Benediktas Vanagas išpildė didžiausią Filipe Palmeiro norą

Dakaro ralio maratono gerbėjai Lietuvoje jau spėjo jį pamėgti. Lenktynininkas pats juokėsi, kad dabar kone pusė jo sekėjų socialiniuose tinkluose yra lietuviai.

Dėl neramumų gimtojoje Čilėje iš Dakaro pasitraukus Borisui Garafuličiui kartu su juo įprastai „X-raid“ komandoje važiuojantis F. Palmeiro nebuvo tikras, ar dalyvaus šių metų ralio maratone. Tai pasikeitė, kai susirgus Sebastianui Rozwadowskiui antrojo ekipažo nario prireikė B. Vanagui.

Motyvavo noras lenktyniauti

F. Palmeiro patvirtino, kad kartą užsikrėtus Dakaro karštine, tai lieka visam gyvenimui. Šiais metais jis taip pat mažiausiai norėjo likti namuose ir tik iš šalies stebėti lenktynes.

„Niekas iš mūsų nenori būti tuo, kuris sėdi namuose. Būtų buvę nelengva žiūrėti, kaip sekasi kitiems, o pačiam nieko nedaryti“, – komentavo portugalas.

Būtent didžiulis noras vėl dalyvauti Dakare suteikė papildomos motyvacijos ir paskatino F. Palmeiro priimti lietuvių komandos siūlymą. Jis turėjo ir daugiau pasirinkimų, tačiau „Inbank team Pitlane“ variantas buvo labiausiai viliojantis.

Vėliau, jau ralio maratono metu, jis dar kartą maloniai nustebo pamatęs, kaip profesionaliai dirba nedidelė lietuvių komanda.

Pranašumą įgijo neskubėdami

Šturmanas pasakojo, kad ankstesniais metais buvo trumpai bendravęs su B. Vanagu. Artimiau nepažinojo, tačiau įgūdžiais pasitikėjo.

„Kartais lenktynės klostosi puikiai, o kartais – ne taip gerai. Rizikos visiškai išvengti nepavyks – su tuo turi susitaikyti prieš ateidamas į automobilių sportą“, – kalbėjo F. Palmeiro.

Jis pridūrė, kad viena iš šturmano pareigų – nurodyti vairuotojui, kad vienoje ar kitoje vietoje negalima rizikuoti, reikia būti atsargiam.

„Privalai jausti, kur tiesiog negalima skubėti, nes kelio knyga niekada 100 proc. tikslumu nenurodo visų tokių vietų. Neskubėdamas išloši laiko – taip, važiuoji lėčiau, bet nestovi keisdamas ratą ar tvarkydamas automobilį, o pasiekęs finišą galiausiai įgyji pranašumą“, – komentavo šturmanas.