Č. Laslas: Norėčiau, kad rinktinės futbolininkai žaistų Europoje

Nuo 2012 m. pradžios Lietuvos rinktinei vadovaujantis Č.Laslas jau dėlioja pasirengimo plano pirmosioms šių metų atrankos į 2014 m. pasaulio futbolo čempionatą rungtynėms su Slovakija gaires. Ketvirtą vietą G grupėje užimanti Lietuvos rinktinė su trečioje vietoje reziduojančiais slovakais susitiks kovo 22 d. Pirmasis komandų mačas Vilniuje baigėsi lygiosiomis 1:1. Kalbėdamas su „Sporto gyvenimu“ apie pasirengimą būsimai dvikovai bei metų pradžioje iškylančius didžiausius iššūkius, Lietuvos rinktinės strategas atskleidė, kad šiuo metu jam didžiausią rūpestį kelia ne mačas su slovakais, o pagrindinių nacionalinės ekipos futbolininkų migracijos keliai futbolo klubų pasaulyje.

Ramiuoju futbolo sezono žiemos periodu atsivėrę perėjimų langai vilioja daugybę futbolininkų. Ne išimtis ir Lietuvos rinktinės nariai. Šią savaitę paaiškėjo, kad savo darbovietes pakeitė pagrindiniai Lietuvos nacionalinės komandos puolėjai Tomas Danilevičius ir Darvydas Šernas. 34-erių T.Danilevičius iš antroje Italijos lygoje žaidusios Kastelmarės „Juve Stabia“ ekipos persikėlė į žemesnėje - trečioje lygoje rungtyniaujančią „Latina“ komandą. Rezultatyviausias visų laikų Lietuvos rinktinės puolėjas su šia Italijos „Lega Pro“ B grupėje pirmaujančia ekipa sudarė dvejų metų sutartį. „Esu čia tam, kad padėčiau „Latina“ klubui pirmą kartą istorijoje patekti į „Serie B“. Prieš kelias dienas stebėjau komandos rungtynes ir supratau, kad tai nėra sutapimas, jog klubas šiuo metu savo divizione užima pirmą vietą. Man nėra svarbu, kokiame divizione teks žaisti, esu pasirengęs naujam iššūkiui“, - spaudos konferencijoje kalbėjo T.Danilevičius.

Beje, nuo 2012 m. vasaros „Juve Stabia“ ekipoje žaidęs puolėjas „Serie B“ čempionate per 15 mačų pelnė 7 įvarčius ir buvo rezultatyviausias komandoje. Tiesa, Lietuvos rinktinės gretose pasižymėti T.Danilevičiui nepavyksta nuo 2009 m. rugsėjo 9 d., kai pelnė įvartį mače su Farerų salų rinktine.

Savo ruožtu pastaruoju metu pagrindinio rinktinės goleodoro vaidmenį iš T.Danilevičiaus perėmęs D.Šernas iš Lenkijos Liubino „Zaglebie“ klubo persikėlė į Turkiją, kur žais „Gaziantepspor“ klube, tame pačiame, kuriame žaidžia ir Žydrūnas Karčemarskas. Skelbiama, kad šį sezoną „Zaglebie“ komandoje neįsitvirtinęs 28-erių puolėjas Turkijos klubui išnuomotas iki sezono pabaigos.

Tačiau bene geriausią naujieną Lietuvos rinktinės strategui pateikė Valdemaras Borovskis. Buvęs Marijampolės „Sūduvos“ gynėjas dar praėjusių metų viduryje patraukė Prahos „Sparta“ klubo dėmesį ir šiuos metus turėtų pradėti Čekijos pirmenybėse. „Manau, kad tai pats puikiausias pavyzdys, įrodantis, kad geras žaidimas Lietuvos rinktinėje gali futbolininkams padėti atkreipti į save užsienio klubų dėmesį. Juk V.Borovskis iki 2012-ųjų buvo beveik niekam nežinomas. Bet jis gerai pasirodė draugiškose rungtynėse su Rusija ir Baltarusija, taip pat neblogai sužaidė ir atrankos į pasaulio čempionatą mačuose, tad nenuostabu, kad jį pastebėjo futbolo skautai. Džiaugiuosi, kad Valdemaras žais viename iš stipriausių Čekijos lygos klubų, komandoje, kuri kiekvieną sezoną dalyvauja ir UEFA Europos lygos varžybose“, - „Sporto gyvenimui“ kalbėjo Č.Laslas.

- Pernai jūs ne kartą sakėte, kad norite įtikinti rinktinės futbolininkus, jog žaidimas nacionalinėje komandoje gali būti ne tik garbingas, bet ir naudingas.Tikriausiai V.Borovskio istoriją dabar galėsite pateikti kaip to įrodymą.

- Būtent. Žaidimas rinktinėje - tai unikalus šansas pademonstruoti savo sugebėjimus aukšto lygio varžybose. Todėl ir noriu, kad futbolininkai suprastų bei patikėtų, jog, atiduodami visas jėgas mačuose už rinktinę, jie gali padaryti sau didelę paslaugą. Bet akcentuosiu, kad kalbėti reikia ne tik apie V.Borovskį. Tas pat sakytina ir apie D.Šerną. Lenkijoje jam nepavyko pelnyti klubo trenerio pasitikėjimo, bet rinktinėje jis žaidė daug ir iš karto sulaukė kito klubo pasiūlymo. Tikiuosi, kad „Gaziantepspor“ komandoje jis žais gerokai daugiau ir turės galimybę atsiskleisti bei įrodyti savo vertę.

Šiuo metu aš labai laukiu žinių apie kitus rinktinės puolėjus - Tadą Labuką ir Artūrą Rimkevičių. Man apmaudu, kad Artūras negalėjo pasirašyti sutarties su Edinburgo „Hearts“ ekipa. Prieš Kalėdas kalbėjausi su komandos atstovais, visi sutartinai tvirtino, kad A.Rimkevičiaus darbas treniruotėse patiko komandos treneriui, bet, kaip žinote, dėl finansinių problemų Škotijos futbolo lyga uždraudė „Hearts“ ekipai registruoti naujus žaidėjus.

Nežinau, ar jis jau surado naują klubą, bet man, kaip rinktinės vyriausiajam treneriui, labai svarbu, kad visi žaidėjai turėtų stabilias darbo vietas ir nuolat žaistų pagrindinėse komandų sudėtyse.

- Ar jūs būtumėte patenkintas, jei šie futbolininkai išvyktų žaisti į Kazachstaną arba Azerbaidžaną?

- Visi žino, kad šiose šalyse galima gerai užsidirbti, o ir klubinio futbolo lygis taip pat nėra prastas. Bet man asmeniškai daug labiau patiktų, jei lietuviai žaistų Europoje. Tokiu būdu būtų paprasčiau stebėti jų žaidimą, sekti sportinės formos dinamiką. Galiausiai net ir pačios rinktinės prestižas būtų didesnis, jei mūsų futbolininkai žaistų Vakarų Europos šalių čempionatuose. Pakartosiu, neturiu nieko prieš tuos futbolininkus, kurie išvyksta į Kazachstaną ar Azerbaidžaną. Bet man svarbu, kad jie ir toliau tobulėtų, gerintų savo žaidimą.

Galiu pateikti iškalbingų pavyzdžių, kad nutinka ir priešingai. Štai Andrius Velička pernai sezoną pradėjo Lietuvos čempionų Panevėžio „Ekrano“ ekipoje. Aš jį pakviečiau į rinktinę ir man tikrai patiko, kaip Andrius žaidė rungtynėse su Rusija ir Baltarusija. Ir net tuose tragiškuose Baltijos taurės turnyro mačuose su Latvija ir Estija jis buvo tikras rinktinės lyderis. Bet paskui A.Velička išvyko į Azerbaidžaną. Ir viskas baigėsi. Naujame klube jis aikštėje dažniausiai pasirodydavo po keitimo, žaidė nedaug ir nepelnė nė vieno įvarčio. Blogiausia, kad jis nebegalėjo padėti ir nacionalinei rinktinei.

Labai nenorėčiau, kad taip pat nutiktų su A.Rimkevičiumi. Jis pernai išsikovojo vietą rinktinėje, o paskutinėse rungtynėse su Armėnija visi pamatėme, kaip jis gali žaisti. Artūras ne tik pelnė du įvarčius, bet ir sukūrė dar ne vieną pavojingą epizodą prie varžovų vartų. Buvau laimingas, kai išgirdau, kad jis žais „Hearts“ ekipoje. Neabejojau, kad Škotijoje jis taps dar geresniu, brandesniu futbolininku. Deja, nepavyko. Bet aš vis dar tikiuosi, kad jis ras klubą Europoje.

- Netyla gandai apie galimą Mariaus Stankevičiaus perėjimą iš Italijos į Ispaniją. Tiesa, jei taip nutiktų, Marius žaistų dėl išlikimo Ispanijos aukščiausioje lygoje kovojančiame Vigo „Celta“ klube.

- Čia jau kitas reikalas. Mano didžiausias noras, kad Marius pagaliau vėl pradėtų stabiliai žaisti klube. Net nesvarbu kokiame. Jei jis negauna žaidimo laiko Romos „Lazio“ ekipoje, tai turėtų pagalvoti ir apie kitus variantus. Mes apie tai kalbėjomės po rinktinės rungtynių su Armėnija. Jam jau 31-eri, manau, pats laikas žaisti, o ne sėdėti ant suolo. Mano planuose M.Stankevičius vaidina labai svarbų vaidmenį. Manau, kad jis turėtų būti vienu iš rinktinės lyderių. Jis tikrai gali juo būti, bet jam reikia susigrąžinti gerą sportinę formą. O tai padaryti galima tik reguliariai žaidžiant klube. Todėl aš jam sakiau, kad turėtų mažiau galvoti apie pinigus, sutarties dydį, bet daugiau - apie patį futbolą. Neabejoju, kad jis mane suprato.

- Iki mačo su Slovakija dar liko daugiau nei du mėnesiai. Ką planuojate nuveikti su rinktine per tą laiką?

- Turėjome pasiūlymų sužaisti draugiškas rungtynes vasario mėnesį. Galėjome žaisti svečiuose su Rumunija arba su Venesuelos rinktine Majamyje. Bet apsvarstęs visus argumentus, nusprendžiau, kad vasarį blaškytis po pasaulį dėl vienų rungtynių nėra geras sprendimas. Tuo labiau kad daugelis rinktinės futbolininkų tik pradės pasiruošimą naujam sezonui, be to, ne vienas iš jų mėgins įsitvirtinti naujame klube. Tam reikia laiko.

Kita vertus, dauguma futbolininkų tikrai dar nebus pasirengę rimtoms rungtynėms su galingais varžovais. Aš nebijau pralaimėjimų, bet nenoriu, kad mano žaidėjai patektų į tokią nemalonią padėtį, kai dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų pačių, būtų negailestingai daužomi į šipulius. Todėl nusprendžiau, kad vasario mėnesį mes surengsime treniruočių stovyklą Marijampolėje, sužaisime kontrolines rungtynes su jaunimo rinktine ir taip nuosekliai ruošimės kovo pabaigoje įvyksiančioms oficialioms rungtynėms su Slovakija.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Sporto žmonės"