"Kai Europos futbolo čempionatas taip arti Lietuvos, nenuvykti į jį būtų buvę tiesiog nuodėmė. Geriau vieną kartą tokio lygio šventę pamatyti realiai stadione, nei girdėti milijonus atsiliepimų. Futbolą stebėti per televiziją, o ne stadione - lyg laižyti medų per stiklą. Atmosfera stadione kaitino kūną, tiesiog kūnu bėgiojo šiurpuliukai. Tai tarsi maloni pasaka", - įspūdžiais dalijosi Lenkijoje ir Ukrainoje Europos futbolo čempionato rungtynes stebėję klaipėdiečiai.
"Vakarų ekspresas" pakalbino Europos futbolo čempionato C grupės rungtynes Gdanske (Lenkija) tarp ispanų ir kroatų stebėjusį Klaipėdos miesto ir apskrities futbolo federacijos prezidentą Romualdą Jonaitį bei B pogrupio dvikovoje tarp olandų ir vokiečių Charkove (Ukraina) pabuvojusius Klaipėdos "Jambo" futbolo ekipos žaidėją Eduardą Fedorenką ir Lietuvos futbolo teisėją Liną Jaką.
Jie į čempionatą vyko savomis transporto priemonėmis.
"Automobiliu sukorėme 1 700 km į vieną pusę, tačiau kelionė tikrai neprailgo. Čempionato organizatoriai nudžiugino tuo, kad į pirmenybes vykstantiems sirgaliams buvo skirtas "žaliasis koridorius": prie sienos parodai varžybų bilietą, ir tave praleidžia be eilės. Jokių spūsčių, vykti tikras malonumas", - teigė Charkove varžybas stebėję E. Fedorenka ir L. Jakas.
Kaukių karnavalas
Atvykus į Charkovą, klaipėdiečius maloniai nustebino mieste vykstantis šurmulys ir sirgalių judėjimas.
"Įvairiausia spalvota atributika, perukais bei kaukėmis pasipuošę po miestą vaikšto žmonės, be perstojo dainuoja dainas, sveikinasi vieni su kitais ir šypsosi. Prie stadionų jau prieš penkias valandas būriuojasi žmonių minios. Labai įdomu stebėti, kai dainomis varžosi dviejų skirtingų futbolo komandų sirgaliai. Pavyzdžiui, porą minučių dainą dainuoja vienos šalies aistruoliai, kitą - kitos. Ir liejasi vis skirtingos dainos. Nugali tie sirgaliai, kurie žino daugiau skirtingų dainų", - pasakojo klaipėdiečiai.
Visgi vaikinams į akis krito Charkove gerokai kilstelėjusios viešbučių ir apskritai pragyvenimo kainos.
"Teko girdėti, kad dėl pernelyg brangaus pragyvenimo daugeliui komandų buvo pigiau skraidyti iš Charkovo į Krokuvą lėktuvu nei nuolat gyventi šiame mieste", - pabrėžė E. Fedorenka.
Griežta apsauga
Klaipėdiečiai sakė, kad norint patekti į stadioną, reikia praeiti pro griežtą, tačiau kultūringą apsaugą.
"Negalima įsinešti jokių stiklinių ar metalinių daiktų. Nors apsaugininkai labai kruopščiai patikrina, tačiau labai draugiškai bendrauja, šypsosi ir tikrai nuotaikos nesugadina. Net policininkai labai noriai pasako, kur kokia gatvė ir panašiai", - sakė L. Jakas.
ŠVENTĖS SŪKURYJE. Klaipėdos "Jambo" futbolo ekipos žaidėjas Eduardas Fedorenka viešėjo Charkove (Ukraina), kur stebėjo B pogrupio dvikovą tarp olandų ir vokiečių.
R. Jonaitis pabrėžė, kad jam teko stebėti ir VIP tribūnų apsaugos darbuotojų darbą.
"Net garsiausios žvaigždės buvo akylai tikrinamos, ir niekas neprieštaravo, nesipyko. Nebuvo net nieko panašaus. Visur atmosfera labai maloni ir draugiška", - kalbėjo Klaipėdos futbolo federacijos vadovas.
E. Fedorenkai patiko ir tai, kad Charkovo stadionas nors ir didžiulis, tačiau jame rasti savas vietas labai paprasta.
"Suskirstyti sektoriai, tad klaidžioti tikrai nereikėjo. Galiu pasakyti, kad Kauno stadione man rasti savo vietas buvo kur kas sudėtingiau nei Charkove", - teigė aistringas futbolo sirgalius.
Stadione - vaidybos elementai
Europos futbolo čempionatą stebėjusiems vyriškiams labai įsiminė stadione regėti futbolo sirgalių vaidybos elementai.
"Kai vokiečiai į olandų vartus įmušė antrąjį įvartį, didžioji dalis sirgalių atsiklaupė ant kelių ir trindami akis vaizdžiai demonstravo, jog olandai verkia, o jie džiūgauja. Tačiau viskas vyko nepiktybiškai, o draugiškai - su šypsenomis veiduose. Tai nebuvo joks noras išprovokuoti varžovus, o tiesiog visi gerai leido laiką. Visi tiesiog įsijautė į šventę. Jokiomis muštynėmis net nekvepėjo", - sakė E. Fedorenka.
Klaipėdiečiai džiaugėsi, kad futbolininkus stadione galėjo matyti maždaug iš 40 metrų atstumo.
"Aiškiai buvo galima matyti futbolo žvaigždžių veidus. Keistas ir kartu malonus vaizdas profesionalus regėti ne per televiziją, o realiai. Taip pat stadione, stebint varžybas, aiškiai galima įžvelgti komandos puolimo veiksmus kaip vieną organizmą, susipažinti su jų žaidimo schema. Stebint rungtynes per televiziją matai tik mažą kvadratą, o stadione - visą vaizdą", - komentavo pokalbininkai.
Fanų zonose - šventė
Klaipėdiečius tiek Lenkijoje, tiek Ukrainoje nustebino nuolat sausakimšos fanų zonos.
"Vienoje Gdansko fanų zonoje, kuri buvo mieste, tilpo 40 tūkstančių, kitoje - 18 tūkstančių futbolo sirgalių. Ten galima pamatyti visokių žmonių, net mamų su kūdikiais rankose. Italų futbolo sirgaliai keitėsi, matavosi marškinėlius su vokiečiais ir panašiai. Teko matyti ir maždaug 3 km futbolo sirgalių koloną, eitynes", - pasakojo R. Jonaitis.
Anot pašnekovo, miesto centre pilna televizorių dideliais ekranais. Žmonės tiesiog ratu sustoja ir žiūrėdami ekrane rungtynes spardo kamuolį, kiti diskutuoja, treti - dainuoja ar šoka.
"Gatvės, barai sausakimši įvairiausių tautybių sirgalių. Po rungtynių vieni verkia, kiti - džiūgauja, tačiau jokios agresijos, pykčių ar muštynių. Tik gera nuotaika ir mėgavimasis šia neeiline švente. Iki šiol dar akyse šmėkščioja stadione regėti vaizdai, o galva prikrauta neišdildomų įspūdžių. Manau, kad Lenkija ir Ukraina Europos futbolo čempionato organizavimo egzaminą išlaikė su kaupu. Galėtų būti pavyzdys net kitoms valstybėms", - pabrėžė R. Jonaitis.
Rašyti komentarą