Okupacijos ir genocido dienai atminti - ekskursijos miestiečiams

2020-06-12 21:22

Birželio 15-ąją, pirmadienį, minint Okupacijos ir genocido dieną, miestiečiai kviečiami į nemokamas ekskursijas, kurių metu bus aplankomos vietos, susijusios su tremties ir rezistencijos istorija Klaipėdoje. Ekskursijas organizuoja Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, ves muziejininkas istorikas Saulius Karalius.

Tradiciškai minint Okupacijos ir genocido dieną būdavo organizuojama atvirų durų diena ir pristatoma rezistencijos ir tremties ekspozicija, įrengta buvusio sovietinio valstybės saugumo (KGB) Klaipėdos padalinio rūsyje (dabar Klaipėdos teritorinė muitinė). Šiais metais dėl koronaviruso grėsmės muziejininkai ieškojo naujų skaudžios mūsų tautos istorijos pateikimo būdų.

"Rezistencijos ir tremties ekspozicija su tardytojo kabinetu sulaukdavo per 100 lankytojų. Šiuo metu negalime įleisti tokio srauto žmonių į gana ankštą patalpą, tad sugalvojome pakviesti žmones į ekskursiją ir pristatyti vietas, kurios susijusios su tremtimi ir okupacija. Išskyrėme šešias reikšmingas vietas", - sakė S. Karalius.

Kalėjimai veikė rūsiuose

Pasak muziejininko, ekskursijos prasidės prie jau minėto, buvusio KGB pastato. "Represinės struktūros pokariu Klaipėdoje įsikūrė S. Neries gatvės 2 ir 4 pastatuose, mat šiuose pastatuose buvo rūsiai, reikalingi vidaus kalėjimui įrengti.

Šie kalėjimai uostamiestyje veikė nuo 1945 iki 1955 metų. Suimti žmonės juose buvo kalinami nežmoniškomis sąlygomis, tardomi, kankinami. Buvo siekiama palaužti žmonių valią, išgauti iš jų prisipažinimą nusikaltus, net jeigu jie nieko nepadarė. Vidaus kalėjimuose buvo 12 kamerų. Jose per dešimtmetį buvo tardoma ir kankinama daugiau kaip 8 tūkstančiai žmonių", - šiurpią pokario statistiką pateikė S. Karalius.

Didieji mokytojai

Kitas ekskursijos sustojimas, pasak istoriko, bus prie Klaipėdos universiteto Socialinių ir Humanitarinių mokslų fakulteto. "Nuo XX a. pradžios šiame pastate veikė Mokytojų seminarija, kurioje studentai mokėsi ir gyveno. Neogotikinio stiliaus pastatas buvo puoštas vitražais, jame buvo vargonai. Mokytojai šiame pastate buvo rengiami ir Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, tik vėliau seminarija buvo perorganizuota į Pedagoginį institutą, kuris veikė iki 1939 metų.

Adolfas Ramanauskas Vanagas svajojo tapti mokytoju, tačiau tapo kariu, kuris iki šiol yra didis tautos mokytojas.

Nuo 1937 iki 1939 m. Klaipėdos padagoginiame institute mokėsi Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas Vanagas. Šį faktą primena jam skirta atminimo lenta. Nors pedagogikos mokslų A. Ramanauskas Vanagas nebaigė, įstojo į Karininkų mokyklą Kaune ir tapo kariu. Tačiau jis buvo karys, kuris tapo visos tautos mokytoju net ir po mirties", - kalbėjo S. Karalius.

Ant to paties pastato yra atminimo lenta buvusios Klaipėdos Mokytojų seminarijos direktoriui Martynui Krukiui, kuris dirbo 1925-1936 m. "M. Kriukis buvo ir Vytauto Didžiojo gimnazijos steigėjas, didelis lietuvininkas, kuris 1941 m. nepriėmė Vokietijos pilietybės ir pasirašė "prūsų lietuvis". Dėl savo įsitikinimų buvo ištremtas į Vokietiją. Po karo jis grįžo į Klaipėdą,tačiau buvo laikomas nepatikimu, tad mokytoju galėjo dirbti tik privačiai, gyvenimą baigė dirbdamas Priekulėje buhalteriu tarybiniame ūkyje. Beje, kartu su tėvu iš Vokietijos grįžo ir sūnus Martynas Kriukis, kuris 1948 m. tapo partizanu ir buvo nužudytas stribų Labanoro miškuose", - dramatiškas pokario žmonių gyvenimo istorijas pasakojo S. Karalius.

Tremties istorijos

Kitas ekskursijos sustojimas, pasak istoriko, bus prie Geležinkelio stoties. "Prie stoties yra memelenderių pastatyta skulptūra "Atsisveikinimas su Tėvyne", kuri pasakoja dramatišką mūsų miesto gyventojų istoriją. "Dar 1941 m. Klaipėdoje buvo 41 188 gyventojai. 1945 m. sausio pabaigoje rusai, užėmę miestą, jame rado tik šešis žmones. Apie 40 tūkst. klaipėdiečių persikėlė į Vokietijos gilumą dar 1944 m. pabaigoje, o keliasdešimt civilių kartu su vokiečių armijos daliniais pasitraukė per Kuršų neriją. Jiems atminti ir skirtas šis paminklas", - priminė pašnekovas.

Muziejininkas istorikas Saulius Karalius į ekskursijos, skirtos tremties ir rezistencijos istorijai, maršrutą įtraukė šešias svarbias uostamiesčio vietas ir objektus. Redakcijos archyvo nuotr.

Kadangi vietinių gyventojų pokariu Klaipėdoje nebuvo likę, tad ištremtųjų į Sibirą iš šio miesto taip pat nebuvo daug. Prie Geležinkelio stoties yra dar vienas įdomus tuos laikus primenantis objektas - tai senovinis garvežys. Pasak S. Karaliaus, būtent tokie garvežiai traukė gyvulinius vagonus, kuriais žmonės buvo tremiami.

Tokie garvežiai traukė gyvulinius vagonus, kuriuose buvo tremiami žmonės į Sibirą.

Tremtinio dalią patirti teko buvusiam Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriui, šviesuoliui Kaziui Trukanui. Aštuonerius metus jis kalėjo Mordovijos ir Sverdlovsko srities lageriuose už tai, kad Mokytojų konferencijoje pasisakė prieš propagandos ir agitacijos sekretoriaus V. Princevo poziciją dėl pedagogų lojalumo valdžiai. K. Trukano gyvenimo ir tremties istoriją S. Karalius papasakos prie Vytauto Didžiojo gimnazijos.

Ekskursija pasibaigs sustojimu rekonstruotame tremtinių skvere.

Ekskursiją, anot jos sudarytojo, užbaigs sustojimas atnaujintame Tremtinių skvere prie S. Daukanto ir I. Kanto gatvių sankryžos. Čia Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotojas papasakos daugiau apie rezistencinę kovą prieš socvietinę okupaciją 1940-1990 metais.