Ar vis dar skaitome popierines knygas?

Vytautas ČEPAS, rašytojas

Intensyvumas ne toks kaip jaunystėje, bet nėra vakaro, kad neperskaityčiau mažiausiai 10 knygos puslapių. Kai gyveni šiek tiek ramesnį gyvenimą, norisi adrenalino, detektyvų.

Namuose turiu didelę biblioteką, apie 3 tūkst. knygų, o žmona vis dar perka. Įvairių miestų albumų jau nebėra kur dėti. Neseniai buvau Rašytojų sąjungos pirmininkės Birutės Jonuškaitės knygos "Maestro" pristatyme. Kadangi ji mano viršininkė, nori nenori teko nusipirkti tą knygą, bet gavau autografą. Su autografais turiu per 300 knygų, pavyzdžiui, Sigito Gedos, Marcelijaus Martinaičio, Bernardo Brazdžionio, net Švedijos karaliaus.

Į knygų muges visada einu. Pernai nusipirkau 6 knygas. Žmonės klausia, kam man reikia tiek knygų. Dalį jų pervežiau į savo kaimo sodybą, tai visą sieną lentynomis iš vėjuotos pusės nuo marių nuklojau. Nereikia tapetų ir šiek tiek šilčiau.

Dukra gyvena Italijoje, ji skaito knygas internete. Bet tai ne tas pats. Kai skaitai popierinę knygą, atrodo, kad ji tau parašyta, net kvapą užuodi, o internete - tai tas pats, kaip su draugu pakalbėti telefonu. Manau, knygos išliks dar ne vieną amžių.

Pats rašau romaną apie Plungės žydus ir bijau - tema jautri. Dėl romano "Siena" buvęs kurhauzo savininkas padavė mane į teismą, spalio 16 d. - posėdis. Prašo 3 tūkst. eurų, išimti knygą iš pardavimo ir atiduoti dalį honoraro. Gali tekti parduoti knygas. Nesamdau advokatų, nesijaučiu niekuo nusidėjęs.

Dabar skaitau rašytojo Franko McCourto trilogiją. Pradėjau nuo antros dalies "Tataigis" ir taip įsiskaičiau. Man labai patiko ir jo "Andželos pelenai", ir "Tamsta mokytojas". Mėgstamiausia knyga - Gabrielio Garcijos Markeso "Šimtas metų vienatvės", kuri moterims kažkodėl nelabai patinka.

Danutė ŽIČKUVIENĖ, Klaipėdos koncertų salės direktorė

Atvirai sakant, šiuo metu daugiausia skaitau tas knygas, kurios būna susijusios su mano veikla, t. y. biografines kompozitorių, atlikėjų, autorių, ypač Klaipėdos krašto, knygas. Nesu muzikologė, nors studijuojant Klaipėdos menų fakultete teko susipažinti ir su muzikos, ir su baleto istorija. Dirbant tokį darbą reikia turėti daugiau žinių, todėl tenka daugiau paskaityti apie akademinę muziką. Deja, kitoms knygoms nelabai lieka laiko, bet tikiuosi, kai nebeturėsiu aktyvios veiklos, galėsiu daugiau skaityti.

Namuose turiu labai didelę biblioteką. Be to, mes dalijamės knygomis su kolegomis.

Man labai patinka ir biografinės, istorinės žinomų politikų, verslininkų, kurie gyvenime yra daug ko pasiekę, knygos. Tai tarsi mokomoji medžiaga, o romanų nemėgstu.

Vytautas VAIŠUTIS, tolimojo plaukiojimo kapitonas

Internete knygų skaityti nemėgstu. Man malonu pačiupinėti, pavartyti popierinę. Jas perku knygynuose. Labiausiai patinka "Akropolyje" antrame aukšte, nes ten ir kava, ir ledai pigūs, galima pasėdėti, pavartyti iš lentynos paimtą knygą.

Labiausiai patinka istorinės knygos. Rytis Sabas - jaunas rašytojas išleido knygą "Gaono kodas". Mane suintrigavo tai, kad joje paminėtas Želvos miestelis, iš kurio aš kilęs. Patinka Edvardo Gudavičiaus knygos. Labai įdomi Vykinto Vaitkevičiaus ir Aistės Petrauskienės knyga "Lietuvos partizanų valstybė".

Vaikystėje, būdamas 11-13 metų, perskaičiau visus Lietuvos klasikus, užtat iki dabar pastebiu gramatikos klaidas.

Neprisimenu, kokiame laive perskaičiau visus Antono Čechovo tomus. Jo knygas galima skaityti po kelis kartus. Naujuose laivuose bibliotekų nebūdavo, tai veždavausi į reisą dvi tris. Namuose turiu gal 20 knygų, išleistų vos ne prieš 100 metų. Neseniai knygyne nusipirkau Džeko Londono "Martiną Ideną", nes turėjau tą knygą, išleistą dar Smetonos laikais. Buvo įdomu pažiūrėti, kuo skiriasi. Jeigu įdomi knyga, aš ją skaitau kelis kartus.

Labai džiaugiuosi, kad ir mano sūnus, ir duktė skaito ir perka knygas, o štai anūkai - jau tragedija, bandžiau, bet neįpratinau skaityti.

Kristina SADAUSKIENĖ, knygos "Klaipėda - alternatyvus miesto gidas" autorė

Anglų kalba parašytas knygas, kurios dar nėra išverstos į lietuvių kalbą, skaitau skaitmeniniu formatu, kad neatsilikčiau. Bet jeigu būna kokia nors monografija, kai skaitant po kažkiek puslapių norisi sugrįžti atgal, užsisakau popierinį formatą ir parsisiunčiu. Tačiau lentynos nėra guminės, todėl vien dėl to stengiuosi riboti save. Nesu visiškai atsisakiusi popierinių knygų, bet stengiuosi jas labai atsirinkti.

Aš iš tokių žmonių, kurie skaito nemažai. Mes gal jaučiamės šiek tiek vieniši su tomis savo knygomis. Toks jausmas, kad aplinkui nėra daug skaitytojų. Užtat nuėjęs į knygų mugę apsidžiaugi jų pamatęs daugiau.

Ką renkuosi skaityti, priklauso nuo nuotaikos. Dabar vakarais skaitau apie radikaliosios dešinės judėjimo augimą Amerikoje. Laisvalaikiu mėgstu skaityti mokslinę fantastiką, bet pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriu ne grožinei literatūrai.

Man labai patiko Michel Tournier romanas "Girių karalius", bet ją rekomenduočiau tiems, kurie nebijo sunkesnio teksto. Iš lengvesnių skaitinių galėtų būti bet kuri Romeno Gari knyga.

Martynas ARMONAITIS, Uosto direkcijos darbuotojas

Prioritetą teikiu popierinėms knygoms. Man telefone ar kompiuteryje nepatogu skaityti, o skaityklės neturiu. Internete nebent kokį nors straipsnį paskaitau, bet visą knygą - ne.

Knygas aš arba gaunu dovanų, arba perku. Jeigu man knyga patinka, kažkodėl noriu ją turėti. Į biblioteką einu knygų paimti vaikams.

Man įdomiausia skaityti apie šio krašto istoriją, knygas apie savęs ugdymą. Nesu didelis grožinės literatūros gerbėjas, nors Ericho Marijos Remarko visas knygas perskaičiau. Man tiesiog patinka sužinoti ką nors naujo.

Pastaruoju metu skaičiau Roberto Petrausko trilogiją apie XX a. įvykius. Paskutinė dalis vadinasi "Barbarosa". Jeigu kas nors domisi karo laikotarpiu, man atrodo, tai pats geriausias šaltinis, įdomus ir įtraukiantis.