Klaipėda - sukurta iš šukių

Klaipėda - seniausias Lietuvos miestas - rugpjūčio 1-ąją šventė 768-ąjį gimtadienį. Gimtadienio dieną Pilies muziejuje lankytojams pirmą kartą bus atvertos durys į šiuo metu šiaurinėje kurtinoje dar tik kuriamą ekspoziciją apie XVI-XVIII a. miestą. Ką pusvalandžio ekskursijoje išvys lankytojai dabar ir kas bus šioje muziejaus erdvėje po metų, "Savaitės ekspreso" skaitytojams sutiko papasakoti Klaipėdos pilies muziejaus direktorius Jonas Genys ir ekspozicijos kūrėjai Anatolijus, Romanas ir Ilja Klemencovai.

"Šiai ekspozicijai atsirasti idėją padiktavo senojo miesto atodangos, kurias archeologai atrado tirdami šiaurinę pilies kurtiną. Tai senojo miesto fragmentas, medinės ir mūrinės, galbūt pastato, dalys, kurias mes pasiryžome restauruoti ir konservuoti. Tai - labai sudėtingas ir brangus procesas. Kartu tai pirmas Lietuvoje tokio didelio ploto konservuojamas objektas. Jau antrus metus kiekvieną dieną ant medinės dalies yra pilama speciali medžiaga, kuri išstumia vandenį ir tokiu būdu konservuoja medieną", - pasakojo muziejaus vadovas, rodydamas autentiškus radinius, kuriems skirta visa muziejaus salė.

Kitoje kurtinos patalpoje kuriama ekspozicija, anot J. Genio, yra šios autentiškos ekspozicijos tęsinys. "Tai archeologų interpretacija, pasakojimas apie tai, ką jie atrado. Atrado ne tik šiuos molio ir medžio fragmentus, bet ir daug kitų radinių. Archeologo darbo tikslas nėra tik atkasti, užfiksuoti, nufotografuoti ir sudatuoti radinius. Radinių interpretacija yra įdomiausia dalis, nes skirtingi archeologai skirtingai interpretuoja tuos pačius artefaktus.

Apie šiuos senojo miesto fragmentus taip pat archeologų nuomonės išsiskyrė. Vieni sako, kad tai tikriausiai buvo gatvė, kiti teigia, kad tai pastato vidus, treti tvirtina, kad tai XVI a. perstatytos pilies konstrukcijos. Skirtingos nuomonės kelia intrigą, kuria remiantis ir kuriama ekspozicija", - dėstė J. Genys.

Muziejaus vadovas paminėjo, kad ekspozicijoje, pasakojančioje apie Klaipėdos miestą ir jos gyventojus XVI-XVII amžiuje, bus pristatyta keli tūkstančiai eksponatų, tarp jų lankytojai pirmą kartą išvys prašmatnią auksinių žiedų kolekciją, kurioje bus 30 žiedų, rastų archeologinių tyrimų metu Klaipėdos senamiestyje.

Senojo miesto inscenizacija

Ekspoziciją kuria žinomi uostamiesčio menininkai - tėvas Anatolijus Klemencovas ir jo sūnūs Romanas ir Ilja. "Klemencov group" pasivadinę dizaineriai įrenginėja jau antrą Klaipėdos pilies muziejaus ekspoziciją. Ankstesnis jų darbas muziejuje buvo interaktyvi, Antrojo pasaulinio karo istorijai skirta ekspozicija "39/45", kuriai atsiradus muziejaus lankytojų skaičius ypač išaugo.

Pasakojimas apie Mėmelį ir jo gyventojus XVI-XVII a. bus dar interaktyvesnis. "Bus naujų sprendimų ne tik Lietuvos kontekste, bet ir plačiau", - šypsosi Anatolijus ir prasitaria, kad archeologinius artefaktus papildys ne tik įvairios vaizdo projekcijos, filmuoti 3D siužetai, bet ir pirmą kartą Lietuvoje muziejuje bus panaudota halogramos technologija.

Pirmas įspūdis įžengus į kuriamą ekspoziciją - tarsi kino filmavimo aikštelėje arba teatro scenoje. Salės erdvę į kelias dalis dalija fachverkinius namus imituojančios dekoracijos. Regis, eitum senojo miesto gatvelėmis, kuriose verda gyvenimas.

Iš tolo į akis krenta iš gipso nulipdytos galvos žmogystų rūsčiais veidais. Jos tarsi Anatolijaus Klemencovo kūrybos vizitinė kortelė. "Tai metraštininkų galvos.

Šone sukrautos didžiulės statinės. "Akcentuojame, kad Klaipėda yra jūrinis miestas, jame plaukioja laivai, vyksta prekyba. Šią temą ekspozicijoje atskleisti padės 14 statinių kompozicija. Kiekvieną statinę žiūrovas galės atverti ir joje atras įdomios informacijos, kuo ir kaip buvo prekiaujama praeityje. Šalia statinių bus stendas, skirtas laivybai, jame sužinos, kokie tais laikais buvo laivai", - dėsto pašnekovas.

Lydėdamas per kuriamą ekspoziciją A. Klemencovas pasakojo, kad žengdami tariamo istorinio miesto gatvele žiūrovai pateks į amatų gildiją. "Amatus reprezentuojantys artefaktai (buteliai, kokliai ir kt.) bus eksponuojami fachverko dekoracijos nišose, lentynose bus galima atrasti įvairų amatininkų palikimą: nuo žiedų, puodų iki didelių objektų. Pirmąją ekspozicijos dalį užbaigs pikantiška tuometinės mados ateljė, kurioje, be kita ko, bus galima išvysti net autentišką cilindrą. Įdomu, kad visi miesto amatininkai turėjo savo firminius ženklus. Surašyti ant vieno lapo, jie atrodo labai dekoratyviai, tarsi japonų hieroglifai", - rodo unikalų eksponatą A. Klemencovas.

Kitoje eksponuojamoje uostamiesčio "gatvėje" pasakojama, kaip praeityje miestiečiai ilsėdavosi, kokius žaidimus žaisdavo. Čia prisėdę ant statinių lankytojai galės ir patys sužaisti senovinį žaidimą.

Pikantiška šios ekspozicijos scena - smuklė. "Smuklės vaizdas bus atkurtas didžiuliame ekrane. Jame suksis sulėtinto vaizdo inscenizacija su aktoriais, kurie sėdi smuklėje, geria alų, rūko pypkes. Greta šio interaktyvaus vaizdo bus eksponuojama pypkių, monetų kolekcija", - paaiškina ekspozicijos kūrėjai.

Klemencovai rodo ir senojo Mėmelio pašto, iš kurio arkliais buvo gabenama korespondencija į Rygą, Karaliaučių, sceną, ir reformacijos laikų mokyklos su Martyno Liuterio ir Simono Dacho tekstais erdvę.

Galimybė pasiknaisioti po XVI-XVII a. atliekas

Pasak menininkų, vienas iš itin originalių ekspozicijos akcentų - to laikmečio miestiečių portretų galerija. Įdomu tai, kad portretai buvo pavaizduoti ant koklių.

Vienas koklis - daug kartų padidintas ir nulietas iš gipso. "Labai įdomi šio koklio istorija. Archeologai pirmiausia rado viršutinę dalį, kurioje buvo tik mergaitės galva. O vėliau, jau kitoje vietoje, atrado apatinę to paties koklio dalį. Jas sudėjus paaiškėjo, kad pavaizduota moteris, stovinti prie krosnies, pasikėlusi suknelę ir šildosi nuogą sėdynę. Tai labai netikėtas siužetas, pasakojantis ir apie miestiečių drabužius, ir papročius", - pažymėjo A. Klemencovas.

Kokie daiktai jose bus atgaivinti, šiuo metu sprendžia muziejininkai. "Taip pat vitrinos, skirtos to laikmečio medicinai, buičiai, virtuvei", - prasitaria už halogramas atsakingas Ilja Klemencovas.

Beje, XVI-XVII a. virtuvės vaizdelį papildys ūkinei duobei skirtas terminalas, kuris suteiks galimybę pasiknaisioti po XVII a. atliekas.

Pagrindinis visos ekspozicijos akcentas - tai didžiulis vaizdo ekranas per visą galinę sieną, jame nuolat suksis vaizdo edukacinis konstrukcinis 3D vaizdo filmas. Jį bus galima stebėti prisėdus ant kėdės pirmame aukšte arba iš viršaus.

Antrojo aukšto stebuklas

Antrasis ekspozicijos aukštas - tai tik tiltelis, kuriuo žengiant ant grindų šviečia svarbiausios Klaipėdos miesto istorijos datos ir faktai. Ant laiko tiltelio yra ypatinga vieta, kurioje atsiveria įspūdingas efektas. Tai, kas pirmame aukšte atrodė kaip palubėje kabančios Klaipėdos antspaudo šukės, šioje vietoje susilieja į vientisą vaizdą. "Ši iliuzija atskleidžia visos ekspozicijos moto - iš šukių mes kuriame Klaipėdą", - didžiuodamasis savo ir sūnų darbu kalbėjo A. Klemencovas.

Istorija

Kaip liudija šaltiniai, XIII a. viduryje Livonijos ordino riteriai pasiekė kuršių apgyvendintą teritoriją tarp dabartinės Klaipėdos ir Kretingalės.

1252 m. Ordinas užėmė vietovę prie Dangės upės žiočių ir drauge su Kuršo vyskupu rugpjūčio 1 d. raštu patvirtino susitarimą statyti čia pilį. Šalia jos pradėjo kurtis miestas, pavadintas Mėmeliu.