Džordžas Zidekas: Kaune - geriausi metai

2006 m. profesionalaus krepšininko karjerą dėl traumų baigęs Dž.Zidekas nuo krepšinio nenutolo. 213 cm ūgio vyras padėjo komentuoti įvairias krepšinio rungtynes, dalyvavo ir Čekijos krepšinio federacijos veikloje. Šiuo metu Dž.Zidekas vienu metu derina net tris skirtingas krepšinio veiklas. „Esu oficialus VTB Vieningosios lygos atstovas ryšiams su Eurolyga. Taip pat užimu Čekijos krepšinio federacijos viceprezidento postą. Be visų šių pareigų, dar dirbu televizijoje kaip rungtynių analitikas“, - „Sporto gyvenimui“ sakė buvęs Kauno „Žalgirio“ ekipos narys.

- Kuri iš šių veiklų jums labiausiai patinka?

- Esu laimingas, kad net ir baigęs karjerą sukuosi krepšinio pasaulyje. Man vienodai mielos ir svarbios visos mano pareigos. Aš tiesiog džiaugiuosi, kad galiu save realizuoti su krepšiniu susijusiose srityse.

- Ar negalvojote apie galimybę imtis trenerio darbo?

- Mano tėtis buvo treneris, tad aš puikiai žinau, koks tai sunkus ir nedėkingas užsiėmimas. Kita vertus, baigęs profesionalo karjerą aš norėjau šiek tiek pakeisti gyvenimo ritmą, o būdamas treneriu vis tiek išlieki toje pačioje aplinkoje. Norėjau daugiau laiko praleisti su šeima, mažiau blaškytis po pasaulį. Būdamas krepšininku didesnę gyvenimo dalį praleidi gyvendamas viešbučiuose. Man norėjosi pasimėgauti šiek tiek sėslesniu gyvenimo būdu, pabūti gimtinėje. O treneris retai dirba namuose, jis keliauja, ten kur yra geresnės darbo sąlygos, palankesni pasiūlymai ir pan.

- 1998 m. rudenį grįžęs į Europą jūs tapote Kauno „Žalgirio“ žaidėju ir padėjote komandai iškovoti Eurolygos nugalėtojų taurę. Kokie prisiminimai liko iš tų laikų?

- Prisiminimai liko patys geriausi. Visa Lietuva buvo išprotėjusi dėl krepšinio, žmonės ne tik mėgo, bet ir puikiai suprato šį žaidimą. Savo ruožtu tai buvo mano pirmas sezonas Europoje ir neabejotinai - geriausi metai per mano karjerą. Tais metais laimėjome visus turnyrus, kuriuose tik žaidėme. Iškovojome Eurolygos taurę, tapome Lietuvos ir Baltijos lygos nugalėtojais. „Žalgiryje“ buvo suburti ne tik puikūs krepšininkai, bet ir fantastiški žmonės. Komandos mikroklimatas buvo nepakartojamas. Nebuvo jokių pykčių, jokio pavydo ar nesutarimų. Mes visi buvome geri draugai, o ta draugystė ir darė komandą išskirtine. Mes tiesiog mėgavomės žaidimu, treniruotėmis, kiekviena kartu praleista diena ir valanda.

- Gal tai ir yra pagrindinė „Žalgirio“ pergalės Eurolygoje priežastis?

- Bent jau viena iš priežasčių. Sezono pradžioje mes nebuvome vadinami Eurolygos favoritais. 1998 m. „Žalgiris“ iškovojo R.Saportos taurę ir pelnė teisę žaisti Eurolygoje. Buvome debiutantai, mūsų niekas nelaikė rimtais varžovais. Bet patys netrukus supratome, kad galime pasiekti labai daug. Komandoje žaidė būrys Lietuvos rinktinės krepšininkų, jai vadovavo puikus treneris. Labai gerai į „Žalgirio“ žaidimą įsiliejo ir legionieriai - aš, mano bičiulis Tajus Ednis (Tyus Edney) bei Entonis Buvis (Anthony Bowie). Įdomiausia, kad net ir NBA krepšininkai žaidė dėl komandos, o ne dėl asmeninės statistikos.

- Ne tik Tajus ir Entonis, bet ir jūs į „Žalgirį“ atvykote iš NBA lygos.

- Taip, tuo metu NBA lygoje prasidėjo lokautas, krepšininkai ieškojo darbo Europoje. Tad ne tik „Žalgiryje“, bet ir kitose Eurolygos komandose netrūko NBA krepšininkų. Todėl mūsų pergalė šiose varžybose buvo dar saldesnė.

- Ar nenorėjote sugrįžti į NBA?

- Pirmiausia aš apskritai nenorėjau palikti šios lygos. Bet 1998 m. vasarą mano agentas pareiškė, kad dėl lokauto sezonas gali neįvykti. Supratau, kad nėra prasmės sėdėti be darbo, tuo labiau kad pirmus tris sezonus NBA komandose daugiau sėdėjau ant suolo, nei žaidžiau. Man labai reikėjo žaidimo praktikos, elementarios patirties, tad galiausiai apsisprendžiau vykti į Europą. Po sėkmingos pradžios sulaukiau ir kitų Eurolygos klubų dėmesio, pelningų pasiūlymų, tad nusprendžiau karjerą tęsti Europoje. Jei atvirai, tai dabar NBA krepšiniu iš viso nesidomiu, daugiausiai dėmesio skiriu Eurolygos ir VTB Vieningosios lygos varžyboms.

- Kalbant apie Vieningąją lygą, kaip vertinate Kauno „Žalgirio“ vadovų sprendimą pasitraukti iš šių varžybų?

- Aš nesu visapusiškai susipažinęs su šio sprendimo priežastimis. Vis dėlto manau, kad Vieningosios lygos direktoriaus Andrejaus Širokovo pastebėjimas, esą „Žalgiris“ - toks, koks yra šiuo metu, - būtų paprasčiausiai per silpnas mūsų lygai, yra teisingas. Žinome, kad „Žalgirį“ slegia finansiniai sunkumai, kad, palyginti su praėjusiu sezonu, komandoje bus labai daug jaunų krepšininkų, kuriems gali būti per sunku sėkmingai žaisti iš karto trijuose turnyruose. Jie nusprendė atsisakyti Vieningosios lygos. Toks yra jų sprendimas ir mes turime jį priimti ir su juo susitaikyti.

- Krepšininko karjerą baigėte Nimburgo ČEZ ekipoje, neabejoju, kad domitės šio Čekijos krepšinio flagmano reikalais. Kaip manote, ar naujam ekipos treneriui Kęstučiui Kemzūrai pavyks išvesti komandą į aukštesnį lygį?

- Džiaugiuosi, kad buvęs Lietuvos nacionalinės krepšinio rinktinės treneris darbuosis Čekijos čempionų klube. Šiaip Nimburgo ČEZ po truputį įsitvirtina Europos krepšinyje, komanda dalyvauja Europos taurės varžybose, paskutinius kelerius metus žaidžia Vieningojoje lygoje, dalyvavo ir Adrijos lygos varžybose. Šį sezoną ji turi šansą prasiveržti į Eurolygą. Jei taip nutiktų, visas Čekijos krepšinis gautų galingą postūmį tobulėti. Klubinio krepšinio pakilimas neabejotinai prisidėtų ir prie sėkmingesnio rinktinės žaidimo. Tikiuosi, kad su K.Kemzūros pagalba mums pavyks pasiekti iškeltus tikslus.

- O kokia dabar padėtis Čekijos krepšinyje? Ar galima kalbėti apie pakilimą?

- Mus šiek tiek nuvylė vaikinų jaunimo rinktinės pasirodymas šią vasarą Prahoje vykusiame pasaulio jaunimo (iki 19 metų) krepšinio čempionate. Vaikinams nepavyko įgyvendinti iškelto tikslo ir patekti į antrą varžybų etapą. Galutinėje įskaitoje Čekija užėmė tik 14-ą vietą. Kita vertus, turėjau progą pasidžiaugti Lietuvos rinktinės ir jos trenerio Tomo Masiulio sėkmingu žaidimu. Lietuvių krepšinio laimėjimai rodo, kad jūsų šalyje glūdi neišsemiami krepšinio rezervai.

- Rugsėjo pradžioje Slovėnijoje prasidėsiančiame Europos vyrų krepšinio čempionate taip pat dalyvaus ir Čekijos, ir Lietuvos rinktinės. Lietuviai tradiciškai kalba tik apie medalius. Kokie tikslai keliami jūsų šalies komandai?

- Kaip ir jaunimui, tikslas keliamas tas pats - patekti į kitą varžybų etapą. Kita vertus, vien jau tai, kad pirmajame etape turėsime galimybę sužaisti penkerias rungtynes su pajėgiais varžovais, yra geras dalykas. Priminsiu, kad 2009 ir 2011 m. Čekijos rinktinė žaidė B divizione, tad vien patekimas į šį Europos krepšinio čempionatą yra puikus laimėjimas. Kita vertus, manau, kad čempionato favoritai - lietuviai, serbai, slovėnai ar ispanai - varžybas pradės mažesnėmis apsukomis. Čempionatas ilgas ir intensyvus, tad norėdami išsaugoti jėgų finišui favoritai turės rizikuoti. Tai gali būti Čekijos komandos šansas įsitvirtinti. Turime dar čempionato pradžioje pasiekti geriausią sportinę formą ir gal tada pavyks „nustebinti“ pajėgesnius varžovus.

- 1999 m. Europos krepšinio čempionate Čekijos rinktinė pirmosiose rungtynėse nemaloniai „nustebino“ Lietuvos komandą ir jos lyderį Arvydą Sabonį.

- Jei neklystu, tada Čekijos rinktinė laimėjo ir antras čempionato rungtynes bei pateko į kitą etapą. Taip, iš tiesų tada buvo suburta gera komanda, puikiai sužaidė tuo metu Europoje menkai žinomi Iržis Velšas (Jiri Welsch) ir Liubošas Bartonas (Luboš Barton). Šie krepšininkai turėtų su rinktine būti ir Slovėnijoje. Vis dėlto didžiausias viltis siejame su NBA lygoje paskutinius du sezonus praleidusiu Janu Veseliu (Jan Vesely). Nerimą kelia tai, kad NBA lygoje jis žaidė labai nedaug, bet tikimės, kad rinktinėje jis pademonstruos visas savo galimybes.