Ši perskaityta G. Palau sentencija Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse privertė mane susimąstyti apie dabartį. Šiandieną, kurioje esame, ir mano įsipareigojimą Jums, mieli klaipėdiečiai. Įsipareigojimą, duotą praėjusių metų pabaigoje padėjus ranką ant mūsų šalies Konstitucijos.
Apie 1918 m. įvykius man teko skaityti tik istorijos vadovėliuose. Mokykloje istorijos mokytoja, kurią be galo gerbiau, versdama vadovėlio lapus pasakojo apie Lietuvos Tarybą, kurią sudarė 20 drąsių ir ryžtingų tautos vyrų, pasirašiusių Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Tuo metu man tai buvo tik teorija, kurią liepė išmokti mokytoja. Vasario 16-oji buvo tik dar viena diena, kada nereikėjo eiti į mokyklą. Laikui bėgant ši data užėmė vis svarbesnę vietą mano širdyje.
Šiandien, matydama plevėsuojančią trispalvę ir su pasididžiavimu giedodama Lietuvos Respublikos himną, aš graudinuosi. Suvokiu, kad jei ne Vasario 16-oji, neaišku, kokia kalba kalbėtume, kokias vertybes puoselėtume, kokiu vardu vadintumės. Ar Lietuva būtų pasaulio žemėlapyje?.. Esu dėkinga tiems drąsiems ir ryžtingiems vyrams iš istorijos vadovėlio, kad galėjau augti ir savo vaikus galiu auginti laisvoje Tėvynėje. Esu dėkinga, kad galiu kalbėti lietuvių kalba. Esu dėkinga, kad Jūsų valia galiu dalyvauti valstybės valdyme.
Šiandien, eidama Seimo koridoriumi, susimąstau apie dabartį ir duotos priesaikos svarbą: "Būti ištikima Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti žemių vientisumą, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei." Suprantu, kad dabar jau nuo mano sprendimų priklauso mūsų visų dabartis ir ateitis.
Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse noriu pakviesti kurti Lietuvą kartu. Auginkime meilę Tėvynei mūsų mažųjų piliečių širdelėse. Tai mūsų, kuriančiųjų dabartį, pareiga!
Išsaugokime savo tautos identitetą, papročius ir kalbą, nes tai yra valstybės pamatas ir mūsų ateitis.
Rašyti komentarą