Broliai Maciai: "Mes turime klaipėdietiško kraujo"

Tiesa, pastarųjų tarp gyvųjų jau nebėra.

"Tėtis žuvo, kai mes dar buvome maži vaikai. Klaipėdoje mes nesame reti svečiai. Čia atvykstame aplankyti giminių, draugų, prižiūrime tėčio kapą. Bandysime surasti močiutės kapą. Žinome, kad ji palaidota Kretingoje", - pasakojo per Pasaulio lietuvių žaidynių krepšinio turnyrą sutikti broliai Maciai.

Subūrė komandą

Jie kartu su Valdu Štombergu ir dar keliais klaipėdiečiais per minėtąsias žaidynes buvo subūrę "Braliukų" komandą.

"Su Valdu ir Sauliu Štombergu esame draugai. Prie dalyvavimo žaidynėse daug finansiškai prisidėjo ir Klaipėdos sporto klubo "Apelsinas" vadovas Tomas Kesminas. Žaidynėse išsiskyrėme savo apranga", - džiaugėsi Normundas ir Nauris Maciai.

Tiesa, jie turėjo vilčių tapti Pasaulio lietuvių žaidynių prizininkais, tačiau visgi iškovoti medalių nepavyko.

"Sportas yra nenuspėjamas. Atidavėme daug jėgų, bet pritrūko sėkmės", - pasakojo pokalbininkai.

Normundas ir Nauris, nors ir gyvena Rygoje, tačiau teigia, jog jaučiasi tikrais lietuviais.

"Čia juk mūsų šaknys. Rygoje atsidūrėme, nes papuolėme į internatą. Pamename, kai žuvo tėtis, atvykome į Klaipėdoje vykusias laidotuves, giminaičiai iš Klaipėdos mus labai šiltai priėmė. Pasakė: "Mūsų namai - jūsų namai", bet mes nenorėjome kažkam kartis ant kaklo. Taip jau susiklostė mūsų vaikystė, bet kokiu atveju mūsų gimtinė - Lietuva. Ir mūsų vaikai dažnai kalba apie Lietuvą, lankosi čia. Gal ateityje gyvensime būtent Lietuvoje, bet kol kas tai padaryti nėra paprasta: vaikai Rygoje eina į darželius, mokyklas, mes turime savo darbus", - aiškino broliai.

Atsiduos labdarai

Jie nuoširdžiai apgailestavo, kad praėjusį pavasarį per Kauno "Žalgirio" ir Madrido "Real" varžybas įvyko garsiai nuskambėjęs skandalas, kuomet buvo suduotas smūgis pro šalį einančiam krepšininkui Rudy Fernandezui į veidą.

"Sportas - emocijos. Įvyko negeras dalykas, labai dėl to apgailestaujame. Stengsimės padaryti kuo daugiau darbų, kad bent šiek tiek užglaistytume savo kaltę", - nuoširdžiai kalbėjo Normundas ir Nauris Maciai.

Vienas pirmųjų jų užmojų - įkurti fondą, į kurį būtų kaupiamos lėšos vaikų namams, Kauno "Žalgirio" skoloms padengti ir su Lietuvos krepšiniu susijusiems projektams plėtoti.

Ant kūnų - krepšinio lobynai

Brolių kūnus puošia dešimtys įvairių tatuiruočių - nuo paprastų Lietuvos krepšinio simbolių ir krepšinio garsenybių parašų iki jų portretų. Jie savo kūnus tatuiruotėmis margina jau daugiau nei 10 metų.

Ant jų odos galima pamatyti Arvydo Sabonio, Šarūno Jasikevičiaus, Sauliaus Štombergo, brolių Lavrinovičių, Prano Lubino, Felikso Kriaučiūno atvaizdus, kai kurių jų parašus. Taip pat galima pamatyti ir su Lietuvos istorija susijusių piešinių.

"Kiti gali manyti, kad mes esame pamišėliai. Taip tikrai nėra, tiesiog mes labai mylime ir vertiname Lietuvos krepšinį. Tiesiog taip išreiškiame save. Norime savo tatuiruotes perkelti ant sportinių marškinėlių. Tikiu, kad pavyks sukurti savo prekinį ženklą ir pelnas bus kaupiamas į labdarai skirtą fondą. Toks mūsų pagrindinis tikslas", - aiškino jie.

Neseniai Normundo ir Naurio tatuiruočių lobyną papildę Joniškyje įsikūrusio Krepšinio muziejui skirtas piešinys, taip pat NBA žaidžiančio Jono Valančiūno portretas, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą piešinys.

"Neskaičiavome, kiek tatuiruočių turime. Tikrai daug, bet dar fantazijų turime. Dar ant kūno yra vietos, kur jas darytis. Pati pirmoji tatuiruotė daryta Niujorke 2000 metais per Sidnėjaus olimpines žaidynes. Pats sugalvojau: "Lithuanian basketball". Būtent per šią olimpiadą mus sužavėjo Lietuvos krepšininkų žaidimas. Nuo to laiko su Lietuvos krepšiniu ir nebesiskiriame", - pabrėžė Normundas.