Aleksandras Kazakevičius: "Toks mūsų darbas"

Londono olimpinėse žaidynėse medalius iškovojusiems Lietuvos sportininkams vis dar tenka didesnę dalį savo laisvalaikio skirti su sportu nesusijusiems renginiams. Priėmimai oficialiose valdžios įstaigose, medalių, ordinų ir premijų įteikimų ceremonijos - tai tapo olimpiečių kasdienybe.

Vakar dar viena apdovanojimų banga pasiekė olimpinę čempionę Laurą Asadauskaitę bei bronzos medalius Londone iškovojusius Evaldą Petrauską ir Aleksandrą Kazakevičių. Juos specialiomis premijomis pagerbė sostinės „AirInn Vilnius“ viešbučio vadovai. Dar prieš žaidynes jie paskelbė, kad skirs pinigines premijas Londone medalius iškovosiantiems šiuolaikinės penkiakovės, bokso, imtynių ir dziudo atstovams iš Lietuvos. Šios sporto šakos pasirinktos pagal viešbutį valdančios bendrovės vadovų pageidavimus.

Vakar viešbučio direktorė Lina Krištopaitytė olimpinį auksą iškovojusiai L.Asadauskaitei įteikė 30 tūkst. litų premiją, A.Kazakevičiui ir E.Petrauskui atiteko po 10 tūkst. litų.

„Olimpinėse žaidynėse iškovodami medalius, mes padarėme tik pusę darbo, - vakar po ceremonijos teigė A.Kazakevičius. - Dabar mus kviečia į įvairius renginius, laidas, pagerbimus. Privalome priimti šiuos kvietimus, nes taip populiariname savo sporto šakas“.

Tiesa, 26-erių imtynininkas, skirtingai nei L.Asadauskaitė ar E.Petrauskas, ligi šiol oficialiuose renginiuose buvo retas svečias. A.Kazakevičius praleido ir priėmimą pas Lietuvos prezidentę, nedalyvavo ir praėjusią savaitę Vyriausybės rezidencijoje surengtame apdovanojimų renginyje. „Šiek tiek apmaudu, kad taip įvyko, bet dar prieš olimpines žaidynes buvo suplanuota, kad po jų iš karto turėjau išvykti į atgauti jėgas skirtą stovyklą Turkijoje“, - paaiškino A.Kazakevičius, sulaukęs didelio žiniasklaidos dėmesio.

- Ar tikėjotės, kad po olimpinių žaidynių teks atlaikyti tokį sveikinimų maratoną? - žurnalistai paklausė A.Kazakevičiaus.

- Daugiau ar mažiau, bet nujaučiau kaip viskas bus. Be to, kai 2008 m. Pekine kolega Mindaugas Mizgaitis laimėjo bronzą, tada iš šalies stebėjau tuos įvykius. Dėmesio tikrai netrūksta, ir ne tik iš valdžios atstovų, bet ir iš paprastų žmonių. Atpažįsta gatvėje, nori nusifotografuoti, pasikalbėti. Nepasakyčiau, kad tai mane vargina, manau, kad tokia yra mano darbo dalis. Jei reikia, galiu papasakoti ir apie savo džiaugsmą, kitas emocijas, pasakyti, kad būna ir sunkių momentų, ne tik pergalių euforija.

- Kaip manote, ar jūsų iškovotas medalis paskatins daugiau vaikų pasirinkti imtynes?

- Jei kiekvienose olimpinėse žaidynėse iškovosime medalius, tai neabejoju, kad vis daugiau vaikų ateis į imtynių sales. Jei jie nuoširdžiai treniruosis, įveiks visus sunkumus, esu tikras, kad tų medalių bus dar daugiau.

- Paminėjote imtynių sales. Po olimpinių žaidynių bene daugiausiai buvo kalbama apie apverktiną baseinų, irklavimo bazių būklę. O kokia padėtis imtynių sektoriuje?

- Bent jau šiuo atžvilgiu mes skųstis negalime. Turime geras bazes, šiltas sales su visa reikiama įranga. Bet yra kita problema. Mums labai trūksta pajėgių treniruočių partnerių, pajėgiausiems Lietuvos imtynininkams beveik nėra su kuo treniruotis. Tad dabar ir kalbame apie tai, kad reikia pritraukti kuo daugiau vaikų į imtynes, kad būtų didesnė konkurencija.

- Renginių ir apdovanojimų maratonas jau baigiasi. Kada planuojate sugrįžti į treniruočių sales?

- Iš tiesų, po olimpinių žaidynių visą laiką skyriau tik poilsiui, atitrūkau nuo salių, norėjau pajusti imtynių alkį. O dabar jau prabundu ryte su mintimi, kad reikia kažką daryti, pajudėti, pabėgioti. Rugsėjo pradžioje išvykstu į Vokietiją, kur jau penktus metus iš eilės dalyvausiu šios šalies graikų-romėnų imtynių pirmenybėse, tad netrukus teks rimtai kibti į darbą.

- Pažvelkime į dar tolesnę ateitį. Londone svorio kategorijoje iki 74 kg dominavo jauni sportininkai: auksą laimėjo 21-erių rusas Romanas Vlasovas, sidabrą - 25 armėnas Arsenas Julfakijanas. Ar įmanoma mesti iššūkį šiems imtynininkams?

- Viskas įmanoma. Reikia atsakingai išanalizuoti varžovus, atrasti jų silpnąsias ir stipriąsias vietas ir tinkamai pasiruošti dvikovoms. Bet kitos olimpinės žaidynės tik po ketverių metų, iki jų dar reikės atlaikyti daug įvairių išbandymų.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"