Donatas Streckis vaikystėje svajojo būti... fotografu

Jis prisimena ir tai, kad būtent fotografija vaikystėje kartkartėmis padėjo nusipirkti saldesnio maisto kąsnelį ir net įsigyti vertingų buities daiktų.

"Vaikystėje gyvenome gana skurdžiai.

Būdavo, kad per TV ekraną rodydavo animacinius filmukus, o aš imdavau fotografuoti pagrindinius herojus. Nuotraukas pardavinėdavau klasės, mokyklos ir kiemo draugams. Itin paklausios nuotraukos būdavo su Skrudžu Makdaku, Peliuku Mikiu, Čipu ir Deilu.

Su vyresniu broliu Raimondu tamsoje ryškindavome nuotraukas. Turėjome veiklos. Iš uždirbtų pinigėlių nusipirkdavome maisto, saldumynų ir net vertingų daiktų. Pamenu, kad buvome net susitaupę ir nusipirkome spalvotą "Šilelis" televizorių. Smagūs atsiminimai", - pasakojo pastaruosius kelerius metus itin aktyviai vaikus regbio subtilybių mokantis "Klaipėdos kovo" klubo pirmininkas Donatas Streckis.

Taip pat jis pamena ir nutikimą, kai viena iš fotografijos būrelio mergaičių pasisavino jo su broliu pakoreguotą nuotrauką ir ją nusiuntė į vieną iš fotografijos konkursų.

"Pamenu, kad buvo paskelbtas konkursas senelių ar proselių koreguotų nuotraukų tema. Mes šeimos albume radome, berods, prosenelio, buvusio karininko, nuotrauką ir ją pakoregavome, pridėjome spalvų, pagyvinome. Turėjome raudoną lempą, specialius didintuvus, ryškalus ir kitą įrangą. Namuose tamsioje patalpoje dirbome lyg profesionalai, - šypsodamasis vaikystės atsiminimais dalijosi D. Streckis.

Štai taip Donatas Streckis atrodė vaikystėje.

Asmeninio archyvo nuotr.

- Tik vėliau pastebėjome, kad ant mūsų jau padailintos nuotraukos, vadinamojo meno kūrinio, parašyta mergaitės, lankiusios su mumis fotografijos būrelį, pavardė. Vėliau paaiškėjo, kad ši nuotrauka nuskynė laurus viename iš Lietuvos fotografijų konkursų. Mes su broliu labai pykome ant tos mergaitės, tačiau ji teisinosi, kad neva įvyko techninė klaida", - pasakojo D. Streckis.

Vėliau D. Streckis įsiliejo į sporto sūkurį - lankė graikų-romėnų imtynes. Čia jam sekėsi puikiai - skynė laurus tiek Lietuvos čempionatuose, tiek tarptautiniuose jaunučių ir jaunių turnyruose. Net dalyvavo pasaulio jaunių čempionate ir ten iškovojo tryliktąją vietą.

"Buvo laikas, kai svajojau tapti profesionaliu sportininku ir iš to valgyti duoną. Išbandžiau save imty0niaudamas, kelerius metus žaidžiau ir Lietuvos regbio rinktinėje. Su ja esu pasiekęs ir pasaulio rekordą - nepralaimėjome daugiausiai rungtynių. Vadovaujant moterų rinktinei, B divizione iškovojome sidabro medalius. Pats profesionaliai regbį žaidžiau Lenkijos Olžštyn miesto komandoje. Sportas iki šiol išliko mano širdyje ir tapo gyvenimo būdu bei pragyvenimo šaltiniu - man malonu treniruoti ir patirtį perteikti jaunimui. Jaučiuosi esantis savose vėžėse", - pabrėžė D. Streckis.

Jis pripažįsta, kad sportas jam įskiepijo drausmės, atsakomybės ir savarankiškumo.

"Buvo toks metas, kai paauglystėje dirbau statybose, buvau nusiskutęs plikai galvą, nusipirkau odinę striukę ir sakiau: būsiu chuliganas. Aplink buvo visokio plauko draugų... Visgi, sportas mane atvedė į teisingą kelią ir padėjo suvokti, kad visko galima pasiekti doru keliu", - akcentavo nuolat to paties savo auklėtinius mokantis D. Streckis.