SNORO bankrotas katastrofa nekvepia

Nors SNORO indėlininkų ir kreditorių asociacija pareiškė, kad sprendimas skelbti bankroto procedūrą yra geresnis pasirinkimas nei anksčiau Vyriausybės siūlytas banko skaldymo į "gerą" ir "blogą" variantas, jau aišku, kad dėl bankroto finansiškai nukentės AB "Klaipėdos vanduo" ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Jos nuostolių nepatirtų tik tuo atveju, jei su kreditoriais atsiskaityti užtektų SNORO turimo turto.

Tačiau jei anksčiau buvo skaičiuojama, kad SNORAS turi 8 mlrd. Lt turto, tai po laikinojo administratoriaus analizės paaiškėjo, jog jame tėra 4,6 mlrd. Lt - trūksta 1,2 mlrd. litų vertės vertybinių popierių, 550 mln. litų buvo investuota į neegzistuojančius Kaimanų fondus, 600 mln. litų siekia blogos paskolos.

Nenukentės beveik 90 proc.

Per Naujuosius metus SNORO indėlininkai, kurių indėliai neviršija draudžiamosios 100 tūkst. eurų sumos, jau turėtų būti atgavę savo pinigus, vakar po neeilinio Vyriausybės pasitarimo pranešė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, pirmadienį Vyriausybė pasirinks banką, per kurį indėlininkai atgaus indėlius.

"Prioritetas, ko gero, bus teikiamas tiems bankams, kurie gali pasiūlyti patį plačiausią tinklą, kad žmonėms nereikėtų ilgai ieškoti savo pinigų", - sakė I. Šimonytė.

Finansų ministrė pakartojo, kad indėlininkams nereikia niekuo rūpintis - nereikia rašyti jokių prašymų, pareiškimų, nešti dokumentų. Informacija iš SNORO apie gyventojų ir įmonių indėlius, einamąsias sąskaitas bus perkelta į tą banką, kuris vykdys lėšų išmokėjimą.

Skaičiuojama, kad apdraustų indėlių suma siekia 4,1 mlrd. litų. Valstybė prie apdraustųjų kreditorių atsiskaitymo prisidės 2,4 mlrd. litų. Šią sumą Vyriausybė skolins draudimo įmonei, o paskui atgaus iš už parduotą SNORO turtą gautų lėšų. Tam, pasak I. Šimonytės, banko turto turėtų pakakti.

Lietuvos bankas penktadienį paskelbė, kad SNORE 440 tūkst. juridinių ir fizinių asmenų indėliai sudaro 5,6 mlrd. Lt, iš jų apdrausti yra už 4,1 mlrd. Lt. Sąvoka "indėlis" apima ir fizinių bei juridinių asmenų pinigus einamosiose sąskaitose. Centrinis bankas skaičiuoja, kad suveikus draudimo sistemai, visą indėlį atgaus 11,1 tūkst. juridinių asmenų (88,5 proc. visų turinčių banke indėlius) ir 376,3 tūkst. fizinių asmenų (88,3 proc.).

Sumų, kurios viršija 345 tūkst. Lt ribą, savininkai ir kiti kreditoriai stos į eilę dėl likusio banko turto.

I. Šimonytė pabrėžė, kad šiuo metu visos banko paslaugos yra sustabdytos, todėl turėjusieji įsipareigojimų SNORUI turi palaukti ir šiuo metu nemokėti įmokų už paskolas.

"Kai tik bankroto administratorius pradės veikti, tai visa ta informacija bus pateikta", - pažymėjo I. Šimonytė.

Ji paaiškino, kad paskolas vėl reikės mokėti tam kreditoriui, kuris nuspręs perpirkti SNORO suteiktas paskolas.

Tuo metu "Sodra" paragino visus pašalpų, pensijų ir kitų socialinių išmokų gavėjus kuo skubiau atsidaryti sąskaitas kituose bankuose. Jie patys informuos "Sodrą" apie pasikeitusias gyventojų sąskaitas ir gyventojai išmokų sulauks įprastu laiku.

"Sodra" skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje yra 500 asmenų, kuriems dėl SNORO problemų vėluoja išmokos, bet jos bus išmokėtos vos tik gyventojai atsidarys naujas sąskaitas kituose bankuose. Iš viso "Sodra" SNORE turėjo 60 tūkst. pašalpų gavėjų

Bėdos - 30 įmonių

Ūkio ministerijos duomenimis, iš maždaug 50 tūkst. šalyje aktyviai veikiančių įmonių apie 900 SNORE turėjo sąskaitas, apie 250 iš jų turėjo draudžiamą sumą viršijančius indėlius ir greičiausiai atgaus tik dalį lėšų.

"Apie 30 įmonių iš viso šito skaičiaus galėtų kilti šiai dienai nemokumo situacija, jeigu įmonės ar akcininkai nesiimtų papildomų priemonių užtikrinti mokumą. Kad įsivaizduotumėte apimtį ekonomikoje, tai šitų įmonių kapitalizacija yra 9,3 milijono litų, o visų Lietuvos įmonių bendra kapitalizacija yra 107 milijardai litų, tai yra maždaug viena šimtoji procento", - vakar teigė ūkio ministras Rimantas Žylius.

R. Žylius sakė, kad SNORO bankroto poveikis ekonomikai bus nežymus, tačiau bus poveikis konkrečioms įmonėms: įmonės praras pinigus, darbo vietas.

"Ką noriu patikinti, ypač su tomis trisdešimt įmonių ir kitomis, Ūkio ministerija ir "Invega" aktyviai dirbs tam, kad užtikrintų, jog jos galėtų persikredituoti ir spręsti joms iškilusias situacijas", - sakė R. Žylius ir pridūrė, kad įmonėms nebus skaičiuojamos palūkanos už laiku nesumokamus mokesčius.

Dėl SNORO bankroto darbo neteks daugiau nei tūkstantis jo darbuotojų. Kiekvienam iš jų turės būti išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Vis tiek buriavosi

Nors dar vėlų ketvirtadienio vakarą buvo pranešta apie SNORO nemokumą ir bankrotą, penktadienį ryte prie jo uždarytų skyrių Klaipėdoje vis tiek būrėsi žmonės.

Prieš 10 val. ryto prie Liepų g. 50 esančio skyriaus, veikusio trečiadienį ir ketvirtadienį, stoviniavo keli žmonės, kurie skaitė ant užrakintų durų iškabintus informacinius lapelis. Viename iš jų nurodoma, kad visi banko skyriai uždaryti, bankomatai neveikia, jokios paslaugos neteikiamos.

"Viskas, - konstatavo vienas pensijinio amžiaus vyriškis. - Buvo bankas ir nėra. Kažkas kažką kažkur pražiūrėjo, kad taip atsitiko."

"Šiaip sau susirinkome ir durniuojame. Dabar mes - likimo draugai. Klausimų yra - ar gausime ką nors už obligacijas, kaip lizingo įmokas sumokėti. Indėlius žada grąžinti. Lieka tik sekti žinias ir spaudą, viskas turėtų netrukus paaiškėti", - tarpusavyje mintimis dalijosi nusivylę ir besiskirstantys žmonės.

Tiesa, tarp jų buvo ir vienas klaipėdietis, kuris tarp apniukusių veidų tiesiog spinduliavo laime.

"Dvi dienas prieš banko nacionalizavimą iš SNORO paėmiau visas savo santaupas ir padėjau į kitą banką. Susapnavau, kad bus kažkas blogai", - pasakojo vardo nenorėjęs sakyti pensininkas.

Nenori būti išduoti

Buvę banko SNORAS vadovai vakar atsisakė būti perduoti Lietuvos teisėsaugai. Tai jie pareiškė Vestminsterio magistrato teisme, kur nagrinėta jų ekstradicijos byla. Buvęs didžiausias akcininkas Vladimiras Antonovas paleistas už 300 tūkst. litų užstatą, o buvęs valdybos pirmininkas ir banko prezidentas Raimondas Baranauskas - už 800 tūkst. litų užstatą. Kitas teismo posėdis vyks gruodžio 16 d. rytą.

Jų ekstradicijos procedūra gali užtrukti iki 60-90 dienų.

"Vanduo nebrangs"

Leonas MAKŪNAS, AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius
Jei jau įvykiai klostysis pagal bankroto scenarijų, tai mūsų nuostoliai gali siekti daugiau nei 3,5 milijono litų. Bankroto atveju pirmoje kreditorių eilėje stovi darbuotojai, paskui - draustieji indėlininkai. Jei taip buvo numatyta įstatyme jau ir anksčiau, tai dar nieko, bet jei tokia tvarka įtvirtinta su naujaisiais skubiai priimtais įstatymų pakeitimais, tai tikrai nesąžininga. Aišku, tuo pačiu metu kyla klausimas, kur tiek ilgai turėjo žiūrėti Lietuvos bankas, jei tokia skylė banko turte? Kokia čia priežiūra? Kai kalbėjo apie milijardo trūkumą, tai atrodė ne taip jau ir baisu, nes nuosavas banko kapitalas siekė 800 tūkstančių litų. O dabar...
Maksimalių netekčių atveju mums bus sunku įvykdyti savo numatytą investicinę programą. Pirmiausia - naujų tinklų išpirkimą, kam ir buvo numatyti tie pinigai. Tai būtų leidę padidinti įmonės efektyvumą, o dabar tai nusikels porai metų. Tiesa, su kuo jau sutarta dėl tinklų išpirkimo, su tais atsiskaitysime.
Vandens kainai ši netektis tikrai nepadarys jokios įtakos. Sąnaudos galėtų padidėti tik tuo atveju, jei mums prisireiktų imti paskolą, bet kol kas tikrai nėra jokios būtinybės tai daryti. Dirbome pelningai, tad sumažės mūsų pelnas.

"Ne tragedija, bet pinigų gaila"

Eugenijus GENTVILAS, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius
SNORE yra "įšaldyta" daugiau nei milijonas litų. Dėl įmonės komercinių paslapčių aprašo negaliu įvardinti sumos. Tai, kas atsitiko, nėra tragedija Uosto direkcijai, dėl to mūsų veikla nesustos ir mes nebankrutuosime, bet, žinoma, pinigų gaila. Planuojamos kitų metų Uosto direkcijos investicijos - 296 milijonai litų. Vertinant mūsų investicinę programą gali tekti ko nors atsisakyti. Kitą savaitę vyks valdybos posėdis. Matysime, kaip ji dėlios mūsų investicinius planus. Gali būti ir taip, kad viskas bus daroma, kas planuota, tačiau truputį lėčiau - objektų statybos gali tęstis šiek tiek ilgiau. Nemanau, kad koks nors konkretus objektas bus išmetamas iš programos.

Indėlių srautai - normalūs

Po lapkričio 16 d. įvykusios banko SNORAS veiklos sustabdymo Lietuvos bankuose laikomas indėlių kiekis sumažėjo nežymiai - 0,7 proc., arba 280 mln. litų, vakar paskelbė Lietuvos banko vadovai. Toks indėlių sumažėjimas nėra išskirtinis - dažnai jis būna netgi žymiai ryškesnis, teigė banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius. Pasak jo, susirūpinimą keltų indėlių sumažėjimas 7 proc., tačiau dabartiniai svyravimai tokio rodiklio tikrai nesiekia.
"Sveikata yra gera, jokių sveikatos sutrikimų nenustatyta ir pacientas gali toliau gyventi visavertį gyvenimą be jokių apribojimų ", - apie Lietuvos bankų sistemą kalbėjo valdybos narys.
Ketvirtadienio duomenimis, šalies bankuose indėlių netgi padaugėjo.