Išeinančios Vyriausybės vizija: 2020 m. sportuos visi

Nurodymas kitiems

Tiesa, projekte, kuris bus svarstomas šiandien, darbai padalyti tik artimiausiems trejiems metams. Turės būti užtikrinta, kad jau kitąmet sportuojančių Lietuvos gyventojų būtų ne mažiau nei 51 proc., 2014 m. - 53 proc., 2015 m. - 55 proc. Tuo tarpu Seimas pavasarį patvirtintoje strategijoje numatė, kad 2020 m. sportuojantys gyventojai sudarytų lygiai tris ketvirtadalius visų gyventojų. Tad tarp sportuojančiųjų turėtų atsidurti ir nemaža dalis senjorų bei kūdikių.

A.Kubiliaus Vyriausybė būsimąjį Ministrų kabinetą taip pat ketina įpareigoti pasiekti, kad neįgaliųjų, dalyvaujančių aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose, kasmet padaugėtų po 10 ir 2015 m. jų būtų jau 150. Dar vienas siektinas dalykas - kad sporto infrastruktūros objektų, tenkančių 10 tūkst. gyventojų, padaugėtų nuo 17,7 dabar iki 21 po 3 metų. Tik keista, kad dabartinė Vyriausybė vardan sporto pernelyg nepersistengė, o tai daryti liepia kitiems.

Ministerijos nenori prisidėti

Kaip viso to bus siekiama? Viena iš strategijos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano projekto sudarytojų, Kūno kultūros ir sporto departamento skyriaus vyr. specialistė Audronė Karaciejūtė „Respublikai“ paaiškino, kad, pavyzdžiui, sportuojančių žmonių skaičių padidinti bus siekiama visų pirma socialinėmis reklamomis. Be to, bus didinamas sporto infrastruktūros objektų (visų pirma dirbtinių sporto aikštelių ir baseinų) skaičius, kad kuo daugiau žmonių galėtų jais naudotis.

Anot jos, Vyriausybė šiandien netvirtins jokių revoliucinių planų. Paprasčiausiai Seimo patvirtintą strategiją iki šiol vykdė tik Kūno kultūros ir sporto departamentas bei Vidaus reikalų ministerija, tačiau šioms dviem institucijoms „patempti“ sunku, todėl darbais bus pasidalijama su kitomis institucijomis.

„Gali būti, kad Vyriausybė dar nieko ir nepatvirtins, nes ministerijos labai nenori dalyvauti įgyvendinant strategiją, kadangi papildomas finansavimas tam nėra skiriamas“, - sakė A.Karaciejūtė, paklausta, kodėl darbus skirstys ne naujoji Vyriausybė, kuri bus atsakinga už strategijos įgyvendinimą.

Solidžios sumos

Prie sporto plėtros strategijos esą prisidės ir ekologiško viešojo transporto plėtojimas. Vien kitąmet Susisiekimo ministerija turėtų išleisti apie 22,7 mln. litų.

Dar daugiau nei 9 mln. litų ta pati ministerija turės išleisti dviračių takams įrengti. 16 mln. kitąmet ir po 13 mln. 2014 bei 2015 m. Kūno kultūros ir sporto departamentas skirs olimpiečiams rengti ir t.t.

Iš viso 2013 m. strategijai įgyvendinti ketinama skirti 92,3 mln. litų, 2014 metais - 69,7 mln. litų, 2015 m. - 58,3 mln. litų.

Utopijų kratinys

Tuo tarpu Seimo patvirtintoje strategijoje numatyta, kad 2020 metais Lietuva taps viena sportiškiausių valstybių pasaulyje. Sporto infrastruktūros objektų, tenkančių 10 tūkst. gyventojų, skaičius išaugs iki 40, sporto klubuose sportuos nebe 92 tūkst., o net 350 tūkst. žmonių, sportininkų, besirengiančių žiemos ir vasaros olimpinėms žaidynėms, skaičius ūgtels nuo 206 iki 220, sporto specialistų darbo vietų skaičius padidės nuo 8,7 tūkst. iki 20 tūkst. (nors patys sporto srityje dirbantys žmonės tvirtina, kad ir dabar esančių specialistų pakanka arba beveik pakanka), specialistų, turinčių sporto veiklos leidimus, - nuo 507 iki 20 tūkst., sporto medicinos specialistų skaičius - nuo 27 iki 1 tūkst., didelio meistriškumo sportininkų - nuo 7,4 tūkst. (tik neaišku, iš kur toks didelis skaičius ištraukiamas) iki 20 tūkst.

Be to, numatoma, kad jau 2015-aisiais net 60 savivaldybių turės plaukimo baseinus, 2020-aisiais visos be išimties švietimo įstaigos turės universalias sporto sales ar aikštynus.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"