Kas yra „driftas“ Lietuvoje?

- „Šonaslydis“ ar driftas?

Antanas: Driftas. „Šonaslydis“ - kalbininkų siūlymas. Tačiau oficialiai ir LASF esame kaip driftas.

- Kada driftas atsirado Lietuvoje? Kas jį pradėjo?

Antanas: Apie 2003-2004 metus. Jis išaugo iš gatvės lenktynių ir „saulučių“ piešimo gatvėse. Pirmieji driftai buvo organizuojami vadinamosiose Kauno bazėse, aikštelėje, paskui driftingo čempionatus (tuo metu nebuvo laikomi Lietuvos driftingo čempionatais, tokie tapo vėliau) organizavo Tomas Gruzdys, jis juos rengė apie penkerius metus, paskui jo veiklą organizuojant perėmė „D1Sport“. 2012 metais driftas oficialiai tapo Lietuvos automobilių sporto federacijos nariu.

Darius: Prasidėjo ir nuo greituminių slalomų. Į viešumą, oficialiai driftas „išlindo“, kai Urmo bazės teritorijoje buvo surengtas pirmasis drifto turnyras. Gal dar mėnuo prieš renginį nei aš, nei kiti būsimieji drifteriai nežinojome, kad driftas apskritai kaip sportas egzistuoja, o kai sužinojome, tai dar nelabai įsivaizdavome, ką ten reiks daryti: mes mokėjome tik atskirus elementus, pavyzdžiui, posūkius praslysti, o juos sujungti mums dar nelabai išeidavo. Kas pradėjo, sunku pasakyti, bet drifto tėvu aš visada laikiau Tomą Gruzdį.

- Kuo driftas skiriasi nuo kitų varžybų, kur, pvz., turi kuo greičiau įveikti trasą?

Antanas: Drifto varžybos nėra matuojamos laiku, nėra laiko vertinimo sistemos. Driftas vyksta vienoje žiūrovams matomoje aikštelėje, nereikia lakstyti nuo ruožo prie ruožo. Iš tikrųjų driftas yra žiedinių lenktynių priešingybė, kur negalima slysti laiko atžvilgiu, o čia neslydimas jau reiškia klaidą, dėl kurios prarandami balai.

- Kaip vyksta drifto varžybos?

Darius: Varžybos prasideda nuo automobilio paruošimo varžyboms. Kitas labai svarbus dalykas - treniruotės, nes tik jų dėka gali išvengti klaidų. Dar prieš treniruotes teisėjai paaiškina vairuotojams, ko iš jų tikimasi, ir nurodo konkrečias užduotis. Per kvalifikacijas dažniausiai atliekami trys važiavimai, iš jų įskaitomas geriausias. Kai jau žinomi rezultatai, tada suporuojami vairuotojai ir prasideda tikrasis driftas. Drifte vyksta iš tikrųjų labai „artima“ kova: kadangi važiuojama itin arti vienas kito, neišvengiama bolidų kontakto.

Antanas: Kvalifikaciniai važiavimai vertinami pagal 100 balų sistemą. Daugiausiai balų surinkęs vairuotojas važiuoja su mažiausiai balų surinkusiuoju, taip suformuojama „top 16“ ir iškritimo principu keliaujama iki finalo. Jeigu, tarkim, teisėjams sunku pasakyti, kas laimėjo, važiavimai kartojami.

- Kaip skirstomi balai, kokia vertinimo sistema?

Antanas: Drifto taisyklės Lietuvoje patvirtintos LASF ir yra oficialios, sukurtos remiantis užsienio šalių ir tarptautinių čempionatų pavyzdžiu. Kaip jau minėjau, kvalifikaciniai važiavimai vertinami pagal 100 balų sistemą. Galima gauti po 25 balus už kiekvieną iš elementų: greitį, slydimo kampą, teisėjų duotos trajektorijos išpildymą ir šou. Pagrindiniai važiavimai vertinami atsižvelgiant į poras, kas geriau įveikė trasą - tas laimėjo. Skeptikai driftą lygina su dailiuoju čiuožimu, nes nėra vertinimo, susieto su laiku, kaip kitose automobilių lenktynėse. Vertinimą atlieka trys kompetentingi teisėjai. Tam, kad gautum kuo daugiau balų per kvalifikaciją ir laimėtum porinį važiavimą, reikia išgauti maksimumą: maksimaliu greičiu - didžiausias kampas.

Darius: Driftas neatleidžia nė vienos klaidos. Pavyzdžiui, ralyje padaręs mažą klaidelę neiškrenti iš žaidimo, o drifte, jeigu suklydai, o tavo varžovas ne, iškart keliauji namo. Na, o kai prasideda kvalifikaciją, klaidoms vietos nebelieka.

- Ko reikia norint dalyvauti drifto varžybose?

Antanas: Automobilio ir įgūdžių. Bolidai driftui yra specialiai ruošiami, šiais metais Lietuvos drifto čempionato PRO lygoje privalomi lankai vairuotojų saugumui užtikrinti. Dėl važiuoklės ar variklio specialių reikalavimų kaip ir nėra: jeigu nori, gali į BMW įsidėti NISSAN variklį ar iš dviejų skirtingų automobilių sukombinuoti vieną. Iš esmės drifto varžyboms reikia daug padangų (su naujomis į trasą galima išvažiuoti kokius 4 kartus) ir daug arklio galios. Šio tipo lenktynėse paprastai važiuoja automobiliai, turintys 500 ir daugiau arklio galios. Dažnai automobiliai ruošiami ir puošiami išoriškai, juk vertinamas ir šou - vaizdas. Kuo geriau atrodo automobilis, tuo jis labiau akį traukia ir žiūrovams, ir teisėjai jį labiau įsidėmi.

Darius: Dauguma drifterių automobilius gaminasi patys, o jeigu ir nusiperka kažkieno sukonstruotą automobilį, tai dažniausiai persidaro pagal save. Technika turi būti pritaikyta vairuotojo patogumui.

- Kuo skirsis varžybos uždaroje arenoje nuo paprastai po atviru dangumi vykstančių varžybų?

Antanas: Drifto varžybos yra ganėtinai universalios, jos vyksta ir žiedinių lenktynių trasose, ir aikštelėse, o dabar vyks ir po stogu. Iš tikrųjų, visų nuostabai, „Žalgirio“ arenoje sukibimas yra daug geresnis nei ant naujo asfalto. Dėl to labai išauga bendras automobilių greitis, tad iš vairuotojo reikalaujama ypatingo tikslumo norint parodyti viską, kas yra geriausia. Į areną buvo pakviesti patys geriausi profesionalai. Labai džiugu, kad atvyks Lenkijos atstovai, kurie yra vieni geriausių drifterių pasaulyje.

- O dėl saugumo? Neseniai JAV vykusių lenktynių metu nukentėjo žiūrovai.

Antanas: Pirmiausia žiūrovai nesėdės trasos aukštyje, jie bus mažiausiai trys metrai virš trasos. Reikėtų paminėti, kad jūsų minimose lenktynėse automobiliai važiavo 300 km per valandą greičiu, o čia pasieks ne daugiau kaip 100 km/h. Taip pat visą areną sups apsauginiai blokai, kad nenukentėtų nei žiūrovai, nei arenos elementai. Saugumas - tiek mūsų, tiek organizatorių prioritetas. Budės greitoji pagalba, gaisrinė. Nukentėti gali tik saugumo reikalavimų nesilaikantys ir saugos tarnybos neklausantis žiūrovas.

- Ką manote apie vyksiantį po uždaru stogu drifto renginį?

Darius: Taip patogiai stebėti drifto varžybų dar niekada neturėjome galimybės: visiškai nesvarbu, koks bus oras. Vien į dalyvių sąrašą pasižiūrėjęs, aš jau nekantriai laukiu kovo 16 d.

Primename, kad renginys ASFA MOTOR SHOW vyks kovo 16 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje.