Į Lietuvą grįžęs irkluotojas P. Stankūnas: norėjome įrodyti, kad esame verti medalių

P. Stankūnas prisipažino, kad lūkesčiai buvo dar didesni, bet bronzos medaliai yra kaip paguoda už pasiaukojimą ir įveiktus sunkumus.Liepos mėnesį pasaulio jaunimo čempionate sidabro medalius iškovojusi lietuvių įgula Graikijoje 2000 m distanciją įveikė per 6 min. 40,45 sek.

Aukso medaliais pasipuošė įgula iš Rumunijos, sidabrą iškovojo Graikijos jaunieji irkluotojai.

„Finale rungėmės su tais pačiais varžovais, su kuriais teko varžytis ir pasaulio čempionate, - po apdovanojimų ceremonijos kalbėjo M. Juškevičius. – Kovojome. Galbūt, nepavyko taip gerai sukovoti kaip pasaulio čempionate, bet sezoną pabaigėme gražiai“.

P. Stankūnas, grįžęs į Lietuvą, Eltai papasakojo apie sėkmingą vasarą, išbandymą suaugusių čempionate, ryšį su dviem taip pat irkluojančiais broliais bei olimpinę svajonę.

- Kokios emocijos buvo po finišo?, - ELTA paklausė P. Stankūno.

- Po pačio finišo emocijų buvo mažai. Tikrai norėjome kautis su visais iki paskutinių metrų kaip ir pasaulio čempionate, bet šįkart pritrūko greičio antroje distancijos pusėje.

- Ar galite palyginti laimėjimus pasaulio jaunimo čempionate ir Europos pirmenybėse?

- Pasaulio čempionate pasiektas laimėjimas buvo kažkas nerealaus. Tai buvo visai netikėtai ir mes patys buvome šoko būsenoje. Europoje norėjome būti pirmi, tikrai tikėjomės aplenkti rumunus. Dėl to trečia vieta mums tik kaip paguoda. Norėjosi laimėti.

- Neseniai dalyvavote ir pasaulio suaugusių čempionate. Ar buvo verta vargintis prieš jaunimo Europos pirmenybes?

- Pasaulio suaugusių čempionate pirmą startą Austrijoje turėjome prieš dvi savaites. Tos varžybos mums buvo svarbesnės už Europos jaunimo pirmenybes, bet nutiko taip, kad Mantas susirgo ir turėjo gerti antibiotikus. Dėl to jis startavo pilnai neatsigavęs. Paskutinę dieną jį valtyje pakeitė Martynas Džiaugys.

Buvo didelis nusivylimas ir net pyktis iš mano pusės, nes daktarai Mantui nenorėjo leisti startuoti Graikijoje. Tačiau mes norėjome įrodyti, ko esame verti ir kad galime kovoti. Po bronzinio finalo Mantas pasakė, kad jam dar jaučiasi ligos poveikis ir labai pritrūko jėgų likus 600 m.

- Dar pernai dažniausiai startavote keturvietėje valtyje. Kaip labiau pačiam patinka?

- 2017 ir 2018 metais irklavau keturvietę be vairininko. Debiutiniai metai, mano manymu, buvo puikūs. Iškovojome Europos jaunimo čempionato sidabrą, o pasaulyje buvo septinti.

Bet pernai mums nesisekė, turėjome daug keitimų valtyje, prieš svarbiausias varžybas nebuvome pilnai susiirklavę ir nepavyko išspausti maksimumo.

Dvivietę irkluoti man patinka labiau, nes kuo mažiau žmonių, tuo viskas labiau priklauso nuo pačio savęs. Galiu kontroliuoti daugiau niuansų, tiek jėgos, tiek technikos atžvilgiu, o ir treniruotėse būna sunkiau, jaučiasi didesnis progresas.

- Ar su Mantu gerai jaučiate vienas kitą ir norėtumėte dirbti toliau kartu?

- Su Mantu esame geri draugai. Gal kaip valties porininkai nesame labai panašūs ir mums tikrai sunku vienodai irkluoti, bet puikiai suprantame vienas kitą ir padedame. Tas ir padėjo pasiekti šiuos laimėjimus.

Apie kitą sezoną dar sunku komentuoti, nes Mantas dar metus bus jaunimo grupėje, o aš jau ne. Neatmetu galimybės, kad mūsų keliai gali kuriam laikui išsiskirti, bet tikrai neilgam.

- Abu jūsų broliai Domantas ir Dovydas taip pat irkluoja ir dalyvavo čempionate. Iš kur ta aistra irklavimui? Ar laikote save konkurentais? O galbūt norėtume kartu irkluoti vienoje valtyje?

- Mūsų mama buvo irkluotoja, Lietuvos rinktinė narė. Ji mums - kaip trenerė. Namuose kalbos tik apie irklavimą. Aš pirmas pradėjau sportuoti, o paskui mane - ir broliai. Varžybų metu mes esame tikri konkurentai, niekada nenusileidžiame vieni kitiems, o ant kranto vėl esame šeima.

Manau, kad iš mūsų gautųsi tikrai gera keturvietė, mūsų visų charakteriai panašūs. Gaila, kad neturime ketvirto brolio (šypsosi, - ELTA).

- Ar sezonas jau baigėsi? Kokie artimiausi planai?

- Šis sezonas kaip ir baigtas, bet dar planuoju sudalyvauti varžybose Bidgoščiuje (Lenkija), kur kasmet startuoja Lietuvos aštuonvietė.

Stengsiuosi padėti apginti čempionų titulą. Vėliau lauks sunkus darbas ir pasiruošimas kitam sezonui. Bandysiu įšokti į Tokijo olimpinių žaidynių traukinį. Tikslai dideli, reikia tik kantrybės ir darbo.