Geriausia rinktinė - veteranų ir jaunimo lydinys

Lietuvos ledo ritulio rinktinė pirmąją treniruotę surengė kovo pabaigoje. Tiesa, tuomet mūsų šalies komanda dar buvo ne visos sudėties. O jau nuo balandžio vidurio po truputį prisijungė visi žaidėjai. Iš anksto buvo aišku, jog planetos pirmenybėse negalės padėti Lietuvos rinktinės žvaigždės Dainius Zubrus ir Mantas Armalis. 38-erių puolėjas po pasitraukimo iš Šiaurės Amerikos nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) su šeima keliasi gyventi į Floridą iš Naujojo Džersio valstijos ir metus nečiuožė ant ledo, tad jam būtų sunku prisidėti prie komandos ir greitai įgyti sportinę formą. O 24-erių vartininkas M.Armalis su NHL lygos „San Jose Sharks“ antrine „San Jose Barracuda“ komanda pateko į atkrintamąsias varžybas.

Lietuvos rinktinė pasiruošimo metu sužaidė dvejas draugiškas rungtynes. Balandžio 18 ir 19 d. mūsiškiai išmėgino jėgas su Baltarusijos vicečempionu Minsko „Junost“ klubu. Pirmosiose kontrolinėse rungtynėse Lietuvos rinktinė Elektrėnuose po baudinių serijos 4:3 (0:1, 2:1, 1:1; 0:0; 1:0) nugalėjo „Junost“. Mūsų šalies komandai po įvartį pelnė Aimas Fiščevas (39), Edgaras Protčenka ir Pijus Rulevičius. Varžovai šioje dvikovoje rungtyniavo ne stipriausios sudėties. Baudinių serijoje trečiuoju bandymu pasižymėjo Arnoldas Bosas, ketvirtuoju - Darius Pliskauskas, o paskutiniu bandymu pergalę išplėšė A.Fiščevas. Šioje dvikovoje nežaidė „Energijos“ puolimo trejetas (Povilas Verenis, Ilja Četvertakas, Aivaras Bendžius), taip pat traumuotas Donatas Kumeliauskas ir Kostas Gusevas. Vartus visas rungtynes gynė Artūras Pavliukovas.

Antrosiose draugiškose rungtynėse mūsiškiai Elektrėnuose 1:6 (0:1, 1:2, 0:3) nusileido „Junost“ klubui. Vienintelį įvartį lietuviams pelnė Paulius Gintautas (22 min.). Pirmąjį kėlinį Lietuvos rinktinės vartus saugojo A.Pavliukovas, antrąjį - Simas Baltrūnas, trečiąjį - Elvinas Karla. Šioje dvikovoje nežaidė pirmasis puolimo penketas: A.Bosas, D.Pliskauskas, Ugnius Čižas.

Į pasaulio čempionatą Belfaste Lietuvos rinktinė išskris balandžio 22 d. pavakarę, o jau balandžio 23 d. vakare 21.30 val. Lietuvos laiku startuos čempionate rungtynėmis su Estijos rinktine.

Pirmąją vietą grupėje užėmusi rinktinė pakils į I diviziono A grupę, paskutinė ekipa iškris į II divizioną.

Praėjusių metų čempionate mūsiškiai šioje grupėje užėmė trečią vietą.

- Pirmosiose draugiškose rungtynėse išaiškinti nugalėtojui prireikė baudinių serijos, o antrosiose visiškai dominavo varžovai. Kas lėmė tokį skirtumą? - „Sporto gyvenimas“ paklausė Mindaugo Kiero.

- Manau, pagrindinė to priežastis buvo mūsų žaidėjų netinkamas nusiteikimas. Jie nenusiteikė taip, kaip pirmosiose kontrolinėse rungtynėse. Kažkodėl. Dar ieškoma to priežasčių. Turbūt treneriai peržiūrės mačo vaizdo medžiagą ir išsiaiškins, kur buvo padarytos didžiausios klaidos, priims sprendimus ir toliau ruošimės čempionatui.

- Visa rinktinė kartu treniruojasi ne nuo pradžių. Ar užteks laiko susižaisti?

- Manau, šios dvejos rungtynės ir buvo skirtos komandai susižaisti. Daug eksperimentavome prieš šias rungtynes, keitėsi ir gynėjų poros, ir penketukai keitėsi, bandėme ieškoti geriausių sudėčių. Manau, labai gerai prieš svarbius startus turėti kontrolines rungtynes. Dar turime porą dienų, 5-6 treniruotes, kur vėl visi kartu treniruosimės. Manau, jog važiuosime pasiruošę. Maždaug penkiolika mūsų ledo ritulininkų jau daugiau kaip trys savaitės kartu čiuožia, taigi to susižaidimo tikrai pakaks. Tik tas oficialus pasirengimas prasidėjo prieš savaitę. Taigi manome, kad tos paskutinės nakties pasiruošti, kaip studentams, tikrai nepritrūks. Šiaip esame pasiruošę, laukiame, aišku, dar kelių žaidėjų, kad atvažiuotų, bet dėl jų dar yra neaiškumų. Jeigu nors vienas iš jų prisijungs, gynyba bus dar stipresnė. Traumų niekas nepatyręs, važiuojame vienos iš stipriausių sudėčių, tad tikimės geriausio.

- Didžiausiomis netektimis įvardijami D.Zubraus ir M.Armalio neatvykimas į rinktinę. O kokie sugrįžimai labiausiai džiugina?

- Aišku, tos didžiausios netektys - D.Zubrus ir M.Armalis, bet džiugina, kad P.Rulevičius po trejų metų pertraukos vėl prisijungė atvykęs iš JAV. Jis pridėjo puolimui jėgos. Mūsų jaunimas, žaidęs rinktinėje iki 20 metų, jau ūgtelėjo. Pavyzdžiui, Emilijus Krakauskas, Markas Kaleinikovas. Jie visai neblogai pasirodė per šias dvejas rungtynes. Manau, kad ir gynybos grandyje keli rinktinės nariai iki 20 metų prisijungė prie mūsų ir žaidė pakankamai solidžiai. Aišku, mūsų rinktinė atjaunėjusi ir galbūt nuvažiavę į čempionatą žaisime ne visi, bet kažką gero iš mūsų žaidėjų sulipdyti tikrai galima, kažką turime. Iš tiesų geriausias rinktinės lydinys - veteranai su jauniais.

- Kiek metų jau pats atidavėte Lietuvos rinktinei?

- Rinktinei atstovauju jau 18-uosius metus. Jeigu kitais metais Lietuvoje bus surengtas pasaulio čempionatas, po to ir norėčiau atsisveikinti su rinktine, didžiuoju sportu. Pereiti visomis jėgomis į treniravimą. Dveji metai jau nežaidžiu profesionaliai. O iki to visada žaidžiau. Tad visada būdavo įdomu po klubinio sezono vykti į rinktinę, prisijungti prie jos. Visada norisi jai padėti, jei tik, žinoma, kviečia.

- O gal dar nenorite su rinktine atsisveikinti, nes tiesiog nėra tinkamos pamainos?

- Iš tiesų pamaina iš jaunių jau yra. Yra gynėjas K.Gusevas, kuris žaidžia Suomijos aukščiausiojoje lygoje. Tiesa, rinktinės stovyklą jis jau paliko, nes buvo kviečiamas tik treniruotėms ir peržiūrai. Yra ir kitų gerų jaunų žaidėjų. Tad kažkokia pamaina yra. Svarbiausia, kad tie žaidėjai rastų klubus, kuriuose galėtų tobulėti. O šiaip talento yra.

- Kuri komanda Belfaste Lietuvos rinktinei bus didžiausias galvos skausmas?

- Manau, jog britai ir japonai. Tai pati stipriausia jėga. Visos kitos komandos yra mūsų lygio. O britus įveikti namuose reikia labai daug sėkmės, reikia labai gerai sužaisti kiekvienam mūsų ledo ritulininkui. Kad nebūtų taip, kaip antrajame kontroliniame mače. Nors britai mus ir praeitą pasaulio čempionatą truputį nuskriaudė, nes nepasiruošę žaidėme. Labai skaudžiai tuomet pralaimėjome - 0:8. Tą pamoką atsimename ir tikimės jos nepakartoti.

- Kokie lietuvių šansai patekti į I diviziono A grupę?

- Realūs, bet sunkūs. Varžovai įveikiami, bet reikia mums labai gerai žaisti. Vartininkas turi atstovėti gerai ir mes turime labai gerai žaisti. Praeitais metais buvome per vieną įvartį nuo išėjimo į kitą divizioną. Komanda išlikusi panaši, varžovai panašūs, tik japonai gal sunkesni, bet ir japonams galime įkąsti. Per tiek metų su jais visą laiką sužaisdavome tai 2:5, tai 3:5, tai 2:6. Tad gali visko būti, tikimės geriausio.

- Šiemet rinktinės išplėstiniame kandidatų sąraše labai daug puolėjų (18), o gynėjų (10) beveik perpus mažiau. Kodėl toks pasiskirstymas?

- Nes vaikai nori mušti įvarčius (šypsosi). Todėl niekas nenori būti gynėjas. Tad reikia mums daug dirbti ir kalbinti visus vaikus ir pasakoti, kodėl gynėju yra smagu būti ir kokios jo yra smagios pozicijos, užduotys ir savybės, dėl ko jis svarbus komandai. Visi tik nori mušti įvarčius ir judėti į priekį. Krepšinyje, pavyzdžiui, kitaip. Čia ir gynėjas gali mesti iš trijų taškų zonos. O pas mus daugiau juodesnis darbas vyksta.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“