A. Paniukovas: "Atlante" skaičiuoju paskutines dienas

15 sužaistų rungtynių, per kurias pelnyta net 17 įvarčių ir atlikti 4 rezultatyvūs perdavimai. Dviejose dvikovose pasižymėta po keturis, vienoje - tris kartus. Tokia (kol kas) Klaipėdos „Atlanto“ puolėjo ir rezultatyviausio Lietuvos futbolo A lygos čempionato žaidėjo A.Paniukovo statistika.

Deja, dideliam uostamiesčio futbolo sirgalių apmaudui, ji vargu ar bus pagerinta. Maskvoje gimęs ir užaugęs A.Paniukovas šiuo metu „sėdi ant lagaminų“. „Atlantui“ sužaidus UEFA Europos lygos turnyro rungtynes jis ekipą paliks ir karjerą tęs gerokai stipresniame Europos klube. Kokiame? Kol kas neatskleidžiama. Nors neslepiama, kad talentingam puolėjui pasiūlymų netrūksta, o futbolo užkulisiuose kalbama, kad nauja jo karjeros stotele turėtų tapti Prancūzijos aukščiausiojoje lygoje žaidžiantis „Rennes“ futbolo klubas. Praėjusiame sezone 9 vietą Prancūzijos pirmenybėse užėmusioje ekipoje nuo rudens žais ir dar vienas „Atlanto“ futbolininkas - vartininkas Edvinas Gertmonas.

Tačiau bent jau artimiausias kelias savaites A.Paniukovas išliks Klaipėdos „Atlanto“ komandos nariu. Nors jam dar tik 20 metų, per savo karjerą futbolininkas jau spėjo nemažai pakeliauti. Sulaukusį šešerių metų sūnų tėtis nuvedė į pirmą Maskvos „Spartak“ klube vykusią treniruotę. Tačiau profesionalo karjerą A.Paniukovas pradėjo Maskvos „Dinamo“ klube, kuriam iki šiol oficialiai ir priklauso. Per šį laiką jis buvo nuomojamas Maskvos srities „Chimki“, Nalčiko „Spartako“ ir Kaliningrado „Baltikos“ komandoms. Šių metų pradžioje A.Paniukovas atsidūrė Klaipėdoje ir nuo pirmų A lygos rungtynių tapo uostamiesčio ekipos sirgalių numylėtiniu.

A.Paniukovo teigimu, jis neturėjo nė menkiausio šanso pasirinkti kitą sporto šaką, mat statybininku dirbantis tėvas nusprendė, kad sūnus bus futbolininkas. Vyresnysis Paniukovas iki šiol išlieka didžiausiu Andrejaus kritiku, kuriam net 4 per vienas rungtynes įmušti įvarčiai nereiškia gero žaidimo. Tad ir tėvo pagyrimų „Atlanto“ puolėjas per savo karjerą yra sulaukęs vos kelių. Nesunku atspėti, kam tapęs profesionaliu futbolininku A.Paniukovas atidavė pirmąjį atlyginimą. Tėvams. Tiesa, sau pasiliko tūkstantį dolerių ir šių pinigų užteko visam mėnesiui.

- Klaipėdos „Atlantas“ tapo tarpine stotele tavo vis labiau įsibėgėjančioje karjeroje. Kur link pasuksi išvykęs iš Lietuvos? - „Sporto gyvenimas“ paklausė Andrejaus Paniukovo.

- Taip, tiesa, kad „Atlante“ jau skaičiuoju paskutines dienas. Greičiausiai komandą paliksiu iš karto po Europos lygos turnyro rungtynių. Matysime, kiek jų bus. Dvejas dar tikrai sužaisiu.

- Kalbamės tau važiuojant į Lenkiją, kurioje „Atlantas“ sužais dvejas kontrolines rungtynes su Čempionų lygos dalyviais - Nikosijos „Apoel“ iš Kipro ir Lenkijos čempionu Poznanės „Lech“. Ruošitės UEFA Europos lygos I kvalifikaciniam etapui. Jame „Atlantas“ susikaus su Bulgarijos vicečempionu Stara Zagoros „Beroe 1916“ klubu.

- Burtų traukimo transliaciją stebėjome tiesiogiai. Bulgarijos komanda gera ir turi potencialą. Tačiau ji tikrai nėra visa galva už mus aukštesnė, tad kovosime. O sporte viskas įmanoma.

- Gal jau gali pasakyti, kurioje kitoje komandoje tave išvysime?

- Neslėpsiu, kad pasiūlymų yra daug ir įvairių. Bet kol kas nieko konkretaus negaliu pasakyti. Dar reikia apie viską gerai pagalvoti.

- Ar jau spėjai apsiprasti Lietuvos pajūryje?

- Žinoma. Tam buvo užtektinai laiko. Pripratau „Atlante“, man labai patinka Klaipėda ir Lietuva. Viskas čia gerai. Mieste daug kas kalba rusiškai, tad problemų nėra. Tik skirtumas, kad už viską reikia mokėti eurais.

- Ką galvojai apie Lietuvos futbolą prieš pat atvykdamas į ją žaisti?

- Maniau, kad lygis bus truputį kitoks ir nedaug kuo skirsis nuo Rusijos futbolo. Bet jis pasirodė esąs žemesnis. Mano asmenine nuomone, silpniausia Lietuvos futbolo čempionato vieta - žaidžiamas labai jau atviras futbolas. Todėl kartais tiek daug įvarčių per rungtynes ir įmušama. Ir dar norėtųsi, kad pažiūrėti futbolo rungtynių ateitų daugiau žiūrovų.

- Ar prieš debiutuodamas „Atlante“ tikėjaisi, kad taip greitai priprasi ne tik naujoje komandoje, bet ir lengvai adaptuosiesi visame čempionate, imsi vieną po kito mušti įvarčius?

- Tikėjau savimi, tam dirbau ir viskas pakankamai gerai išėjo. Kol kas esu rezultatyviausias. Aišku, po pelnytų pirmųjų įvarčių dabar jaučiu daug didesnį varžovų dėmesį ir aikštėje yra gerokai sunkiau. Bet to ir buvo galima tikėtis. Manęs prisibijo. Man patinka ne tik mušti įvarčius, bet ir kurti situacijas komandos draugams, kad šie galėtų pasižymėti. Tačiau svarbiausia, kad laimėtų komanda.

- „Atlantas“ labai jauna komanda, o jai čempionate sekasi gana gerai. Kur paslaptis?

- Be puikių žaidėjų tarpusavio ryšių ir supratimo, ekipoje surinktas labai neblogas jaunimas, kuris nori žaisti ir parodyti, ką sugeba. O paskutinės rungtynės su patyrusiu Vilniaus „Žalgiriu“ parodė, kad ne tik nori, bet ir dar kažką moka.

- Kokią vietą šiame Lietuvos čempionate prognozuotum „Atlantui“?

- Manau, kad pirmajame trejetuke bus. Bet jei pavyks ir toliau išlaikyti tokį žaidimo lygį, kurį demonstruojame pastaruoju metu, galime ne tik apie antrąją, bet ir apie pirmąją vietą galvoti. Tačiau viską parodys laikas. Klaidų galime pridaryti tiek mes, tiek mūsų varžovai. Kaip ir jas ištaisyti.

- Ką manai apie ne tik Lietuvos futbolą krečiančius sutartų rungtynių ir lažybų skandalus?

- Asmeniškai su tuo susidurti neteko, tad sunku ką ir komentuoti. Rusijos aukščiausiojoje lygoje to nėra. Žemesnėse lygose, niekam ne paslaptis, tokie negeri dalykai dedasi. Kalbant apie Lietuvą, taip girdėjau, kad čempionato pabaigoje mėgsta tokius dalykus daryti.

- Neseniai per pergalingas Rusijos jaunimo futbolo rinktinės kontrolines rungtynes su bendraamžiais iš Baltarusijos pelnei vieną įvartį. Ar lauki kvietimo į Rusijos nacionalinę rinktinę?

- Teko atstovauti įvairaus amžiaus Rusijos rinktinėms. Viskas priklauso nuo trenerių štabo sprendimo, juk ne pats žaidėjas sprendžia, vertas jis ar ne žaisti nacionalinėje komandoje. Vadovaujant italui Fabijui Kapelai (Fabio Capello), Rusijos rinktinėje buvo daug nesuprantamų dalykų, o kas bus toliau, žiūrėsime. Svarbiausia žaisti, o treneriai patys nuspręs.

- Nors esi jaunas, bet jau gali pelnytai pasigirti laimėjimais futbole, uždirbamais neblogais pinigais. Ar nebijai sužvaigždėti?

- Jei tai būtų įvykę, tai būtų įvykę jau anksčiau. Viskas priklauso nuo auklėjimo. Pasistatėme namą užmiestyje, nusipirkome butą mieste, turiu mašiną. Man daugiau pinigų nereikia, nes viską turiu. Aš iki šiol sau viso atlyginimo nepasilieku. Aš daug mačiau jaunų žaidėjų, kurie iš pradžių gavo gerus pinigus, o jau po pusmečio jų nebesimatė. Po vienų Maskvos „Dinamo“ rungtynių, per kurias įmušiau tris įvarčius, prie manęs priėjo vokietis Kevinas Kuranas (Kevin Kuranyi) ir pasakė - „nepasikelk“, ramiai vaikščiok, šypsokis ir viskas bus normaliai.

- Kokiame klube labiausiai norėtum žaisti?

- Sąžiningai pasakius, mylimos komandos ar komandų neturiu. Noriu, kad būtų stiprus čempionatas, gaučiau žaisti ir kad man ten būtų gera. O, kad tai išsipildytų ir priaugtum iki aukščiausio lygio klubo, reikia tobulėti. Per visą savo karjerą futbolininkas negali sustoti. Aš stengiuosi tai daryti ir manau, kad einu teisingu keliu.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“