Klaipėdoje - teniso ekspertas iš Prancūzijos

Tai Lietuvos teniso sąjungos (LTS), Lietuvos tautinio olimpiniu komiteto (LTOK) ir Tarptautinės teniso federacijos (ITF) projektas, kurio metu siekiama atrasti būsimas teniso žvaigždes dar pradinėse mokyklų klasėse.

Teniso trenerių kvalifikacijos kėlimo ir vaikų įtraukimo į šią sporto projektui Lietuvoje diriguoja prancūzas B. Pestre, sukaupęs 40-ties metų panašaus darbo patirtį savo šalyje.

"Mes norime priartinti Lietuvos regionų teniso klubus prie mokyklų ir darželių bei atrasti tuos žmones mokymo įstaigose ir teniso klubuose, kurie sugebėtų pamatyti mūsų sporto šaka susižavėjusius vaikus ir suteikti jiems elementariausius teniso pradmenis. Be to, šis projektas - pagalba mūsų teniso treneriams ar norintiems jais tapti", - teigė LTS prezidentas Ramūnas Grušas.

"Sulaukęs ITF pasiūlymo padirbėti su Lietuvos teniso žmonėmis ilgai nedvejojau. Esu pratęs dalintis patirtimi su treneriais. Čia yra ilgalaikis projektas, vadinasi mes turime visas galimybes padaryti pokytį, pakeisti sistemą, o galbūt net ir padėti žengti pirmus žingsnius į teniso kortą būsimoms teniso žvaigždėms", - įsitikinęs B. Pestre.

Anot jo, panašus projektas vykdomas ir Prancūzijoje, kur tenisas yra antroji sporto šaka pagal populiarumą ir masiškumą.

"Mano šalyje yra daugiau kaip 300 tūkstančių tenisą žaidžiančių dešimtmečių, nemaža dalis iš jų į tenisą atėjo per panašų projektą. Jame dalyvauja turbūt du trečdaliai šalies klubų. Žinoma, Prancūzijos ir Lietuvos situacijos yra labai skirtingos, tačiau tam tikros taisyklės gali būti perkeltos. Pavyzdžiui, yra labai svarbu atrasti tuos žmones, kurie mylėtų tenisą patys ir šią savo aistrą sugebėtų perduoti vaikams."

Paklaustas ar, sakykime, kūno kultūros mokytojas gali tapti geru teniso treneriu, B. Pestre sako, kad to galbūt ir nereikia - pakanka suteikti jam pagrindus.

"Tenisas turi specifikos. Nors tai techniškai pakankamai sudėtinga sporto šaka, visgi šiuolaikinės treniruočių metodikos leidžia vaikams pakankamai greitai perprasti techninius niuansus ir dalykus. Kalbu apie specialias vaikų raketes, skirtingų spalvų ir svorio kamuoliukus, mažus kortus, žemesnius tinklus. Teniso treniruotės, net ir pačioje kelio pradžioje, tikrai gali būti labai dinamiškos ir įdomios. O vaikams juk tik to ir tereikia!", - pasakojo Prancūzijos specialistas.

Pasiteiravus, kodėl į projektą įtraukta ir Klaipėda, šis atsakė: "Visų pirma čia yra reikiama infrastruktūra - teniso kortai, klubai, žmonės."

Atsisveikinant pasidomėjus, ką Lietuva turi padaryti, kad išaugintų Didžiojo kirčio turnyro nugalėtoją, prancūzas nusišypso.

"Visų pirma, laikyti sugniaužtus kumščius. Ir sunkiai dirbti ieškant teniso apsėstų penkiamečių ar šešiamečių. Ne tik didžiuosiuose šalies miestuose. Tai vienintelis kelias į sėkmę, nors ir ne universali sėkmės formulė. Turime suvokti, kad konkurencija šioje sporto šakoje yra milžiniška. Ta pati Prancūzija savo Didžiojo kirčio čempiono laukia jau daugiau nei 30 metų", - teigė teniso specialistas.