Dailiojo čiuožimo perspektyvos Lietuvoje: siekis rengti žemyno čempionatą ir viltingas žvilgsnis į olimpiadą

Apie šalies dailiojo čiuožimo aktualijas kalbėjomės su Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidente kauniete Lilija Vanagiene.

reklama

– Ar Lietuvoje dailusis čiuožimas populiarus?

– Jeigu aš, LČF prezidentė, sakyčiau, kad Lietuvoje dailusis čiuožimas nėra populiarus, tada kokia iš manęs prezidentė. Dailusis čiuožimas tikrai populiarus, sportuojančiųjų skaičius nuolat auga. Ypač daug vaikų panoro čiuožti po rudenį Kauno ‚Žalgirio“ arenoje pirmą kartą Lietuvos dailiojo čiuožimo istorijoje surengtų pasaulio jaunimo (iki 21 m.) „Grand Prix“ varžybų trečio etapo – „Amber Cup“.

Jaučiamas didelis sujudimas, ateina daug tėvų su vaikučiais, prašydami atžalas užrašyti į čiuožimo grupes. Tačiau vienintelė bėda ta, kad jiems Lietuvoje negalime suteikti sąlygų, kur treniruotis. Ypač didžiulis skaudulys – Vilnius. Jis, ko gero, turi pačias blogiausias sąlygas iš visų šalių, kurios priklauso Tarptautinei čiuožimo sąjungai (ISU), sostinių.

Vilniečiai treniruojasi kartu su masinio čiuožimo mėgėjais Pramogų arenoje, visiškai neturi atskirų valandų savo meistriškumui tobulinti. Lietuvos dailiajam čiuožimui tai tikra tragedija. Jeigu vilniečiai turėtų ledą, tai viskas labai pajudėtų į priekį, sumažėtų problemų, nes sostinėje yra daug talentingų vaikų.

Lieka tik pasidžiaugti Vilniaus dailiojo čiuožimo treneriais, kurie dirba iš didžiulio entuziazmo, sugeba čiuožėjus atvežti į Lietuvos čempionatus ir jaunesniųjų sportininkų grupėje laimėti medalių.

Dailusis čiuožimas dar kultivuojamas Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Elektrėnuose. Per šiemetį Lietuvos čempionatą Elektrėnuose dalyvavo 20 trenerių auklėtinių, o jų iš viso dirba apie 30. Turime tris tarptautinės kategorijos teisėjas, o viena jų – Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ direktorė Laima Krauzienė – turi dar aukštesnę – ISU čempionatų – kategoriją ir gali teisėjauti olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose.

Tarptautinės kategorijos teisėjos kaunietės Živilė Atkočiūnienė ir Dovilė Pervazaitė gali teisėjauti pasaulio „Grand Prix“ varžybose. Yra ir techninė specialistė Ingrida Snieškienė, gyvenanti ir dirbanti Paryžiuje.

– Dailiojo čiuožimo programoje – individualios moterų ir vyrų, sportinių porų ir šokių ant ledo rungtys. Ar jos visos kultivuojamos Lietuvoje?

– Lietuvoje daugiausia kultivuojamas tik pavienis čiuožimas. Ypač mažai turime berniukų, mūsų dailiajam čiuožimui tai didelė problema. Kiek buvo rimtesnių čiuožėjų vaikinų, jie beveik visi perėjo į šokius ant ledo. Nors ir labai sudėtinga, tačiau mes kultivuojame ir šokius ant ledo. Tačiau praktiškai neįmanoma sudaryti šokių ant ledo poros vien tik iš mūsų čiuožėjų.

Žvilgtelėję į pasaulio ir Europos čempionatuose dalyvaujančių šokėjų poras, matome, kad du trečdaliai jų yra sudarytos iš skirtingų šalių sportininkų. Tarptautinėje čiuožimo sąjungoje tai tapo jau tendencija. Ji buvo, yra ir bus.

Lietuvoje dabar turime dvi šokių ant ledo poras: vieną jaunimo ir vieną suaugusiųjų, lietuviai šoka su Amerikos pilietėmis.

– Mūsų dailųjį čiuožimą labiausiai išgarsino penkerių olimpinių žiemos žaidynių dalyviai, 2000-ųjų pasaulio ir Europos čempionatų bronziniai prizininkai, 2006-ųjų Europos čempionato bronzos medalio laimėtojai, Solt Leik Sičio olimpinėse žiemos žaidynėse užėmę penktąją vietą Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko. Ar įmanoma Lietuvoje išugdyti tokio didelio meistriškumo ledo šokėjų porą?

– Tikrai neįmanoma, nes mes neturime profesionalų šokių ant ledo trenerio. Kaip minėjau, galime sudaryti mišrias poras. Turėjome vieną talentingą ir perspektyvią lietuvišką porą Guostę Damulevičiūtę ir Deividą Kizalą, su kuria siejome dideles viltis.

Jie dalyvavo olimpinėse jaunimo žiemos žaidynėse ir buvo devinti, o komandinėse varžybose – ketvirti, debiutavo Europos čempionate ir iš 30 porų užėmė 24-ąją vietą. Tačiau Guostė, baigusi mokyklą, metė čiuožimą. Pora iširo pernai pavasarį.

20-metis D. Kizala susirado partnerę – Amerikos pilietybę turinčią 17-metę slovakę Mirą Polishook ir, birželio pabaigoje kartu pradėję treniruotis, ISU padavė prašymą gauti licenciją, sulaukė teigiamo atsakymo. Amerikos čiuožimo federacija neprieštaravo, o pati sportininkė sutiko atstovauti Lietuvai.

Jų treneris, puikus mūsų čiuožėjų draugas Igoris Špilbandas, pažadėjo per porą mėnesių jiems parengti abi programas ir savo pažadą įvykdė. Abu čiuožėjai, ant ledo pasitreniravę vos penkis mėnesius, Kaune dalyvavo pasaulio jaunimo „Grand Prix“ varžybose ir užėmė 12-ąją vietą. Šiemet Detroite besitreniruojanti pora atsisveikins su jaunimo grupe ir kitąmet šoks suaugusiųjų varžybose.

– 2006 m., pasitraukę iš didžiojo sporto, P. Vanagas ir M. Drobiazko rengia ledo šou. Ar jie padeda mūsų čiuožėjams, tarkime, kurti laisvąsias programas?

– Margarita ir Povilas gyvena ir dirba Maskvoje, yra labai užsiėmę, savo laiką skaičiuoja tiesiog minutėmis. Abu važinėja iš vieno miesto į kitą, gauna pagrindinius vaidmenis. Stebėjau jų „Romeo ir Džuljetą“ ir likau sužavėta. Kai sūnus aktyviai sportavo, neturėjo tokių didelių krūvių, kokius tenka atlaikyti dabar.

Įspūdingas yra pasaulinio lygio Povilo ir Margaritos gyvo garso projektas „Roko simfonija ant ledo“. Jis Lietuvoje buvo surengtas antrą kartą. Prieš kelerius metus jie padėjo Godai Butkutei, parengė jai gražią ilgąją programą.

– Prieš penkerius metus, Kaune neturėjusi sau porinio čiuožimo partnerio, Goda išvyko gyventi į Sankt Peterburgą ir čiuožė su aštuoneriais metais vyresniu Nikita Jermolajevu. Tačiau 2018 m. pora iširo, kas atsitiko?

– Vasarį Goda patyrė čiurnos traumą. Tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl ji atsisveikino su čiuožimu. Sportininkė grįžo į Kauną, jai buvo atlikta operacija. Goda dar jauna, todėl širdyje tikiu, kad, atsiradus partneriui, mano mokinė gal dar ryšis vėl treniruotis.

– Nedaug trūko, kad Pjongčango olimpinėse žiemos žaidynėse būtų dalyvavęs Saulius Ambrulevičius, šokantis su amerikiete Allison Reed, tačiau ši šokių ant ledo pora liko pirmoji už brūkšnio. Jeigu jie ir būtų iškovoję kelialapius, kažin ar amerikietei būtų suteikta Lietuvos pilietybė. Kokios šios poros galimybės dabar?

reklama

– Tada buvo likę labai mažai laiko, todėl Allison gal ir nebūtų gavusi Lietuvos pilietybės. Turėjome ir kitą variantą – G. Damulevičiūtę ir D. Kizalą, surinkusius reikiamus taškus dalyvauti olimpiadoje. Tačiau vis dėlto jie liko pirmieji už borto.

Saulius ilgą laiką buvo pavienininkas, tačiau, legendinei Rusijos trenerei Jelenai Maslenikovai pastebėjus didelį jo artistiškumą, minkštą čiuožimą ir pasiūlius jam rinktis šokius ant ledo, Saulius surizikavo ir pradėjo šokti su prityrusia ir stipria partnere amerikiete A. Reed, kuri jau buvo dalyvavusi olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose.

Saulius ypač daug dirbo, meistriškumu pavijo amerikietę ir šiandien drąsiai galiu teigti, kad jie abu yra lygiaverčiai partneriai. Iki olimpinių žaidynių dar yra daug laiko, todėl mums dabar svarbiausia – rezultatas ir kol kas nesukame galvos dėl Allison pilietybės. Manau, jei rezultatas bus geras, tada ji turėtų gauti Lietuvos pilietybę.

Po traumos gydytojai Allison uždraudė čiuožti, sportininkai praleido Europos čempionatą, tačiau ji Amerikoje rado gydytojus, masažuotojus ir treniravosi. Mūsų šokių ant ledo pora dalyvavo pasaulio čempionate Milane ir po trumposios programos iš 32 porų buvo 18-ti, pateko į finalą ir užėmė 20-ąją vietą.

Po šio čempionato kovo pabaigoje Allison kitą dieną jau gulėjo ant operacinio stalo. Rudeniop pora vėl dalyvavo dvejose pasaulio „Grand Prix“ varžybose Rusijoje, kur buvo šešti, iškovojo reitingo taškų, o Prancūzijoje užėmė aštuntąją vietą. Saulius su Allison dabar persikėlė į Europą ir apsistojo Oberstdorfe (Vokietija), kur juos treniruoja treneris Rostislavas Sinicynas.

– Ar Lietuvoje yra daugiau talentingų čiuožėjų, į kuriuos atkreipiate dėmesį?

– Per Lietuvos čempionatą Elektrėnuose maloniai nudžiugino 10 metų visaginietė Milana Možeiko. Ji jaunučių grupėje buvo antra. Kadangi Visaginas neturi ledo arenos, tai ši mergaitė treniruotis važinėja į Daugpilį. Kitą talentingą 10-metę kaunietę Agnę Ivanovaitę, kuri per Lietuvos čempionatą pademonstravo trigubą ir švarius pustrečio apsisukimų šuolius, treniruoja Loreta Vitkauskienė.

Gabių mergaičių treniruojasi kaunietės trenerės Indrės Paulaitienės, klaipėdietės Editos Vonžodienės grupėse. Kai jų auklėtinių trigubi šuoliai virs švariais, jos taps aukšto lygio sportininkėmis.

Per Lietuvos čempionatą daugiausia pergalių iškovojo trenerio Dmitrijaus Kozlovo, kuris kiekvieną dieną iš Vilniaus važinėja dirbti į Kauną, auklėtiniai, o pirmą kartą Lietuvos čempione suaugusiųjų grupėje tapo jo 15-metė auklėtinė Paulina Ramanauskaitė. Mergina teikia ypač daug vilčių.

Ji pernai Zagrebe (Kroatija) iškovojo kelialapį į šių metų Europos čempionatą, kuris sausio 20–26 d. vyks Minske. Jame dalyvaus ir mūsų šokėjų pora.

Lietuvos čempionate gausiausiai (12) dalyvavo elektrėniškės Ramunės Satkauskaitės auklėtinių, ši trenerė buvo apdovanota specialiu prizu. Daugiausia čiuožėjų (37) atstovavo „Baltų ainiams“.

Mūsų jauniesiems čiuožėjams labai sudėtingas bus šių metų sezonas, nes laukia Europos jaunimo žiemos festivalis Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina) ir atranka į olimpines jaunimo žiemos žaidynes.

– Dirbate Kauno žiemos sporto mokykloje „Baltų ainiai“ trenere. Ką galite pasakyti apie šią mokyklą, kurią šiemet pagaliau nutarta renovuoti?

– Šioje mokykloje dirbu nuo pat jos įkūrimo. Joje kultivuojamas tik dailusis čiuožimas, yra susibūrusi sinchroninio čiuožimo komanda. Mokykla šiuo metu renovuojama, atsiras naujų drabužinių, choreografijos, bendro fizinio parengimo salės. Dabar, kai rekonstrukcijos darbams uždarytas Kauno „Akropolis“, liko vienintelė žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ čiuožykla. Joje visiems sunku išsitekti.

Kai vaikų meistriškumas kasmet kyla, čiuožėjų ant ledo turi būti vis mažiau, tada jie galėtų deramai treniruotis. Labai laukiame naujosios ledo arenos, iškilsiančios prie „Girstučio“ sporto komplekso 2020-aisiais. Tai – mūsų visų svajonė, nes mes jau dūstame.

Po gražių įvertinimų ir atsiliepimų už surengtas „Grand Prix“ jaunimo varžybas norėtume naujoje ledo arenoje surengti ir 2020-ųjų Europos čempionatą. Pagal reikalavimus tam turėtų būti dvi ledo aikštelės.