Pradžia - 2013 11 22 d. numeryje
Skaitant 1939-ųjų rudenį rašytą dienoraštį, tekstuose skamba viena gaida: prasidėjęs II pasaulinis karas. Karo nuotaika ir nerimas tuometiniame Kaune akivaizdus, žmonės tylesni, rimtesni, mažiau iškilmių ir visokių renginių, o ir vykstantys renginiai - kuklesni, tylesni.
Tas laikas, lydimas asmeninio nepritekliaus, sunkaus darbo stiklo fabrike, uždeda antspaudą ir B. Juškevičiaus prisiminimams, santykiams su draugais.
Atvertęs 1939-ųjų rudens dienoraštį net netikėjau, kad Tėvas aprašinės ir esminius Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos santykius bei įvykius, taip pakeitusius visos Europos likimą.
Tų metų ruduo - laikas, kai plačiau įsitraukta į kūrybinį darbą.
1939-09-08 (penktadienis)
Siaučiąs karas aplinkui mus šios dienos iškilmes daro ypač rimtas, susimąstančiais. Nors aš dėl susidėjusių aplinkybių negaliu aktyviai dalyvauti šventėje, tačiau širdim kiek galiu jai pritariu, ja gyvenu. Šiuo neramiu laiku tai labai svarbu.
Jokių didesnių iškilmių nei eisenų nebus. Jokių paradų. Be triukšmo buvo atiduota pagarba nežinomo kareivio asmenyje žuvusiems už Lietuvos laisvę. (Rugsėjo 8 d. minima Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena. - A. J. pastaba).
1939-09-11 (pirmadienis)
Mokslo visuomet troškau ir jo ieškojau. Šiuo metu tam savo mokslo troškimui nematau galo. Baigsiu tiek, stosiu toliau, važiuosiu į užsienį. Tai mano ateities planai.
Eidamas prie realaus programos vykdymo šeštadienį buvau nuėjęs į "Savišvietos" institutą pasiteirauti, ar man jų teikiamas mokslas bus prieinamas ir galimas. Gavau informacijų ir nusipirkau visų gimnazijos klasių programą. Iš informacijos matos, kad man užsirašymas pilno kurios klasės kurso yra neįmanomas, nes daugelį dalykų man reikia pradėti ruoštis iš pirmos klasės kurso. Tai trukdo eiti su nustatytomis programomis. Todėl nusprendžiau, kad iš "Savišvietos" išsirašysiu tik du dalykus, būtent prancūzų ir vokiečių kalbas. Visa kita ruošiu pats.
Vakar, pasiteiravęs pas Petrą, gavau žinių, kad Verbickas turi senų vadovėlių, kuriuos, Petro teigimu, jis perrašys man. Atrodo, kad tada mokslas būtų lengviau pasiekiamas, nes atsimestų kliūtis su vadovėliais, kurie yra gana brangūs.
1939-09-18 (pirmadienis)
Lenkijos dienos jau suskaitytos!
Vakar diena išryškino, kad pagaliau iš Europos žemėlapio turės išnykti viena valstybė. Ar ilgam - parodys ateitis.
Vakar rytą Sovietų Rusijos kariuomenė vyriausybės įsakymu įžygiavo į Lenkijos teritoriją su tikslu pasiimti į globą Baltgudijos ir Ukrainos žemes. Šiandien kai kuriomis žiniomis rusų kariuomenė visu frontu žygiuoja į priekį ir šiandien ar ryt susitiks su vokiečių kariuomene. Susitikimas įvyks Balstogėje, Lietuvos Brastoje, Lvove.
Lenkijos padalinimas įvykęs faktas. Jos vyriausybė pabėgo į Rumuniją. Į Rumuniją bėga Lenkijos lėktuvai, kariuomenė, gyventojai.
Rusijos vyriausybė paskelbė Lenkiją esant jau neegzistuojančią.
Sąry su Rusijos įžygiavimu į Lenkiją bijoma, jog Lenkijos kariuomenė prispausta bėgs į Lietuvą. Todėl pašaukti ir Lietuvos vyrai. Pašaukta didelė dalis atsarginių, jų tarpe ir mūsiškiai Vladas ir Alfonsas. Petras taip pat jau išvažiavo į pasienį. Didelis sujudimas. Spėliojimai, klausimai. Vokietijos triumfas. Lenkijos kariuomenės dauguma meta ginklus ir bėga į Rumuniją, Latviją. Vis dėlto ties Lvovu, Varšuva ir Lietuvos Brasta vyksta aršūs mūšiai tarp vokiečių ir lenkų kariuomenių.
Fabrike tuščia, iš dešimties esame tik penki. Daugelis meistrų neatėjo - kariuomenėje.
Aplink naująjį aerodromą po medžiais pastatyti lėktuvai paruošti kovai. Visuose kareivinių rajonuose didelis kariuomenės dalių judėjimas. Kariuomenės reikalams mobilizuoti autovežiai, arkliai. Žodžiu, Lietuvoje pasiruošta bet kokiems įvykiams.
1939-09-20 (trečiadienis)
Vilnius skamba visų lūpose, visų širdy, visų sąmonėje.
Vilnius rusų rankose. Tačiau kasdien eina geresnės žinios. Šiandien rusų vyriausybė patikinusi Lietuvos vyriausybę, kad Rusijos noras siekia tik Ukrainos ir gudų žemes. Vilniaus krašto - ne. Duok, Viešpatie, tą didelį džiaugsmą mums patirt. Leisk mums išgirst šventąjį Vilniaus varpų gaudimą ir suklupti po Aušros Vartų Motinos kojomis. Ten išlietume savo džiaugsmą Tau.
Lenkija žlugo. Paskutinėmis žiniomis, į Lietuvą atbėgo apie 10 tūkstančių lenkų.
Vakar Hitleris pasakė Dancige kalbą. Eltos teigimu, jis palikęs duris atviras susitarimui su anglais ir prancūzais, tačiau tiems susitarimams jis diktuosiąs. Hitleris dėl karo kaltina Angliją. Jo teigimu, Anglija žlugsianti, Vokietija nekapituliuosianti. Ji tęs karą iki visiško laimėjimo.
1939-10-02 (pirmadienis)
Mirė Juozas Tūbelis. Nereikia jokių titulų, ir be jų gerai žinomi šio žmogaus nuopelnai, jo atlikti darbai. Nerasi šviesesnio piliečio, kuriam šis vardas nebūtų žinomas. Ilgi metai, praleisti prie vadovavimo valstybei, dideli nuopelnai finansų ir žemės ūkio srityje jį daro didelių vyrų tarpe vienu iš didžiausių.
Šiandien vyko laidotuvės, kokias, radijo žiniomis, retai matęs Kaunas. Pats valstybės prezidentas palydėjo jį į kapus ir pasakė kalbą. Laidotuvės buvo transliuojamos per radiją.
1939-10-15 (sekmadienis)
Vilniau, amžinas mūsų mieste, mūsų šventoji Jeruzale! Šiandien tu mūsų. Mūsų džiaugsmas neaprėpiamas. Jis didelis ir nerimstantis. Kaip linksmai nuskambėjo mūsų miestais ir laukais po visą Lietuvą, po visas sodybas ir kaimus. Rodos, dienos gražesnės ir gyvenimas linksmesnis. Mūsų džiaugsmas visuotinis.
Spalio 10-11 dienos - Vilniaus grąžinimo laikas. Kaip mažai skiriasi laiko atžvilgiu spalio 9 ir 11, bet kaip skirias prasme!
Kiekvieną dieną laukiame mūsų kariuomenės įžygiavimo į sostinę. Istorinė diena! Vėl Gedimino kalnas susilauks mūsų trispalvės, vėl nuaidės Vilniaus kraštu lietuviškos dainos. Lietuviška žemė atgis savo sena dvasia.
Bus daugiau
Autorius ir "Vakarų ekspreso" redakcija dėkoja bendrovei "Bilukas" už indėlį į šio ciklo atsiradimą.
Rašyti komentarą