Ar pranešimas apie blogus dalykus yra skundimas?

Antanas STANEVIČIUS, leidėjas

Rusų rašytojo Vladimiro Zazubrino apysakoje "Skiedra" taip atskleista bjauri "stukačių" dvasia ir elgsena, kad man dabar bet koks skundimas kelia pasidygėjimą. Rytų Vokietijoje vyras rašydavo "donusus" (pranešimus) apie savo žmoną... Sėdi prie stalo kartu su šeimininku, baliavoji, o kai išvažiuoji, jis paskambina policijai ir pasako tavo automobilio numerį. O juk pats turėjo pirmiausia girto žmogaus neišleisti. Geriau aprėkti, jeigu kas nors tau meta nuorūkas ant galvos ir dūmus pučia pro langą.

Bet pareigūnus, kurie darydami finansinius patikrinimus reketuoja kuklios bendrovės vadovą, reikalaudami 35 tūkst. eurų kyšio, reikėtų skųsti. Prieš metus reketuojamas žmogus paprašė manęs tylėti, nes bijojo, kad tikrintojai vis tiek ras progą prie jo prikibti. Svarbiausia, kad jie reketuoja Lietuvos valstybės vardu, o pinigai eina į asmenines kišenes. Čia jau ne rūkymas balkone ir ne šuns vedžiojimas be antsnukio. Tai rimti dalykai, kurie iš esmės griauna valstybę. Valstybėje yra tiek daug kontrolės aparatų, nereikalingų valdininkų, kad ji turėtų nusipurtyti kaip šuo, nusimaudęs kūdroje.

Aldona KERPYTĖ, Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorė

Tai ir filosofinis, ir kartu moralinis klausimas. Pilietiški mes privalome būti, bet net mokslininkai Europos visuomenę vadina atologiniu paaugliu. Įsivaizduojate, kiek yra kritusi asmens branda.

Jeigu keliamas pavojus, reikia pranešti, bet tai nėra skundimas, tai yra įspėjimas, tai labai pilietiškas veiksmas. Jeigu pamatai gatvėje gulintį žmogų, galbūt girtą, tokiu atveju, manau, tiesiog privalu paskambinti institucijoms. Bet juk jeigu gatve eina išgėręs žmogus, nepuoli skambinti. Tačiau yra žmonių, kurie vertina neprotingai ir pats skundimo procesas jiems tampa malonumu.

Aš ir dabar vaikščiodama parke nusitraukiu kaukę, jeigu nėra žmonių. Matau, ateina kitas žmogus, irgi nusiėmęs kaukę. Artėdami vienas prie kito mes užsidedame kaukes iš pagarbos vienas kitam. Tokiu atveju juk neskųsi to žmogaus. Jeigu parduotuvėje jis stovės šalia manęs be kaukės, paprašysiu, kad ją užsidėtų. Bet tai nebus skundimas.

Petras BEKĖŽA, jūrininkas

Lietuvoje galbūt iš sovietmečio yra likusi nuostata, kad, jeigu praneši apie blogą elgesį, esi skundikas. Vokietijoje, kitose civilizuotose šalyse tai yra visiškai priimtinas dalykas. Ten niekas nesmerkia žmogaus, kuris praneša apie kokį nors pažeidimą. Tai daryti yra kiekvieno žmogaus pareiga. Kodėl aš turiu laikytis kokių nors taisyklių, o kitas gali jas ignoruoti?

Garsiausi filosofai jau seniai pasakė, kad absoliučios laisvės nėra. Didesnė dalis žmonių valstybėje išreiškia savo valią ir įteisina kokiais nors teisės aktais, kurių paisyti privalo ir mažesnioji dalis.

Manau, kiekvienas žmogus, matydamas netvarką ar valdžios apsileidimą, turėtų būtinai apie tai pranešti. Pavyzdžiui, Seimo nariams mokami papildomi pinigai, nuo kurių neskaičiuojami mokesčiai. Tai darbo užmokestis vokeliuose. Jūrininkų dienpinigiai - taip pat yra darbo užmokestis vokeliuose. Apie tai esu pranešęs, ir ne vieną kartą.

Inga ČESNAKIENĖ, verslininkė

Draudimas rūkyti balkonuose priimtas tik tam, kad būtų priimtas - nenumatyta kontrolė. Žmogus pats turės fotografuoti rūkantįjį. Klausimų milijonai. Tokius nutarimus vertinu kaip "orinius", kurie nebūna įgyvendinami ir po kurio laiko užmirštami. Kai esantieji valdžioje neturi normalių pasiūlymų, griebiasi alkoholio, rūkymo, sugalvoja, kad kodinės durų spynos yra netinkamos, ir kt.

Jeigu mano kaimynas rūkys balkone, pirmiausia eisiu pas jį pasikalbėti. Ar reikia kokių nors įstatymų, jeigu patys su kaimynais galime susitarti. Dar, žiūrėk, per tą rūkymą ir būsime susidraugavę netyčia. Institucijoms pranešti reikėtų tada, jeigu žmogus tai daro piktybiškai. Ar tavo pranešimas bus pilietiškas poelgis, priklauso nuo to, kokius veiksmus atlikai prieš tai. Manau, pirmiausia reikia užmegzti kontaktą su žmogumi, o ne pulti skųsti.

Mindaugas MILINIS, žurnalistas, rašytojas

Tarp pilietiškumo ir skundimo labai slidi riba. Mes gyvename kaime ir labai griežtai laikomės visų reikalavimų: nei patys kur važiuojame, nei pas mus kas atvažiuoja. Bet kai matai, kad pas kaimyną kažkas atvažiuoja, sukirba abejonė. Kaip pilietis turėtum arba jam pačiam pasakyti: "Ką darai, nes mes visi draugiškai kenčiame šiuo laikmečiu", arba skambinti tarnyboms. O gal geriau nieko nesakyti, juk su tuo žmogumi reikės gyventi kaimynystėje?

Esu fotografavęs, kaip automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą, nusiunčiau e. policijai. Bet pilietiškas elgesys atima daug asmeninio laiko. Turi įvykį užfiksuoti, paskui tau skambina tyrėjas ir t. t. Kitą kartą tikrai geriau užsimerkti. Bet vis dėlto manau, kad mes privalome būti pilietiški ir tai jokiu būdu nėra skundimas.

Manau, kad sąvoka "skundimas" pas mus yra atėjusi iš sovietmečio, mes nežinome, kas yra pilietiškumas.

Loreta BERŽINSKIENĖ, verslininkė

Būti pilietiškam ir nebūti skundiku sunku. Kiek gyvenu, nesu turėjusi tokių kaimynų, kad būčiau juos skundusi ar jie būtų skundę mane. Tik esu pagąsdinusi, kad paskųsiu. Kaimynai iš kaimo atsivežė tokį mažiuką šunelį ir pririšo lauke be jokios būdos. Tada su vyru pas juos nuėjome, dar kaimynus suagitavome, davėm velnių, sakėme, kad iškviesime visas gyvūnų apsaugos tarnybas. Jie greitai susitvarkė. Nuvežė šunelį kažkur pas giminaičius. Sakiau, dar nuvažiuosiu patikrinti, kur nuvežė. Ne, kaimyno aš tikrai neskųsčiau, jau geriau jo vakare palaukčiau...