Užrašas ant monumento skelbia: "Das littausche ulanen Regiment No. 12 seinen gefallenen Kameraden" - "Lietuvių ulonų pulkas Nr. 12 žuvusiems kovų draugams". Skulptūrą sukūrė Karaliaučiaus meno akademijos profesorius Stanislavas Kaueris (Stanislaus Cauer, 1867-1943).
1950 m. paminklas buvo sugriautas, 2006 m. atstatytas naujai.
Apie skulptorių
Kauerių giminėje buvo daug skulptorių: Stanislavo senelis Emilis (gimęs Drezdene), tėvas Robertas, brolis Frydrichas...
Stanislavas gimė Vokietijos pietvakariuose, Reino krašte-Pfalce, Kroicnacho mieste (vok. Kreuznach). Skulptūros meno nuo 15 metų mokėsi Romoje. Ten dirbo iki 38 savo gyvenimo metų. 1905 m. apsigyveno Berlyne, 1907 m. atvyko į Karaliaučių - Meno akademijos vadovo Liudvigo Detmano (Ludwig Dettmann) kvietimu.
LIETUVIŲ ulonų pulkui. Paminklą Įsrutyje 1924 m. sukūrė Stanislavas Kaueris. (Prusia39.ru nuotr.)
S. Kaueris profesoriavo akademijoje ir vadovavo skulptūros dirbtuvėms 26 metus - iki pat išėjimo į pensiją 1933-iaisiais.
BARELJEFAI, išlikę ant Karaliaučiaus pastatų. (Prusia39.ru nuotr.)
Mirė sulaukęs 76 metų amžiaus, 1943-iaisiais, ir buvo palaidotas prie Judyčių katalikų bažnyčios sienos Karaliaučiuje. Antkapį 1938 m. buvo susikūręs pats. (Kapas neišliko.)
SENELIS Emilis Kaueris (1800-1867) ir tėvas Robertas Kaueris (1831-1893) taip pat buvo skulptoriai.
Gyvendamas Karaliaučiuje, S. Kaueris sukūrė daug skulptūrų miestui, kai kurios jų išvengė sunaikinimo: fontanas "Putti", "Po maudynių", "Motina ir vaikas", paminklas Frydrichui Šileriui.
FONTANAS "Putti" (itališkai "amūrai") 1908 m. buvo išsiųstas į tarptautinę parodą Poznanėje ir ten laimėjo pirmąją vietą. Vietos valdžia iš skulptoriaus norėjo skulptūrą nupirkti, tačiau autorius nesutiko parduoti - grąžino į Karaliaučių. (Bildarchiv-ostpreussen.de nuotr.)
Skulptorius taip pat buvo sukūręs arti 100 mažosios plastikos darbų; keletas bareljefų ("Genijus", "Heraklis") ant pastatų išliko iki šių dienų.
S. Kaueris buvo dukart, 1934 ir 1942 m., apdovanotas Karaliaučiaus miesto aukso medaliu.
Rašyti komentarą