Istorinė Klaipėdos dviratininkų sukaktis

Dar vienas Seulo olimpinis čempionas - Gintautas Umaras į Lietuvos uostamiestį grįžo šiek tiek vėliau.

Kiekvieno sportininko svajonė - dalyvauti Olimpinėse žaidynėse. Tokią svajonę įgyvendinti pavyko daugiau nei trisdešimčiai Klaipėdos sportininkų. Toli gražu ne visiems buvo lemta bent priartėti prie prizininkų. 1988-ieji metai buvo patys sėkmingiausi mūsų miesto sportininkams: į Klaipėdą parvežti net trys olimpinių žaidynių aukso medaliai. Visus juos pelnė dviratininkai, trenerio N. Dumbausko auklėtiniai.

Seulo olimpiniame treke mūsiškiai vilkėjo raudonus SSRS rinktinės marškinėlius. Iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo buvo likę pusantrų metų.

Nereikia užmiršti, kad patekti į SSRS rinktinę buvo ne ką lengviau, negu tapti olimpiniu čempionu. Konkurencija buvo milžiniška. Valstybei kiekvienoje rungtyje galėjo atstovauti tik vienas sportininkas. Todėl G. Umaro pergalė SSRS čempionate, kuris buvo ir atrankinės varžybos sudarant olimpinę rinktinę, prieš galingą varžovą, tuometinio Leningrado (dabar - Sankt Peterburgas) atstovą Viačeslavą Jekimovą jau buvo didžiulis žingsnis link olimpinio medalio.

G. Umaras, lenktyniaudamas treke individualiose 4 km persekiojimo varžybose, nesunkiai pasiekė finalą, kur teko susigrumti su pajėgiu Australijos lenktynininku Dinu Vudsu (Dean Woods). Raudonus SSRS rinktinės marškinėlius vilkintį G. Umarą daugelis užsienio komentatorių vadino rusu. Tik profesionalus Maskvos televizijos komentatorius, gerai susipažinęs su tuometiniais dviračių sporto lyderiais, akcentavo, kad tai Lietuvos sportininkas, visame pasaulyje žinomo trenerio N. Dumbausko auklėtinis.

Finaliniame važiavime G. Umaras savo varžovui nepaliko jokių vilčių ir pirmą kartą Lietuvos dviračių sporto istorijoje iškovojo olimpinį aukso medalį. Klaipėdiečio rezultatas - 4 min. 32 sek. - net 3 sekundėmis geresnis už antrąją vietą iškovojusio australo. Vidutinis nugalėtojo greitis - 52,941 km/val.

SUTIKTUVĖS. Klaipėdos didvyrius - olimpinius čempionus Mindaugą Umarą ir Artūrą Kasputį bei jų trenerį Narsutį Dumbauską klaipėdiečiai pasitiko 1988 metų spalio 4 dieną. Jiems buvo uždėtos austos čempionų juostos, įteiktos gėlių puokštės.

Ne mažiau įdomi kova vyko ir komandinėse 4 km persekiojimo lenktynėse. Iš klaipėdiečių ir leningradiečių sudarytoje SSRS rinktinėje matėme net tris klaipėdiečius.

Be jau olimpinio čempiono titulą iškovojusio Gintauto, čia dalyvavo A. Kasputis ir Gintauto brolis Mindaugas. Pastarasis dalyvavo ketvirtfinalyje, vėliau jį pakeitė septyniolikmetis leningradietis Dmitrijus Neliubinas. Kovojant finale, pradžioje pirmavo puikiai pasiruošusi Vokietijos Demokratinės Respublikos komanda, bet darnus SSRS rinktinės ketvertas, sudarytas vien iš pasaulio čempionų (D. Neliubinas - jaunimo), įrodė savo pranašumą ir tapo olimpiniais čempionais.

APDOVANOJIMAI. Komandinėse 4 km persekiojimo lenktynėse klaipėdiečiai, tuomet dar atstovavę SSRS rinktinei, buvo nepralenkiami.

Komandinių lenktynių čempionais tapo G. Umaras, A. Kasputis, Viačeslavas Jekimovas, D. Neliubinas (abu iš Leningrado).

Medaliais apdovanoti buvo tik finale dalyvavę lenktynininkai. Visus sujaudino gražus Gintauto gestas, kai jis, ką tik apdovanotas antruoju olimpiniu aukso medaliu, jį užkabino broliui Mindaugui, kurio indėlis olimpinėje rinktinėje buvo gana solidus.

Per visą Lietuvos sporto istoriją po du olimpinius aukso medalius skirtingose olimpiadose turi dar trys Lietuvos sportininkai, tačiau G. Umaras - vienintelis Lietuvos sportininkas, kuriam pavyko iškovoti du olimpinius aukso medalius vieneriose žaidynėse. Na, o treneris N. Dumbauskas - vienintelis Klaipėdos treneris, paruošęs olimpinius čempionus.