„Respublikai“ pavyko sužinoti, kad moters kelionė per Lietuvą virto kone pragaru, tad bankininko sutuoktinė šiandien jau bijo savo valstybės.
- Žinau, kad sužinojusi apie „Snoro“ nacionalizavimą skubiai susiruošėte susitikti su užsienyje esančiu savo vyru, bet pakeliui patyrėte šiurpių išgyvenimų? - „Respublika“ paklausė S.Baranauskienės.
- Nors dar esu ne namuose (pokalbis su S.Baranauskiene telefonu vyko ketvirtadienį, lapkričio 17 dieną - red. past.), vis dar jaučiuosi labai susijaudinusi, nuolat jaučiu nervinę įtampą.
Tą trečiadienio vakarą rengiausi eiti į mados šventę. Staiga sužinojau apie „Snoro“ perėmimą. Nusprendžiau susitikti su Raimondu, nes tikrai bijojau pasilikti namuose viena.
Aplinkui tik girdėjau kone grasinimus mus suimti. Nieko nesupratau: prieš dvi dienas mums sakė, kad esame normalūs žmonės, o dabar kažkas ateis ir suims?
Mane paėmė banko vairuotojas ir pasakė, kad nuveš į Rygą. Tačiau šiai mano kelionei „Snoro“ automobiliu buvo pasiruošta. Manęs pakeliui jau tykojo gaudytojai - pareigūnai.
Muitininkai automobilį naktį sustabdė jau pasienio zonoje, vidury laukų. Vienas pareigūnų iškart įsidrėbė į vairuotojo vietą ir su panieka tarė: „Na, prabangi mašinėlė, pasėdėsiu!“ Aš supratau, kad situacija yra labai rimta.
Tuomet pasirodė ir policijos ekipažas, pareigūnai pareiškė, kad mašinoje atliks kratą. Nežinau, ko jie ten ieškojo, nes automobilyje buvo tik kažkokios „Snoro“ šventės bukletai.
- Jums paaiškino, kodėl automobilis buvo sustabdytas?
- Ne, tik įteikė vairuotojui kažkokį popierių ir pasakė, kad mersedesą perima. O jau buvo po vidurnakčio, gal pusė pirmos.
Mus abu išvarė iš mašinos ir paliko tuose laukuose, šaltyje.
- Pareigūnai nepasirūpino, kad būtumėte bent nuvežti į kokią šiltą vietą?
- Ką jūs! Jie tik paaiškino, kad mersedesą konfiskuoja, sėdo į jį ir nurūko.
Aš netekau žado. Su manimi pasielgė kaip su kokia nusikaltėle, nors nemanau, kad net nusikaltėlius galima taip palikti ant kelio, jau beveik žiemą.
- Kaip jūs elgėtės palikta tamsiame kelyje?
- Skambinau dukrai, ji po poros valandų atskubėjo savo automobiliu iš Vilniaus ir nuvežė mane į Rygą.
Aš nesuprantu, kodėl taip elgiamasi su mumis. Ar todėl, kad mano vyras pats sukūrė banką, kuriame 1992 metais buvo keturi stalai ir keturios kėdės.
Šiandien šis bankas tapo tokiu dideliu ir geru, kurį galima nacionalizuoti.
Šiandien aš esu įsitikinusi, kad „Snoro“ nacionalizavimas yra tik prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas užgrobimas. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tėra jos įrankis, vykdytojas. Jis dar antradienį ir trečiadienį mano vyrą ramino, kad viskas su „Snoru“ yra gerai, ramu. Pasirodo, kad V.Vasiliauskas atvirai melavo, nes ruošėsi rimtam šuoliui.
Juk visą vasarą į „Snorą“ ėjo tikrintojai iš Lietuvos banko. Gal keturiolika jų buvo - „Snoro“ teisininkės ir finansininkės sakė, kad baigia iš proto išeiti. Kiekvienas tikrintojas kasdien prašydavo atšviesti vis kitus dokumentus. Dokumentų krūvas, o kai kurių - net 5-10 metų senumo.
Ir tie tikrintojai nieko vis nerasdavo. Girdėjau, kad „Snoro“ valdybos pirmininko pavaduotojas Romasis Vaitekūnas vienos tikrintojos paklausė, koks jų tikslas. Ta moteris atsakė, kad joms nurodyta surasti ką nors ir tai esą jų likimo klausimas.
- Kodėl jūs manote, kad „Snoro“ likimą lėmė prezidentė D.Grybauskaitė?
- Aš už ją balsavau rinkimuose, o šiandien galiu garsiai ir atvirai pasakyti: aš bijau Dalios Grybauskaitės! Ji yra kažkoks antžmogis, Stalinas.
Dabar esu Ukrainoje ir bijau D.Grybauskaitės. Ji padarė su mumis, mūsų turtu viską, ką ir norėjo. Jos dėka buvo staiga atimtas „Snoras“, jos dėka Seimas skubiai tą nacionalizavimą įteisino įstatymais, kad būtų apsidrausta prieš visą Europą.
Aš mačiau ir girdėjau D.Grybauskaitės šališką poziciją mūsų banko atžvilgiu. Prezidentė juk visiems pasakė, kad pritaria nacionalizavimui, nes „Snoras“ yra nelietuviškas. O kodėl jai nekliūna skandinaviški bankai, kur lietuviai tik samdomi? Kodėl prezidentei kliūna „Snoras“, kuriam du dešimtmečius vadovauja lietuvis?
- Kokį jūs matote „Snoro“ likimą?
- R.Baranausko valdymo metais iš banko nedingo nė vienas litas. O dabar pasižiūrėsime, kaip „Snorą“ valdys valstybė, jos užsienio samdiniai ir kiek tų litų nebeliks.
- Jau to valdymo pradžia įkvepianti - tai, ką R.Baranauskas sukaupė per 18 metų, laikinuoju „Snoro“ administratoriumi paskirtas Saimonas Friklis (Simon Freakley) susišluos per pusmetį ir už vieną mėnesinę algą - 140 tūkst. eurų (apie 483 tūkst. litų) galės lengvai nusipirkti bent du prabangius mersedesus. Kokią savo rytdieną matote?
- Jei kalbėtume apie „Snoro“ likimą, aš matau kovą. Mes tikrai samdysime rimtus advokatus iš Didžiosios Britanijos, jiems sukišime daug pinigų, bet tikrai kovosime.
- O kokią savo, kaip žmogaus, rytdieną regite?
- Jau susitikusi su vyru internete skaičiau, kad ruošiamasi areštuoti ar konfiskuoti mūsų asmeninį turtą. Leiskite paklausti prezidentės D.Grybauskaitės: ar mano vaikai nuo šiol jūsų dėka jau nebeturės kur gyventi? Šalies vadovei prireikė mano vaikų butų?
Po to, kas įvyko vos per pusdienį, aš jau kelias dienas jaučiuosi tarsi patyrusi infarktą.
Nors buvau pasiruošusi tik trumpam susitikti su vyru ir lėkti atgal, šiandien man baisu būti Lietuvoje. Man norisi kaip tam norvegui Breivikui pasiimti automatą ir visus pakeliui veikėjus Lietuvoje iššaudyti.
Tik po „Snoro“ atėmimo supratau, kokioje baisioje šalyje gyvename. Lietuvoje jau tikrai pasidarė baisu. Čia jau nusikalstama valstybės vardu.
Rašyti komentarą