagal savo išgales, o dabar reikia grąžinti susidariusias skolas.
Liko tik pažadai
Nors Klaipėda yra trečias pagal dydį ir antras pagal ekonominį pajėgumą šalies miestas, uostamiesčio futbolininkai tik su dideliu pavydu gali žiūrėti į daug mažesnių miestų ir net miestelių komandas. Jų dėmesiu nelepina ne tik miesto valdžia, bet ir verslininkai.
Kol Lietuvos uostamiesčiui atstovavo tik “Atlantas”, didžioji dalis potencialių rėmėjų lyg susitarę kartojo, kad futbolininkus tikrai paremtų, jei ekipoje neliktų daugelio prieštaringai vertinamo šio klubo prezidento Vacio Lekevičiaus.
Tačiau susikūrus klubui “Klaipėda” paaiškėjo, kad visa tai buvo tik motyvas, kaip mandagiai atsikratyti pagalbos prašytojų.
“Turi pasikeisti visos bendruomenės požiūris į futbolą. Kitaip nieko neišeis. O jai atstovauja savivaldybė ir miesto valdžia. Kai jis pasikeis, kitaip pradės žiūrėti ir verslas. Tačiau kol kas abi pusės yra labiau linkusios tik žiūrėti viena į kitą, todėl ir susidaro uždaras ratas”, - teigė Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos prezidentas Romualdas Jonaitis.
Algirdas Auruškevičius - futbolo specialistas:

Mano nuomone, pagrindinė priežastis, lėmusi, kad futbolas Klaipėdoje tokio žemo lygio - vadyba. Tai galima pasakyti tiek apie “Klaipėdą”, tiek apie “Atlantą”. Ypač apie pastarąjį. Yra labiau verkiama, nei realiai kas nors daroma. Rėmėjų reikia ieškoti, o ne laukti, kol jie patys ateis. Pas rėmėjus reikia eiti su konkrečia programa ir skaidria veikla. Dabar jie bijo skirti futbolui pinigų, nes nėra tikri, kad šie bus išleisti pagal paskirtį. Taip, “Klaipėda” deklaruoja dirbanti kaip vakarietiškas klubas. Tačiau yra labai vaikiška galvoti, kad štai sumesim po tris tūkstančius litų ir užteks. Komanda turi turėti generalinį rėmėją. O dabar visi davusieji po kelis tūkstančius litų nori vadovauti. Esant tokiai situacijai ir miesto valdžia į futbolą žiūri kitaip nei į, sakykim, krepšinį. Atvirai kalbant, šiuo metu aš nematau jokių Klaipėdos futbolo perspektyvų. Ir kol taip dirbsime, jų nebus.

Rašyti komentarą