"Štetlas" atgims naujame Klaipėdos žydų teatro spektaklyje

"Štetl" - tai žydų žodis, kuris jidiš kalba reiškia miestelį. "Štetl" vadinami tokie miesteliai, kuriuose žydai sudarė gyventojų daugumą ir darė įtaką miestelio raidai, kultūrai, gyvenimui. Tokių miestelių prieš karą buvo labai daug ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje, Lenkijoje, Ukrainoje. Pavyzdžiui, Darbėnai Kretingos rajone buvo štetlas. Juose gyveno 70 proc. žydų. Aš nustebau, kai sužinojau, kad beveik visuose Lietuvos miestuose žydai sudarė 50-60 proc. gyventojų, Vilnius net buvo vadinamas šiaurės Jeruzale. Beje, mažiausia žydų bendruomenė buvo Klaipėdoje, nes šis kraštas priklausė Vokietijai", - pasakojo režisierius.

Ir dabar Klaipėdos žydų teatre "Šatil" žydų tautybės žmonių - mažuma. Dauguma - teatrą mėgstantys rusakalbiai klaipėdiečiai. Režisierius papasakojo, kad žydų teatras uostamiestyje buvo įkurtas Sąjūdžio laikotarpiu, 1988 - 1989 metais. Jau tada jis buvo pavadintas "Šatil", kas reiškia "želmuo".

"Lietuvai atgavus nepriklausomybę dauguma žydų, taip pat ir teatro "Šatil" trupės branduolys, išvyko į Izraelį. Teatro veikla nutrūko, bet liko vienas žmogus - Maja Tarachovskaja. Jaunystėje paragavusi teatro skonio, meile jam užsidegė visam gyvenimui. Maja - Maksimo Gorkio mokyklos matematikos mokytoja. Jos iniciatyva mokykloje jau daug metų veikia teatras "Peremena". Be to, ji yra labai talentinga ir plačiai pasaulyje žinoma dramaturgė. Pagal jos pjeses sukurta daugiau kaip 400 spektaklių. Pati būdama žydė, Maja svajojo atgaivinti ir Klaipėdos žydų teatro "Šatil" veiklą. Man teko režisuoti keletą renginių žydų bendruomenei. Užsimezgus draugystei sulaukiau pasiūlymo tapti teatro "Šatil" režisieriumi", - trumpai priešistorę papasakojo N. Gedminas.

Ryškus debiutas

2017 metais N. Gedmino vadovaujamas Klaipėdos žydų teatras "Šatil" pakvietė norinčiuosius vaidinti į pirmąsias repeticijas. Trupė ėmėsi vaidinti Asios Kotliar pjesę "Mamulės".

"Pjesės tema - šiandienos įvykiai Ukrainoje. Pjesėje vaidina trys moterys. Jos yra skirtingų tautybių, tačiau geriausios draugės, pasiryžusios paguldyti galvą viena už kitą. Staiga pasikeitus politinėms aplinkybėms jos ima kivirčytis, komentuodamos informaciją, kuri pateikiama per televiziją. Pjesės veiksmas vyksta rūsyje, uždaroje erdvėje. Moterys jame sėdi neapibrėžtą laiką. Ši situacija kažkuo panaši į karantiną, kurį mums teko išgyventi. Pjesė labai gražiai atskleidžia, kaip tokioje situacijoje žmonės lengvai pasiduoda žiniasklaidos formuojamai opinijai. Spektaklyje yra scenų, kuriose aktorės kalba citatomis iš televizijos žinių. Jos lyg ir supranta, kad kalba nesąmones, bet negali sustoti. Įdomu, kad šioje pjesėje skamba ne tik rusų kalba, bet ir "suržik", tai yra rusų ir ukrainiečių kalbų hibridas, kurį puikiai žino tuose kraštuose gimusi teatro aktorė Irina", - pasakojo N. Gedminas.

Mėgėjų teatre "Šatil" naują spektaklį režisierius Nerijus Gedminas kuria beveik metus laiko.

Anot pašnekovo, rašydama šią pjesę, dramaturgė numatė, kas ją vaidins ir veikėjų charakterius parinko pagal aktorių būdą. Spektaklio "Mamulės" premjera įvyko 2018 metais. Spektaklis puikiai pavyko ir yra iki šiol sėkmingai rodomas įvairiose scenose, kviečiamas į gastroles, festivalius ir konkursus.

Teatro "Šatil" pasididžiavimas - diplomas ir statulėlė, pelnyta mėgėjų teatrų konkurse "Tegyvuoja teatras" už ryškiausią debiutą. Ypač jautrus ir įsimenantis aktoriams buvo pasirodymas Vilniuje, Lėlių teatro scenoje, kurioje Antrojo pasaulinio karo metais veikė žydų geto teatras.

"Spektaklyje labiau akcentavome žmogiškąją, ne politinę dramą, tačiau vis tiek nerimavome, kokia bus ukrainiečių reakcija. Labai džiaugiamės, kad ukrainiečių bendrija jį priėmė palankiai", - prisipažino N. Gedminas.

Komiškas žydų šeimos paveikslas

Klaipėdos žydų teatras "Šatil" repetuoja vieną kartą per savaitę, ketvirtadieniais. Tad spektaklio kūryba, anot režisieriaus, užtrunka apie metus laiko. Po sėkmingo debiuto antrajame teatro pastatyme dalyvavo jau daugiau - penki aktoriai. Šįsyk dramaturgė A. Kotliar teatrui pasiūlė komediją "Mes astronautai".

"Šis spektaklis - tai komiškas žydų šeimos paveikslas su visais mums žinomais stereotipais apie žydus. Spektaklio situacija - labai gyvenimiška: sūnus nori vesti, tačiau jo pasirinkimui nepritaria mama. Žydų kultūroje mamos žodis yra labai svarbus, už jį svarbesnis - tik močiutės žodis. Man šioje komedijoje pasirodė labai svarbi ir aktuali nutautėjimo, asimiliacijos tema. Jaunikio tėvas sako: "Mes, žydai, esame astronautai. Prieš tris tūkstančius metų mus pasiuntė nuo Sinajaus kalno į pasaulį su užduotimi ir vienintelis svarbiausias mūsų tikslas dabar - palaikyti ryšį su baze. O mes jį prarandame. Tai yra baisu." Šioje vietoje komediją keičia skoninga melodrama", - pristatė spektaklį "Mes astronautai" režisierius.

Kuria epistoliarinę dramą

Trečiasis teatro "Šatil" pastatymas "Man baisus pasaulis, kuriame nėra tavęs" žada skausmingą dramą. Žydų tautos tragedija šioje A. Kotliar pjesėje, pasak N. Gedmino, atskleidžiama per graudžią asmeninę dramą.

"Tai pasakojimas apie jauną merginą, kuriai pavyko pabėgti iš traukinio, vežančio žydus į koncentracijos stovyklą. Nėščią žydaitę priglaudė valstietė. Rūsyje ji pagimdė neišnešiotą vaikelį, tačiau supratusi, kad likdama su mažyliu ji sukels jam pavojų, mergina paliko naujagimį auginti valstietei. Vaikas augo, nežinodamas tikrosios savo kilmės. Po karo žydė grįžo, tačiau taip ir neišdrįso atimti vaiko iš moters, kuri jam suteikė gyvenimą. Visą gyvenimą ji rašė savo vaikui laiškus, kurių taip ir neišsiuntė. Šie laiškai yra pjesės pagrindas", - sakė N. Gedminas.

Spektaklio "Man baisus pasaulis, kuriame nėra tavęs" premjera, anot režisieriaus, numatoma kitų metų pavasarį.

"Čia yra kitas gyvenimas"

Irina Aleksejenko

"Žydų bendruomenėje visada buvo teatras. Jis buvo iki karo ir veikė net gete. Protu tai sunku suvokti. Juk žmonės tada valgyti neturėjo, iš bado mirdavo, bet vis tiek vaidino. Kas jiems teikė jėgų kurti scenoje? Man atrodo, kad ta jėga glūdi mene, kūryboje.

Mes, teatro "Šatil" aktoriai, esame teatro mėgėjai, ne profesionalai. Esame labai laimingi ir dėkingi, kad turime galimybę dirbti su profesionaliu režisieriumi Nerijumi. Žavi ir įkvepia jo santykis į teatrą, į mus, talentas atskleisti ir išskleisti dramaturginę medžiagą.

Mes perskaitome pjesę vienaip, o kai jis pasidalija, kaip jis perskaitė, žado netenkame. Jo įžvalgos pjesei suteikia visai kitą, daug didesnę apimtį ir gilesnę perspektyvą.
Dalyvauti šiame teatre - labai įdomu. Čia yra kitas gyvenimas ir jis taip įtraukia, pripildo. Man teatras - tai būdas perduoti žmonėms filosofiją, idėjas, apie kurias jie šiaip nesusimąsto, praplėsti jų akiratį. Man regis, kad kiekvienas žmogus turėtų susimąstyti, kodėl jis yra šioje žemėje, dėl ko jis atėjo į šį gyvenimą ir ką paliks po savęs. Scena suteikia galimybę apie tai kalbėti garsiai. Man tai atrodo labai svarbu.
Teatras - tai kartu ir būdas įveikti asmenines baimes, kompleksus, nepasitikėjimą ir patirti didžiulį pasitenkinimą, kai tai pavyksta."

Pjesė, kurios nepajėgia perskaityti

Ilja Kogan

"Man regis, kad žydų teatras praeityje buvo stipriai susijęs su judaizmo religija. Kadangi visi žydai buvo tikintys, tai ir teatras klestėjo. Kai žydai tapo netikintys - nutrūko ir teatro tradicija. Aš pats augau žydų šeimoje, kurioje tikėjimo nebuvo, tad ir apie žydų teatrą nieko nežinojau.

Savo aktorinę veiklą kažkada pradėjau M. Gorkio mokyklos pedagogų teatre "Peremena". Suvaidinau keliuose spektakliuose, bet paskui nusibodo. Vis dėlto pasiūlymui vaidinti žydų teatre atsispirti negalėjau. Juk esu žydas ir nors nesu religingas, tačiau niekur nedingsiu nuo savo tautybės.

Dalyvausiu jau trečiame spektaklyje. "Mamulėse" atlikau tik techninį apšvietėjo vaidmenį. Spektaklyje "Mes astronautai" jau pasirodžiau kaip aktorius. Po tokios ilgos pertraukos vaidinau su dideliu malonumu. Šis spektaklis apie tai, kas atsitinka, kai pažeidžiamos tautos tradicijos. Aš pats jas pažeidžiau... Ar tai gerai, ar blogai?

Spektaklyje "Man baisus pasaulis, kuriame nėra tavęs" man teko labai svarbus vaidmuo. Ši pjesė - labai sudėtinga, sunki. Prisipažinsiu, kol kas negaliu jos perskaityti iki galo. Tik priartėju prie pabaigos, pradedu verkti ir užverčiu. Taip jau gal penkis kartus bandžiau skaityti, bet nepajėgiu. Labai sunku."

Gyvenimas tapo gražesnis

Olga Sudžiuvienė

"Mano gyvenimas tapo gražesnis, kai jame atsirado Klaipėdos žydų teatras "Šatil". Pirmajame spektaklyje "Mamulės" aš nevaidinau, tačiau dalyvavau jo repeticijose, stebėjau spektaklius ir nebuvo nė vieno karto, kad neapsiverkčiau. Šis spektaklis paliečia labai gilias, jautrias temas, kurios svarbios ne tik žydų tautybės žmonėms, bet yra bendražmogiškos. Maja Tarachovskaja turi talentą jas perteikti labai gražiai ir stipriai.

Spektaklyje "Mes astronautai" man teko žydės mamos rolė. Vaidinti šiame spektaklyje - vienas malonumas. Juk tai komedija, spektaklio energetika skamba tarsi krištolo taurė ir visa salė leipsta juokais. Buvo verta repetuoti vien dėl to, kad tai pajusčiau."