Artūras Juškėnas: "Nenorime kartoti pernykščio finalo scenarijaus"

"Dėl rinktinės darbo "Dragūno" rankininkų pasiruošimas finalui šiek tiek išsibalansavo, tačiau mes esame pripratę prie įvairių situacijų. Stengiamės išsisukti ir prisiderinti prie visko. Nereikia jaudintis dėl to, ko negalime pakeisti. Tiesiog turime prisitaikyti ir laimėti. Klaipėdoje likę dragūniečiai kaip reikiant paplušėjo ir be manęs. Džiaugiuosi, kad pagelbėjo fizinio pasirengimo treneris Mindaugas Krakys, su jais dirbo ir komandos vadovas Viktoras Šiukšteris, trenerė Rasa Juškėnienė. Vyrai yra kovingai nusiteikę ir pasiruošę finalui", - dvikovos su alytiškiais išvakarėse "Vakarų ekspresui" sakė "Dragūno" treneris A. Juškėnas.

"Dragūnas" turi kozirį

Daugeliui klaipėdiečių jūs asocijuojatės su rankinio sporto pakilimu ir pergalėmis. Juk "Dragūnas" per pastaruosius aštuonerius metus kaunasi Lietuvos rankinio lygos finale ir tik kartą po labai įtemptos serijos finale pralaimėjo. Tai įvyko praėjusiais metais, kai "Dragūnas" serijoje iki trijų pergalių pirmavo 2:0, tačiau galiausiai nusileido alytiškiams. Turbūt noras atsirevanšuoti yra didžiulis?

Reikia paklausti vyrų, bet, mano nuomone, jie tikrai trokšta pergalės ir iš širdies sieks revanšo. Nuoskaudų dėl pernykščio finalo yra. Nenorėtume pakartoti pernykščio sezono finalo scenarijaus.

Prieš tai šešerius iš eilės metus buvome čempionais, o praėjusiais metais finale mes galbūt per anksti patikėjome pergale ir buvome nubausti. Alytiškiams tai buvo pirmasis čempionų titulas jų klubo istorijoje. Jie tiesiog degė noru laimėti ir tai juos vedė į priekį. Lietuvos rankinio populiarumo ir plėtros atžvilgiu jų pergalė - naudinga. Alytus susitvarkė ir savo biudžetą, ir miestui padovanojo didžiulę šventę. Mums po šio pralaimėjimo išaugo motyvacija atsirevanšuoti. Tikiuosi, kad vyrai tai įrodys aikštėje. Laukia sunki iki trijų pergalių serija. Pernykštis sezonas įrodė, kad nė akimirkai negalima atsipalaiduoti, net kai pirmauji 2:0, visada susikaupus reikia kautis iki pat serijos pabaigos.

ISTORIJA. Šį LRL sezoną "Dragūnas" du kartus nugalėjo Alytaus ekipą - Klaipėdoje rezultatu 19:18 ir Alytuje rezultatu 25:21, tačiau finale kova prasideda iš naujo. Tai buvo įrodyta pernykščiame finale. Pliusas tik tas, kad "Dragūnas" tapo reguliariojo čempionato nugalėtoju ir finalo iki trijų pergalių serijoje turi aikštės pranašumą. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Kol mes su Lietuvos rinktine kovėmės su belgais, Klaipėdoje likę dragūniečiai spėjo pasiilgti rankinio. Tai gali būti mūsų koziris, vedantis į pergales. Norime laimėti, bet nesitikime, kad tai bus lengva. Nekeliame sau tikslo laimėti per trejas rungtynes, eisime į kiekvienas rungtynes tam, kad nugalėtume tą dieną.

Mūsų varžovai yra patyrę, turi stiprų komandos branduolį. Mes stengsimės žaisti greitą žaidimą, o priešininkai tikrai stengsis to mums neleisti. Alytiškiai pasižymi kieta gynyba, mes turėsime su tuo susidoroti.

Sezono metu "Dragūną" kamavo traumos. Ar lemiamam etapui spėjote jas išsigydyti?

Sezono pabaigoje daugelis žaidėjų yra "apdaužyti", tačiau žengti į aikštę ir kovoti yra pasiryžę visi.

Klaipėdoje - olimpiniai čempionai

Pakalbėkime apie Lietuvos rinktinę, kurią treniruojate. Lietuvos rankinis šiuo metu išgyvena pakilimą: juk atrankos į 2018 metų Europos čempionatą varžybose jau dukart nugalėjote belgus ir kartą įveikėte norvegus. Turite realių šansų pirmą kartą istorijoje prasibrauti į 2018 metų Europos vyrų rankinio čempionatą. Be to, džiugi žinia ir ta, kad birželio 14 dieną Klaipėdoje, "Švyturio" arenoje, Lietuvos rinktinė kausis su itin tituluota olimpine, pasaulio ir Europos čempione Prancūzijos nacionaline komanda.

Taip, darbas vyksta, nestovime vietoje. Aš pats esu klaipėdietis ir man labai džiugu, kad būtent šio miesto atstovai turės unikalią galimybę savo akimis pamatyti tituluotąją Prancūzijos komandą. Krepšinyje tai prilygtų, jog į Klaipėdą atvyktų NBA žvaigždynas. Labai tikiu, kad klaipėdiečiai gali užpildyti "Švyturio" areną. Juk tokio lygio varžovai išties yra verti, kad į rungtynes susirinktų penki tūkstančiai žiūrovų. Bilietų kainos tikrai nesikandžios...

Jaunieji rankininkai ir šiaip rankinio sirgaliai turės išskirtinę galimybę Klaipėdoje nusifotografuoti su Prancūzijos rankinio žvaigždėmis. Prancūzijoje tą padaryti būtų labai sudėtinga, nes ten po rungtynių nusifotografuoti ar paprašyti parašų nusidriekia tūkstantinė žmonių eilė. Labai tikiu, kad klaipėdiečiai norės nusifotografuoti ir su kovingaisiais Lietuvos rinktinės vyrais.

Atrankos į 2018 metų Europos čempionatą ciklą baigsime birželio 17 dieną rungtynėmis išvykoje su norvegais.

Mūsų apetitas buvo pakilęs dar po pergalės prieš norvegus. Dabar mums svarbiausia bus laimėti Norvegijoje, bet tai nereiškia, kad namie savų sirgalių akivaizdoje su prancūzais mes atsipalaiduosime. Tikrai netausosime savęs ir stengsimės pademonstruoti kuo aukštesnio lygio žaidimą. Nors viena pergalė per dvejas likusias rungtynes gali garantuoti patekimą į Europos čempionatą ir užėmus trečiąją vietą. Priminsiu, kad atrankoje kovoja 28 rinktinės, suskirstytos į septynias grupes. Į kitą etapą pateks 1-2 vietas grupėse užimsiančios komandos ir geriausia iš trečiąsias pozicijas užimsiančių ekipų.

Rinktinėje - būrys dragūniečių

Kovingosios Lietuvos rankinio rinktinės kovas itin malonu stebėti klaipėdiečiams, kadangi rinktinės marškinėlius vilki būrys esamų ir buvusių dragūniečių - Lukas Simėnas, Gintaras Cibulskis, Edvinas Vorobjovas, Benas Petreikis, Tadas Stankevičius, Jonas Truchanovičius, Mindaugas Dumčius, Karolis Stropus... Jų tiek daug, kad net bijau ką nors praleisti.

Į rinktinės duris beldžiasi Benas Butkus, Lukas Juškėnas, Gabrielius Virbauskas, Benas Vaicekauskas ir dar būrys perspektyvių žaidėjų. Rinktinės komandos gydytojas taip pat dragūnietis - Martynas Ramanauskas. Yra šaunus kolektyvas. Visi trokšta pergalių ir siekia žūtbūt tobulėti.

Buvęs "Dragūno" rankininkas Mindaugas Dumčius buvo pripažintas geriausiu dvikovos, kurioje Vilniuje rezultatu 33:28 įveikėme belgus, žaidėju.

Rinktinės pagrindą sudaro rankininkai, išugdyti Klaipėdoje, Panevėžyje ir Utenoje, tačiau yra ir kitų Lietuvos miestų atstovų, net iš Zarasų. Anksčiau Lietuvoje daugybę metų dominavo Kauno "Granito" rankininkai, tad į rinktinę per šio klubo mokyklą taip pat atėjo būrys žaidėjų: Aidenas Malašinskas, Rolandas Bernatonis, Mindaugas Urbonas, Gerdas Babarskas, Vilius Rašimas, Modestas Štarolis. Mano nuomone, kuo daugiau Lietuvos klubų dirbtų profesionaliai ir augintųsi jaunąją kartą, tuo būtų didesnis profesionalių žaidėjų pasirinkimas rinktinei. Tačiau daugelis Lietuvos klubų susiduria su finansų stoka, rasti generalinį rėmėją yra labai sunku, daugelis klubų išgyvena tik miestų savivaldybių dėka.

Kitam sezonui planuojame stiprinti "Dragūno" komandą, tad, norime ar nenorime, privalome didinti žaidėjų gaunamas stipendijas. Tam reikia lėšų, rėmėjų.

Ieško generalinio rėmėjo

"Dragūnas" jau seniai išaugo iš mėgėjų marškinėlių, kaunasi ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos rankinio lygos čempionate ir Europos rankinio (EHF) Iššūkio taurės turnyre, tačiau generalinio rėmėjo rasti niekaip nepavyksta. Kaip manote, kodėl taip yra?

Kai mes šešerius iš eilės metus tapome Lietuvos čempionais, supratome, kad rasti generalinį rėmėją vien pergalių nepakanka. Reikia kažko ir daugiau. Mūsų pagrindinis donoras yra Klaipėdos savivaldybė. Ačiū jai už paramą. Čia mes parama skųstis negalime. Visada norisi daugiau, bet suprantame, kad miesto biudžetas nėra guminis ir Savivaldybė negali visiems duoti kalnus pinigų. Tačiau suprantame ir tai, kad aš ar koks mūsų klubo atstovas, generalinio rėmėjo, kuris skirtų 150 ar 200 tūkstančio eurų per sezoną, rasti nesame pajėgūs. Manau, kad toks rėmėjas galėtų atsirasti tik svarbiausių miesto asmenų - Klaipėdos mero ar administracijos direktoriaus pagalba.

Vien pergalės didelio rėmėjo nepritraukia. Aš galiu rasti rėmėją, kuris skiria penkis, duok Dieve, dešimt tūkstančių eurų, o tokio, kuris skirtų dešimt ar dvidešimt kartų daugiau, aš nesu pajėgus. Tokia realybė. Tai, ką mes suprantame, tą mes darome: tai yra treniruojame komandą ir dirbame sporto salėje, o darbas su rėmėjais mums - sudėtingesnis reikalas. Mes generaliniam rėmėjui net esame pasiryžę skirti komandos pavadinimą. Jei atsirastų toks - mielai sėstume prie derybų stalo.

"Dragūno" klubas dirba nuosekliai - auginamės jaunimą, vėliau žaidėjai kaunasi pirmoje rankinio lygoje, o geriausieji prasibrauna ir į pagrindinę "Dragūno" komandą. Po savo sparnu priglaudėme "Dragūno-Viesulo" komandą ir pastaruosius dvejus metus jos iškovojo Lietuvos moterų rankinio čempionato bronzos medalius. Tai mums prilygsta aukso medaliams.

Galima sakyti, kad "Dragūnas" laiko Lietuvos rankinio vėliavą, tačiau norėtųsi daugiau "Dragūno" pergalių ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos rankinio lygoje, ir Europos rankinio (EHF) Iššūkio taurės turnyre.

Kartais nėra būtina laimėti, bet reikia "kaltis" tiek, kad visi matytų, jog esi visai šalia, kad žygiuoji į tą pusę. Tą mes realiai padarėme su Lietuvos rinktine. Būkime realistai, mes pagal visus kanonus ir žaidėjų lygį negalime įveikti tarp pasaulio rankinio elito esančių norvegų, tačiau, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms ir pademonstravus kovotojo charakterį, atidavus savo širdis, tai pavyko padaryti. Atsiranda šansas Lietuvai patekti į 2018 metų Europos čempionato finalinį etapą. Tai būtų didžiulis žingsnis į priekį visam mūsų šalies rankiniui. Kelias dar ilgas, bet įmanomas. Dalyvavus Europos čempionate, visiems žaidėjams atsivertų visai kitokios karjeros galimybės.