Lietuvos jūrininkų sąjunga mini 92 metų įsteigimo sukaktį

Jūrininkų Sąjungos kūrėjai

Skirtingose publikacijose, kuriose minimi Jūrininkų Sąjungos įsteigimo iniciatoriai, išryškinamos vis kitos asmenybės. Iki šiol daugiausiai dėmesio sulaukė Rusijos karo laivyno karininkas Teodoras Daukantas bei jūrų kapitonas Juozas Andžejauskas. 1939–1940 m. Kaune ėjęs mėnesinis žurnalas „Mūsų jūra“ užfiksavo, jog Klaipėdą prijungus prie Lietuvos, iš tiesų būtent J. Andžejauskas pirmasis prabilo apie būtinybę organizuoti Klaipėdos uosto valdymą bei eksploatavimą įsteigiant savo prekybinį ir karinį laivyną. O kadangi tokiems reikalamas spręsti buvo reikalingi didūs protai, protingiausia atrodė Lietuvoje suburti jūrininkų organizaciją.

XX a. pradžioje didžioji dalis Lietuvos jūrininkų tarnavo Imperatošiškajame Rusijos karo laivyne. Neaišku, kokie būtų jų keliai, ir, ar būtų susikūrusi jūrininkų sąjunga, jei ne 1917 m. pradžioje Rusijoje prasidėjęs valdžios perversmas. Tų dienų įvykius, kardinaliai pakeitusius Rusijoje tarnavusių Lietuvos jūrininkų gyvenimus, savo dienoraštyje aprašė tuometinis kreiserio „Jeroslavna“ kapitonas, karininkas Teodoras Reingardas (vėliau – ir vienas iš Lietuvos jūrininkų sąjungos įsteigimo iniciatorių ir narių):

„Padarė jie savo revoliuciją, ir štai ką gavo: inteligentai – tokią žodžio ir spaudos laisvę, kad jiems ir prasižioti baisu; ... darbininkai pradėjo gauti tokius atlyginimus, kad pinigus karučiais namo vežėsi, tačiau jiems nebuvo ką už tuos pinigus pirkti; kareiviai gavo savo taiką „be aneksijų ir kontribucijų“, tačiau ... net karinė padėtis liko nepanaikinta; tautinės mažumos gavo sau autonomijas su nepriklausomybėmis, bet tokias..., kad turėjo bėgti, net jiems kulnys mirgėjo...“ („Jūrininkas, karininkas, mirtininkas“, 2000).

Jūrų kapitonas Teodoras Reingardas paskirtas Jūrininkų sąjungos revizijos komisijos nariu.

Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

Rusijoje prasidėju neramumams, didžioji dalis į gimtinę grįžusių jūrininkų susibūrė tuometinėje laikinojoje sostinėje Kaune. Praėjus lygiai mėnesiui po 1923 m. sausio 15 d.Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos, pirmajame tuomečių politinių apžvalgų dienraščio „Lietuva“ puslapyje pasirodė straipsnis, kviečiantis atsiliepti ir susiburti visus išsiblaškiusius karo ir prekybos laivyno jūrininkus. Tikslas – kuo greičiau išnaudoti Klaipėdos uosto panaudojimo ir valdymo galimybes.

Atgarsis ir įvykiai, rutuliojęsi po pastarojo straipsnio, greičiausiai buvo netikėti ne tik pagrindiniam entuziastui J. Andžejauskui, bet ir kitiems jūrininkams, kurie po pavienių pasitarimų ir svarstymų jau kovo 11 d. susirinko Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, „Lietuvos garlaivių akcinės bendrovės“ įkūrėjo Saliamono Banaičio bute. Čia įvykusiame pirmąjame susibūrime dalyvavo 28 Lietuvos jūreivystės reikalams neabejingi vyrai: B. Platakis, A. Azguridi, V. Krečetovas, P. Šuipys, T. Šulcas, S. Meižis, J. Šulginas, Mikalauskas, A. Darginavičius, Sakarušis, V. Rėklaitis, T. Reingardas, A. Sakavičius, A. Jurskis, V. Nagevičius, A. Daugirdas, V. Novickas, Koroliovas, Stungevičius, L. Serafinas, J. Karuža, Geistoras, Žvalionis,J. Andžejauskas, S. Banaitis, P.Matulionis, T. Daukantas, A. Čiužas. Kaip vėliau sąjungos įkūrimo dienas prisiminė vienas iš sąjungos narių, lietuviško laivyno propaguotojas Stasys Kuizinas –„ne visi susirinkusieji buvo lietuviai, bet svarbu, kad tai buvo Lietuvos piliečiai ir pasirįžę dirbti Lietuvos labui“.

Susirinkimo metu nuspręsta, jog steigiamoji Jūrininkų Sąjunga bus „grynai jūreivių specialistų organizacija, kurios tikraisiais nariais galės būti tik asmenys baigę spec. jūrininkų mokyklas arba jūrininkai praktikantai“ ir nutarta jau kitame susirinkime peržiūrėti jūrininkams T. Daukantui, A. Azguridi ir P. Šuipiui pavestą parengti statutą, atspindintį pamatinius Sąjungos tikslus ir jos narių veiklą.

74 PUNKTŲ STATUTAS

Kovo 25 d., po daugiau kaip 5 valandas vykusių diskusijų, Jūrininkų sąjungos Statutas įgavo IX skyrių ir 74 punktų formą. Buvo iškelti pagrindiniai tikslai: „žadinti tautos supratimą apie laivyno Lietuvai svarbą, būtiną reikalingumą ir naudingumą; savo narių mokslu ir prityrimu padėti Lietuvos visuomenei ir valdžiai kuo greičiausiai laivyną įsteigti ir vandens transportą išsamiai ir tiksliai išnaudoti“.Būsimieji sąjungos nariai suskirstyti į tris grupes: tikrieji Sąjungos nariai, garbės nariai ir nariai-rėmėjai. Numatytas 10 litų stojimo į sąjungą ir 5 litų mėnesinis nario mokestis.

Šis nario mokestis tapo vienu iš Sąjungos narių galvos skausmu, nes buvo gautas ne vienas laiškas su prašymu į Sąjungą priimti be jokių įmokų. Pavyzdžiui 1925 m.gegužės 24 d. eilinio J. K. laiškas Lietuvos Jūrininkų sąjungos pirmininkui T. Daukantui:

„...Prašau Tamstos, užskaityti manęs nariu Lietuvos Jūrininkų Sąjungos...ir kad nereikėtų mokėti nariškių mokesčių, nes aš kaip neturtingas ir kareivis dabar neturiu pinigų..“. Numatyta, kad mėnesinio mokesčio nemoka tik Sąjungos garbės nariai, kuriais tapti galėjo tik už laivyno steigimo populiarinimą ir įgyvendinimą nusipelnę, arba 10 000 litų auka sąjungą parėmę asmenys.

Oficialiai Jūrininkų sąjunga įregistruota kovo 29 d. 11 val., tuometinio Kauno miesto ir apskrities viršininko kabinete. Dar tos pačios dienos pavakarę Kauno karo muziejaus raštinėje susirinkę jūrininkai (iš viso – 21) slaptu balsavimu išrinko Sąjungos valdybą ir revizijos komisiją. Sąjungos pirmininku vienbalsiai išrinktas gen. ltn. V. Nagevičius, o karo muziejaus raštinė tapo laikinąja Sąjungos buveine.

BALANDŽIO 8 D.

Sąjungos įregistravimo dieną Karo muziejuje buvo numatytas ir jūrininkystės idėjai skleisti skirtas koncertas. Į renginį turėjo būti sukviesti ryškiausi visuomenės nariai, spaudos atstovai. Pagrindinis koncerto tikslas buvo „paduoti iniciatyvą jūros rėmėjų draugijai įsikurti“, nes buvo aišku, jog be finansinės paramos išsvajotas laivynas aiškių kontūrų gali taip ir neįgauti.

Balandžio 8-osios iškilmių metu, Karo muziejaus kiemelyje pašventinus ir iškėlus Sąjungos vėliavą, iš Kauno radijo stoties viso pasaulio jūrininkams buvo pasiųsta radiograma: „atkariavus Lietuvos nepriklausomybę ir gavus per Klaipėdos uostą išėjimą į jūrą, Lietuvos jūrininkai, iki šiol tarnavę įvairių kraštų laivynuose, dabar įgijo galimybę aktyviai prisidėti prie Lietuvos laivyno steigimo. Šiandien įsikūrusi Lietuvos Jūrininkų Sąjunga, stodama į darbą, siunčia visiems laivams, šiuo metu jūroje plaukiojantiems, linkėjimus laimingos kelionės ir sveikina visas jūrų organizacijas ir sąjungas“.

Kauno karo muziejaus raštinė tapo tuometinės Lietuvos Jūrininkų Sąjungos susirinkimų vieta. Čia 1923 m. balandžio 8 d. pranešimą apie laivyno svarbą Lietuvai skaitė ir jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas.

JŪRININKŲ SĄJUNGA KLAIPĖDOJE

Jūrininkų Sąjungos Klaipėdoje skyrius įsteigtas tų pačių 1923 m. birželio 15 d., inicijavus Kaune susibūrusiai Lietuvos Jūrininkų sąjungai. Naujai sukurtam skyriui priklausė 19 vyrų – dauguma Vokietijos laivais plaukiojusių jūrininkų.

Iki 4-ojo dešimtmečio pradžios Sąjungos Klaipėdoje nariai labiau domėjosi profesinių narių interesų gynimu, o ne Lietuvos Jūrininkų Sąjungos Kaune puoselėtomis idėjomis apie tautinio laivyno ir jaunųjų specialistų jais plaukioti ruošimą.

(Apie Kaune įsikūrusios Lietuvos Jūrininkų Sąjungos narių darbus – kitame straipsnyje).