Jonas Vainauskas pasiryžęs naujam iššūkiui

Ilgamečio Vilniaus "Lietuvos ryto" krepšinio klubo vadovo Jono Vainausko laukia nauji iššūkiai - puikiai su vyrų krepšiniu susipažinęs krepšinio vadybininkas kitą sezoną ketina dirbti su sostinės moterų komanda.

2011-aisiais su "Lietuvos rytu" atsisveikinęs J. Vainauskas apie dvejus metus buvo nutolęs nuo šalies krepšinio, o praėjusį sezoną užbaigė "Dzūkijos" klubo sporto reikalų vadovu.

Naujam projektui besirengiantis J. Vainauskas sutiko naujienų agentūrai ELTA papasakoti apie savo ateities planus.

- Gal pasidalytumėte artėjančio sezono planais?

- Per artimiausias dvi savaites tikimės pateikti visuomenei išskirtinį projektą. Tai turėtų būti naujas kokybinis šuolis, ir šiam projektui atsakingai ruošiamės.

- Tad laukia nauji iššūkiai?

- Taip, laukia nauji iššūkiai, nors tų iššūkių jau buvo ne vienas. Per pastaruosius keletą mėnesių teko ragauti ir krepšinio komentatoriaus duonos sportotv.lt tinklalapyje, ir konsultanto, ir kitų įvairiausių amplua. Pasisėmiau įdomios patirties, sutikau įdomių ir charizmatiškų žmonių. Sugrįžimas į krepšinį padovanojo daug pozityvių emocijų.

- Ar nauji iššūkiai susiję su moterų krepšiniu?

- Taip. Prieš pradedant kažką naujo, visada reikia išsiaiškinti, ko reikia Vilniaus miestui, vilniečiams, miesto valdžiai. Vasaros pradžioje buvo kalbama apie "Statybos" klubo sugrįžimą, tačiau tam, panašu, dar nėra sąlygų. Šio projekto sėkmė priklauso ir nuo "Lietuvos ryto", todėl jam reikia pasiruošti. Politinės valios tą padaryti greitai ir tvirtai neatsirado. Tai, kad Vilniaus moterų komanda gavo vardinį kvietimą į Eurolygą - didelis pasiekimas miestui. Didelis džiaugsmas, kad miesto valdžia solidžiai remia krepšinio klubus, dalyvauja valdyme - visoje Europoje tai yra viena pagrindinių sėkmingų projektų pradžių. Miesto interesas - skatinti aukščiausio lygio profesionalų sportą. Vilniaus savivaldybė remia atsigaunantį Vilniaus "Žalgirį", labai solidžiai remia Vilniaus "Lietuvos rytą", kuriam šiuo metu sekasi šiek tiek prasčiau, bet, tikėkimės, kad tai laikinos nesėkmės. Eurolygoje žaisianti moterų komanda man yra įdomu ir nauja. Negaliu pažadėti, kad būsiu toks pat sėkmingas iš karto, nes darbas su moterimis gerokai skirsis nuo to, ko išmokau per 13 metų dirbdamas su vyrais, bet yra daug bendrų dalykų, kuriuos patirtis leis pritaikyti.

- Kokie pagrindiniai sunkumai laukia dirbant su moterų komanda, juk moterų krepšinis populiarumu gerokai nusileidžia vyrų krepšiniui?

- Kalbant apie populiarumą, tai Vilnius yra toks miestas, kur negali parduoti blogo produkto. Kaune kad ir kaip "Žalgiris" žaistų, kad ir kokios problemos "Žalgirį" kamuotų, į rungtynes susirinks 16 tūkst. žiūrovų. Jie "sirgs", gyvens ta komanda. Tai yra reiškinys. Vilniuje niekas neina į blogą filmą, blogą spektaklį ar į blogą krepšinį. Vadinasi, krepšinis turėtų būti geras. Su sąlyginai nedideliu biudžetu mums reikės sukelti susidomėjimą ir siekti rezultatų. Iššūkis yra nemažas. Manau, turėsime gerokai padirbėti su šou dalimi, kuri padėtų pritraukti papildomą auditoriją. Tai būtų ne tik krepšinio rungtynės, bet ir kitokie renginiai. Moterų krepšinis yra šiek tiek taikesnis nei vyrų, todėl galėtų labiau tikti šeimoms, pritrauktų vaikų ir jaunų šeimų. Auditorija yra plati ir, reikia tikėtis, kad tai, ką mes pasiūlysime, sudomins. Yra dvejų metų įdirbis, komanda gerai organizuota, dabar reikia kilti į kitą lygį. Manau, kad per 2-3 metus, jei miesto palaikymas išliks toks pat ir vilniečių susidomėjimas komanda augs, augs ir komandos pasiekimai.

- Vadinasi, galima teigti, kad jau pasiekėte galutinį susitarimą su Vilniaus "Kibirkšties-Viči-Iki" komanda?

- Kalbos vyksta, tam tikri susitarimai jau pasiekti ir apie tai oficialiai bus paskelbta kitą savaitę. Kadangi savivaldybė yra pagrindinė tiek "Kibirkšties", tiek "Lietuvos ryto" rėmėja, yra planų ateityje bandyti suvienyti tuos klubus, sukurti tvirtą krepšinio piramidę, kuri ilgai gyvuotų. Aišku, tai priklausys nuo to, kas vadovaus miestui, ar nesikeis miesto požiūris į sportą.

- Jūsų nuomone, kokios pagrindinės moterų krepšinio Lietuvoje problemos, ko trūksta?

- Pirmiausia moterų krepšinyje trūksta daugiau konkurencingų komandų. Neabejoju, kad "Kibirkštis" taps Lietuvos moterų krepšinio veidu ir rinktinės pagrindu, bet kad komanda būtų sėkminga, turėtų atsirasti bent vienas rimtas konkurentas. Kaip ir "Žalgiris" be "Lietuvos ryto" ar "Lietuvos rytas" be "Žalgirio" išgyventi sėkmingai negali, nes konkurencija skatina klubus pasitempti. Antro stipraus klubo atsiradimas moterų lygoje stipriai padėtų "Kibirkščiai" tobulėti.

- Ar planai apie bendrą Vilniaus moterų ir vyrų klubų projektą reiškia, kad grįšite dirbti ir į "Lietuvos rytą"?

- Pastarųjų dvejų metų nusivylimas "Lietuvos rytu" turėtų priartinti mano ir mano tėvo vizijas dėl ateities. Tikiu, kad mano šeima sustiprės iš naujo ir mes vėl galėsime kartu siekti pergalių.

- Vasara - tarptautinių krepšinio varžybų metas. Ar stebite Lietuvos rinktinių pasirodymus?

- Man pasisekė, kad gavau pasiūlymą komentuoti krepšinio rungtynes. Komentuodamas ir besiruošdamas mačams pamačiau visų amžiaus grupių rinktines. 20-mečiai jau padarė daugiau nei kas nors iš jų galėjo tikėtis (Lietuvos rinktinė pateko į Europos čempionato ketvirtfinalį. - ELTA), 19-mečiai laimėjo medalius (pasaulio čempionate lietuviai iškovojo bronzą. - ELTA), 18-mečių pasiruošimo cikle mačiau ne iki galo padarytą darbą, todėl labai gero rezultato nesitikiu. Kadetai - labai sudėtinga amžiaus grupė, todėl prognozuoti nedrįsiu. Studentų rinktinė, matėsi, kad yra neįtikėtinai aukšto lygio, tačiau pasiruošimo metu darbas nebuvo padarytas iki galo, todėl rezultatas toks, kad favorite laikyta komanda universiadoje nepateko net į pusfinalį (lietuviai universiadoje liko penkti, - ELTA). Tai buvo fiasko. Turint galvoje, kad amerikiečiai neatvažiavo stipriausios sudėties, buvo šansas laimėti auksą. Mėgstu priminti Rimo Kurtinaičio žodžius, kad bet kuri Lietuvos rinktinė, bet kurios amžiaus grupės turi žaisti dėl medalių.

Vyrų rinktinės galimybes vertinu labai gerai, nes J. Kazlausko sugrįžimas prie rinktinės vairo ir patirties bei jaunųjų talentų derinys Lietuvos rinktinėje mane žavi. J. Kazlauskas yra dar dešimčia metų labiau patyręs ir pamatęs pasaulio, vadovavęs Kinijos, Graikijos rinktinėms. Ta patirtis, kurią jis atnešė į rinktinę, gali būti lemiamas veiksnys, leisiantis Lietuvai kovoti dėl pačių aukščiausių apdovanojimų. Nors prastesnis rezultatas nebūtų didelė tragedija, nes šita komanda turi subręsti 2016 metų olimpinėms žaidynėms. Jei nebus traumų, prisidės dar vienas kitas talentas, galbūt vėl mesime iššūkį amerikiečiams. Norėčiau, kad J. Kazlauskui užtektų sveikatos ir noro išlikti poste visą olimpinį ciklą ir 2016 metais padovanoti tą reginį, kurį matėme 2000-aisiais, kai iki pergalės prieš amerikiečius pritrūko kelių sekundžių.

- Ar planuojate apsilankyti šiuo metu Klaipėdoje ir Panevėžyje vykstančiame pasaulio jaunimo (iki 19 metų) merginų krepšinio čempionate?

- Dabar jau turėsiu. Stengiuosi nepraleisti nė vienos progos pamatyti rungtynes gyvai. Vakar (ketvirtadienį)grįžau iš Talino, kur stebėjau 20-mečių vaikinų rinktinės žaidimą prieš Kroatijos rinktinę, ir dabar stengsiuosi apvažiuoti viską, ką tik įmanoma pamatyti, galbūt kai ką ir komentuosiu.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Ingrida Petuchovaitė