Kodėl negalima kirsti Girulių miško?

Povilas MONIUS, juvelyras, restauratorius, architektas

Taip, progresas labai svarbu, bet jis turi būti protingas, o ne idiotiškas. Turi būti atsižvelgta į daugelį aplinkybių ir išdiskutuota su visuomene. Negali būti priimami sprendimai patyliukais, ir dar tuo metu, kai įvestas karantinas.

Tiems planams parinkčiau tokią vietą, kurioje nėra tiek augmenijos. Su miškais Lietuvoje apskritai greitai bus problema - kirtimai nežmoniški. To negalima daryti jau vien dėl taršos. Netoli Būtingė, ir taip jau smarvė eina į miesto centrą, į gyvenamuosius rajonus šiaurinėje miesto dalyje. Jeigu bus iškirstas miškas, sumažės galimybė filtruoti orą. Be to, sumažės ir rekreacinė zona.

Prieš tai buvę piketai rodo, kad į žmonių nuomonę neatsižvelgiama, bet jeigu nebandysi, apskritai nieko nelaimėsi. Reikia kuo daugiau žmonių suburti ir tikėtis, kad tai dar galima pakeisti. Deja, yra susipriešinę ir visuomenininkai. Vieni eina aklai, daužo galvą į sieną, todėl jų niekas rimtai nebevertina. Etatinis susibūrimas, neduodantis naudos - irgi problema.

Viktoras KAVOLIS, Girulių seniūnaitis

Ne veltui sakoma, kad Girulių miškas - Klaipėdos plaučiai. Labai ilgai buvo kalbama apie visus geležinkelio reikalus Kopūstų kaime. Nieko nebuvo girdėti ir staiga atsirado Girulių miško kirtimas. Manau, pirmiausia turėjo būti apsvarstyta su visuomene. O dabar buldozerio principu pastatytas vežimas prieš arklį visiškai nesiskaitant su gyventojais. Jeigu bus vystomas tas Pauostis, Giruliai gauti kurorto statusą šansų neturės. Kam bus įdomu pas mus poilsiauti, kai šalia dundės traukiniai. Jau ir dabar pas mus didžiulė vibracija, triukšmas, o jeigu dar bus plėtojamas geležinkelio kelynas... Miškas yra miškas, tai šventa. Iš pradžių buvo rašoma, kad kirs 50 ha, dabar jau kad 30 ha, o žiūrėk, netyčia bus ir 100 ha iškirsta. Tai tragedija. Tai miško ir tautos genocidas, kitaip nepavadinsi. Klaipėdiečiai važiuoja ilsėtis ne į geležinkelio stotį, o į mišką, prie jūros. Kur mes važiuosime, jeigu nebus miško? Žinoma, ir ūkininkas, gyvenantis Kopūstų kaime, nenorės geležinkelio. Bet vienas dalykas tam paimti 1 ha žemės, o kitas - iš visų pavogti mišką. Jeigu žmogus pavagia dešros gabalą, jį sodina, o čia žada iš klaipėdiečių pavogti visą mišką, ir nieko.

Edita BARAUSKIENĖ, Lietuvininkų bendrijos atstovė

Gurulių giria saugotina, nes jau turi ir paveldo istoriją. Ji buvo sodinama tokiuose smėlynuose žmonių labui. Jau vien dėl to, kad yra pustomas smėlis, negalima jos kirsti. Prieš 30 metų jau teko kovoti už tą girią. Jau buvo ir medžiai paženklinti. Žalieji apsikabinę tuos medžius prisirišo. Atėjo vyrai su pjūklais, bet pasišalino. Zita Daugintytė organizavo bado akciją. Tada atvažiavo ministras Leonas Ašmantas ir įsigilino į mūsų prašymus. Atsirado naujas projektas. Visuomenė iki šiol žinojo, kad tas geležinkelio mazgas bus tarp Kopūstų kaimo ir Kretingalės, ten, kur yra plyna vieta. Apie tai, kad planai pasikeitė, turėjo būti pranešta Klaipėdos visuomenei. Visa tai turi būti suderinta su miškininkais, su Kretingos urėdija. Negalima durti visuomenei į nugarą. Su tais kirtimais tai jau prasideda pamišimas.

Aurimas MOCKUS, Šilojų seniūnaitis, verslininkas

Mane kaip klaipėdietį išgirsta žinia, kad bus iškirsta 30 ha miško ir įrengiamos kažkokios traukinių stotys, šokiravo. Manau, ji turėjo šokiruoti kiekvieną žmogų, gyvenantį pajūryje. Nemanau, kad tam galėtų pritarti nors vienas sveiko proto žmogus. Man atrodo, kad ir vieną medį nukirsti yra nuodėmė. Tas miškas yra rekreacinis, jame yra ir žaidimų aikštelės, užuovėja nuo jūros, nuo šiandien vyraujančių vakarų, šiaurės vakarų vėjų. Jis - vienas gražiausių dalykų, ką Klaipėda turi ir kuo gali didžiuotis, neskaitant pajūrio. Tikiuosi, kad Savivaldybės atstovai įsiklausys į tai, ką kalbame mes, klaipėdiečiai, ir nepaisys to, ką planuoja Vilnius. Jis jau seniai pradėjo mums diktuoti sąlygas, spręsti, kokių mums reikia aplinkkelių, kas mums gerina sąlygas, kas blogina. Jeigu mūsų negirdės, turime rinktis į piketus.

Inga GUSIATINA, verslininkė

Kirsti mišką - visiškai neįmanomas absurdas. Miestas - gyvas organizmas. Dabar visas pasaulis atsisuka į žaliąją pusę, į ekologiją. Karantino metu džiaugėmės, kad atsirado daugiau nykstančių paukščių, kad gamta atsigavo. O dabar jau vėl norime kirsti žalius miškus. To Girulių miško mes tiek teturime. Jis priklauso miesto gyventojams, o ne uosto plėtrai. Yra Kretingos, Kretingalės kryptis, kur plyni laukai, į juos ir galima iškelti visus tuos dalykus. Miesto centre jau ir taip taršos užtenka. Klaipėdiečiai kovoja jau daugybę metų ir iki šios dienos nėra išgirsti. O dabar dar norima atimti iš jų galimybę grybauti, uogauti, mėgautis gamta. Uostas turėtų derintis prie gyventojų poreikių, o ne atvirkščiai. Turi būti išgirstas miesto gyventojas. Manau, mes turime kalbėti apie tai ir priešintis. Tikiu, kad kovodami pasieksime tikslą. Kito varianto nėra, turime apginti savo kokybišką gyvenimą mieste. Pas mus nuolatos kalbama tik apie verslą ir pinigus... O kur žmogus?

Arūnas ŠIMKUS, advokatas

Man apskritai kyla abejonių dėl mūsų valstybės vyrų, tiek Vyriausybės, tiek miesto, vertybių. Juk kalbame apie tai, kad ruošiamasi iškirsti prieš 200 metų sodintą mišką ir paversti miesto teritoriją modaliniu terminalu. Prieš kelerius metus Savivaldybė padarė viską, kad miestiečiams būtų įrengta infrastruktūra prie jūros, pvz., vietos, kur statyti automobilius. Kiek miestiečių važiuos į pliažus atsiradus šitam daiktui? Tai darytų įtaką ne tik miestui, bet ir Lietuvai, nes poilsiui tinkamo pajūrio mes turime juokingai mažai. Aš net nekalbu apie padidėjusią taršą, apie įtaką gyvenimo mieste kokybei. Užuot tvirtinę šiaurinėje miesto dalyje kurortines teritorijas, bandome jas paversti logistikos centrais. Man tai ir nesuprantama, ir visiškai nepriimtina.