Prie Lietuvos laivyno ištakų

Kiekviena save gerbianti jūrinė šalis turi sudariusi ir išleidusi jūrininkų katalogą. Tokius žinynus turi kaimynai latviai, lenkai, estai. Lietuvos jūrų muziejus, gavęs projektinį finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos, kaip pirmąją būsimo leidinio kregždę parengė elektroninę žinyno versiją „Prie Lietuvos laivyno ištakų: žmonės ir laivai“, publikuojamą muziejaus tinklalalpyje http://juru.muziejus.lt/Laivyno_istakos.pdf. Čia pateikiamos ir Lietuvos laivų, ir devyniasdešimties žmonių, nusipelniusių kuriant Lietuvos laivyną, biografijų faktai.

Leidinio sudarytojas, Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius sako, kad šios biografijos - toli gražu ne išsamios.

– Lietuvos jūrų muziejus būtų dėkingas už pagalbą, pildant šias biografijas naujais duomenimis, nuotraukomis ir dokumentais, – teigia istorikas. – Tikimės, kad atsilieps šių žmonių giminaičiai ar kitaip susiję asmenys. Sukauptą medžiagą numatoma išleisti reprezentatyviu leidiniu.

Pasak, Romaldo Adomavičiaus, Nepriklausomos Lietuvos jūrų laivynas buvo kuriamas labai sunkiu tiek politiškai, tiek ekonomiškai laiku. Postūmį šiam procesui davė Klaipėdos krašto ir uosto prijungimas prie Lietuvos 1923 m., sutelkęs negausias lietuvių jūreivių ir su vandens transportu susijusių specialistų pastangas tautinio laivyno steigimo idėjai realizuoti.

Rapolas Čemeška, garlaivio "Panvežys" kapitonas.

Per neilgą Lietuvos Respublikos egzistavimo laikotarpį šis darbas davė gražių vaisių. Buvo parengtas būrys jaunų laivavedžių ir laivų mechanikų bei jūrų prekybos specialistų, sukurtas efektyviai dirbantis nacionalinis laivynas – AB „Lietuvos Baltijos Lloydas“, padėti pagrindai karo jūrų laivynui.

Jūrų laivyno vystymo procesą nutraukė 1939 m. hitlerininkų įvykdytas Klaipėdos anšliusas ir sovietų okupacija 1940 m. Daug asmenų, dirbusių jūrų prekybos srityje, buvo represuoti, pateko į lagerius, žuvo karo metu. Kita dalis po karo emigravo į užsienį.

Lietuvos jūrų muziejuje kaupiamas Lietuvos jūrų laivyno archyvas. Jame surinkti iš Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių laivyno veteranų ar jų giminaičių gauti dokumentai ir kitokia laivyno praeitį liudijanti medžiaga. Rinkinį nuolat papildo Lietuvos ir užsienio archyvuose Lietuvos jūrų muziejaus istorikų aptikti duomenys. Beveik 30 metų kaupiama informacija apie Nepriklausomos Lietuvos laivyno specialistus: jūrininkus, hidrotechnikus, jūrų prekybos, ekonomikos žinovus ir žmones, nuoširdžiai puoselėjusius tautinio laivyno idėją. Be to, renkami faktai apie 1918–1940 m. su Lietuvos vėliava plaukiojusius jūrinius laivus.