"Vilko vaikai": nutylėtos tragedijos įamžinimas

Žvelgiant iš istorinės perspektyvos - ne visi turi galimybę būti savimi. Kiekvienas karinis konfliktas, karas itin skriaudžia civilius, naikina turtą, priverčia žmones kraustytis, naikina fiziškai. Labiausiai nukenčia silpniausi - seneliai, ligoniai, moterys, vaikai.

Tauragės krašto muziejus "Santaka" įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos ir Tauragės rajono savivaldybės finansuotą projektą, kurio metu buvo įamžinta vadinamųjų vilko vaikų istorija.

Kadrai iš filmavimų. Jadvyga Kaminskaitė

"Vilko vaikai" - itin specifinė vaikų grupė, patyrusi be galo sudėtingas aplinkybes ir sąlygas, badą, prievartą ir kitus sunkumus.

Tai vaikai iš Vokietijos dalies, vadinamos Rytų Prūsija, Karaliaučiaus krašto, kurie 1944-1948 m. buvo atskirti nuo šeimų arba liko našlaičiais.

Jų buvo apie 7000. Vieni badaudami atėjo į Lietuvą, kitus į Lietuvą parsiveždavo Karaliaučiaus krašto (nuo 1946 m. Kaliningrado sr.) turguose prekiaujantys lietuvių ūkininkai (vaikus jiems palikdavo motinos ar giminaičiai), kartais moterys juos imdavo eidamos elgetauti.

Kadrai iš filmavimų. Erika Survilienė

Daugiausia tokie vaikai dirbo valstiečių ūkiuose. Šie vaikai Lietuvoje gyveno nelegaliai: Kaliningrado srities vokiečiai SSRS valdžios buvo laikomi užsieniečiais, iki 5 dešimtmečio pabaigos neturėjo teisės gyventi Lietuvoje.

Daugelis 1940 m. bei vėliau gimusių ir Lietuvoje atsidūrusių vadinamųjų vilko vaikų buvo įvaikinti; neįvaikintiems vyresniems vaikams, kad galėtų įsidarbinti, dažnai būdavo gaunami suklastoti dokumentai su kitu vardu, gimimo vieta, lietuvių tautybe.

Nemokantys kalbos, išbadėję, pasiligoję ir silpni patyrė itin sunkią dalį. Savaime suprantama, oficialios statistikos, dokumentų, kiek tokių vaikų buvo, nėra.

Priglausti tokį vaiką buvo pavojinga - "fašistų vaikas", buvo galima susilaukti represijų. Per visą sovietmetį tai buvo neliečiama tema, niekas jos neviešino.

Kadrai iš filmavimų. Vanda Šmitienė

Kiekvieno "vilko vaiko" likimas unikalus, kaip ir žmonių, kurie priglaudė, pamaitino, o neretai ir užaugino kaip savo šeimos narius.

Tik po 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje gyvenantys vokiečių kilmės vaikai susibūrė į bendriją "Edelweiss", vėliau pavadintą "Edelweiss - Wolfskinder". 1991 m. bendrijoje buvo įregistruoti 58 "vilko vaiko" dalią patyrę Rytų Prūsijos vaikai.

1997 m. bendrija vienijo 219 narių, 2000 m. - 260, 2009 m. - 114, 2015 m. - 63, 2019 m. - 39. Tauragės skyrius šiuo metu yra pats didžiausias.

Jam priklauso 17 senyvo amžiaus "vilko vaikų", kurie, būdami dar visai maži, matė, kaip Rytų Prūsijoje žūva jų tėvai, vyresni broliai ir seserys.

Įgyvendinant projektą "Vilko vaikai: nutylėtos tragedijos įamžinimas" buvo įamžinti 14 žmonių prisiminimai. Dėkojame visiems, kurie išdrįso prisiminti ir papasakoti šią sukrečiančią istoriją. Dėkojame vokiečių bendrijai "Edel Weiss - Wolfskinder" ir pirmininkei Stefanijai Mačiulskienei už bendradarbiavimą įgyvendinant projektą.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė.

Etaplius.lt nuotr.