Ateina laikas atsisveikinti

Vienas iš tų paskutinių R.Paškauskienės kartų rinktinėje bus gruodžio 13 d. Tuomet 2017 m. Europos stalo teniso komandų čempionato atrankos varžybose Lietuvos moterų komanda namie susitiks su čekėmis. Lietuvos moterų rinktinei, be R.Paškauskienės, atstovaus Eglė Stuckytė (232-a pasaulio raketė), Ugnė Baskutytė (495) ir Kornelija Riliškytė (479). G grupėje su Lietuvos ir Čekijos komandomis dar rungtyniauja Serbijos ekipa.

Lietuvos moterų rinktinė rugsėjį išvykoje 2-3 nusileido čekėms, o lapkritį namie 2-3 turėjo pripažinti serbių pranašumą. Mūsiškėms, norinčioms grupėje užimti antrąją vietą ir tęsti kovą dėl vietos aukščiausiame Europos čempionato divizione, reikės kitąmet svečiuose 3-1 nugalėti Serbijos komandą.

„Čekės labai pajėgios, visos pirmojo šimtuko žaidėjos. Taigi vėl bus sunku. Nors viskas labai priklauso nuo formos. Tačiau mes jau nebesilygiuojame į pirmą vietą, mums reikėtų geriau sužaisti su serbėmis atsakomąjį mačą. Jį mums svarbiau laimėti. O nugalėti jas 3-1, manau, tikrai įmanoma“, - teigė R.Paškauskienė.

Pastarojoje dvikovoje su serbėmis R.Paškauskienė buvo žaidžiančioji trenerė, mat jos mama Romualda Garkauskienė pasitraukė iš trenerės pareigų. Geriausia Lietuvos stalo tenisininkė prisipažino, kad toks dvigubas darbas gana sudėtingas.

„Juk būtų paprasčiau sėdėti ant suoliuko, žiūrėti, kaip kitos žaidžia, ir laukti savo eilės. Nes dabar nėra poilsio. Sužaidi, tada stebi kitas, paskui apšilimas, vėl žaidi, tada vėl stebi ir taip toliau. Tačiau nebe daug tokių mačų liko, kai esu žaidžianti rinktinės trenerė“, - prasitarė R.Paškauskienė.

Spalio pabaigoje R.Paškauskienė ir serbas Aleksandras Karakaševičius Europos stalo teniso čempionato mišrių dvejetų varžybose Vengrijoje pelnė bronzos medalius. Tai buvo 17-as lietuvės medalis, iškovotas Senojo žemyno pirmenybėse, ir paskutinis Europos asmeninis čempionatas per jos karjerą.

„Jaučiu, kad manęs labiau reikia namie, vaikams. O norint dalyvauti Europos čempionatuose reikia labai daug ruoštis, važiuoti į stovyklas. O vaikai manęs labai pasiilgsta. Anksčiau ar vėliau kažko tenka atsisakyti, o juk vaikai taip greitai auga, nesinori to praleisti. Manau, gegužę vyksiantis pasaulio asmeninis čempionatas bus paskutinis, kai atstovausiu šalies rinktinei“, - pridūrė R.Paškauskienė.

Sportininkės teigimu, kadangi sunku po tiek metų viską iškart nutraukti, tai atsisveikinusi su rinktine ji dar norėtų bent metus pažaisti už kokį klubą.

„Dar nesu sugalvojusi, ką reikėtų veikti visiškai baigus karjerą. Nes mūsų rinktinės trenerė - tai daugiau tik toks pavadinimas. Porą kartų nuvažiuoji į pasaulio ar Europos čempionatus, ir viskas. Čia ne futbolas, kad vyktų turnyrai, stovyklos. Vien iš to nepragyvensi. Tad dar norėčiau pažaisti už kokį klubą, jei sulauksiu pasiūlymų, ir šalia norėčiau būti rinktinės trenere. Bet tikrai ne žaidžiančia. Jau ir nebesitreniruoju tiek, kiek norėčiau, kartais nebematau, dėl ko taip plėšytis, bet negaliu sau leisti žaisti blogai, - kalbėjo stalo tenisininkė. - Tikrai nesvarstau galimybės dirbti trenere kokiame nors užsienio klube. Juk vaikų čia nepaliksiu. Vis tiek reikėtų darbuotis gimtinėje.“

Ji prisipažino, kad atsisveikinusi su profesionalios stalo tenisininkės karjera nuo sporto neatitols. Galbūt norėtų atidaryti savo stalo teniso mokyklą, juk patirtis sukaupta didelė, tad galėtų ja pasidalyti su kitais.

„Matysime, kaip bus. Jei jau kalbame apie karjerą, tai tikrai dėl nieko nesigailiu. Europos stalo tenisą užkariavusios Azijos sportininkės, bet man vis tiek pavyko tiek medalių iškovoti, kiekvienu džiaugiuosi“, - pridūrė R.Paškauskienė.

Tik, prisipažino stalo tenisininkė, nelabai norėtų dirbti su mažais vaikais. Labai sunku juos prikalbinti sportuoti, motyvuoti.

R.Paškauskienė prisiminė, kad jos karjeros pradžioje viskas buvo kitaip. Vaikai kitaip žiūrėjo į sportą, stengėsi, kažko siekė, visko norėjo. Dabar jaunimą vis sunkiau kažkuo sudominti.

„Mūsų siekiamybė ir į užsienį išvažiuoti, ir gauti aprangą, ir žaisti už rinktinę. Svajodavome patekti tarp tų kelių geriausių šalies žaidėjų. Dabar tiek vaikai visko turi, kad jiems niekas neberūpi, sunku motyvuoti, tokie dalykai kaip rinktinė jiems nesvarbūs. Laikai stipriai keičiasi“, - įsitikinusi sportininkė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“