Ar politikams patinka nuotoliniai posėdžiai?

Kalbino Gintaras TOMKUS, Dalia BIKAUSKAITĖ

Vytautas GRUBLIAUSKAS

Per nuotoliniu būdu vykstančius miesto Tarybos posėdžius vis dar pasitaiko pikantiškų situacijų. Tai kam nors katinas ant kaklo per posėdį atsisėda, tai kažkam už nugaros plevėsuoja įvairių spalvų vėliavos, tai kas nors užmiršta išjungti mikrofoną, išgirsti privačių pokalbių niuansus. Visi atsidūrėme naujų iššūkių lauke, kuriuos vieni sėkmingiau, kiti ne taip, bet įveikiame. Labiausiai nepatinka techniniai nesklandumai, kai reikia daryti pertraukėles, jie blaško dėmesį.

Nuotolinis bendravimas eliminuoja emociją, kuri tvyrodavo salėje. Ten, išjungus mikrofoną, komentarai ar emocijos neišsijungdavo. Dabar pasisakymai gerokai konkretesni, dalykiškesni, mažiau emocionaliai įkrauti. Žinoma, norėtųsi sugrįžti prie to emocinio bendravimo. Kaip kirpėjai, kepėjai ir kt., taip ir politikai jau laukia sugrįžimo prie gyvo, nuoširdaus bendravimo, kurio neatlieps jokia virtuali erdvė.

Elida MANTULOVA

Kartais tenka vienu metu dalyvauti net trijuose posėdžiuose. Tokiais atvejais tikrai būna labai sudėtinga. Todėl turiu ne tik namų kompiuterį, esu atsivežusi kompiuterį iš savo verslo įmonės ir dar turiu Tarybos darbui išsinuomotą kompiuterį. Taigi vienu metu stebi tris kompiuterius, žinoma, kad praleidi kokią nors informaciją arba momentą pasisakyti. Kodėl nuotolinio darbo laikotarpiu veiklų atsirado daugiau nei buvo kontaktinio darbo metu, nesuprantu.

Tarybos posėdžiuose labiausiai erzina, kad ne visada gali pasisakyti, ne visada esi pastebimas. O kai pastebi, tavo informacija tampa nebeaktualia arba nebereikalinga. Nepatinka ir pasisakymų eiliškumas, kai esi gyvame posėdyje, gali pats jį reguliuoti.

Man patiko tai, kad turėjome daugiau galimybių dalyvauti kitų komitetų posėdžiuose, t. y. peržiūrėti jų įrašus mums patogiu laiku. Tai buvo didžiulis pranašumas ir palengvinimas, galėjome geriau pasiruošti Tarybos klausimams. Deja, dabar ta galimybė iš dalies yra apribota, nes mediateka pradėjo saugoti įrašus trumpiau.

Rimantas TARAŠKEVIČIUS

Gražu dirbti salėje, bet visai patogu ir nuotoliniu būdu. Man tie nuotoliniai, o ypač komitetų posėdžiai, visai priimtini. Jie palengvina darbą visiems Savivaldybės administracijos žmonėms, kuriems nereikia lakstyti iš vieno pastato į kitą su savo dokumentais, aparatūromis ir pan. Mūsų komiteto posėdis, kuriame pirmą kartą buvo pristatomas strateginės veiklos planas, truko tris su puse valandos, vyko visai normali diskusija. Žinoma, komiteto posėdyje kur kas mažiau žmonių, tad procesas yra nesunkiai valdomas. Tarybos posėdis turi tam tikrų aspektų. Kai kuriems jo nariams norėtųsi gyvai pašurmuliuoti salėje, o nuotolinis posėdis griežčiau reglamentuoja visus tavo pasisakymus, tad tuščiam pokalbiui nedaug belieka laiko. Man tai netrukdo dirbti, ir laiko daugiau susitaupo. Nors savo kolegas kartais pamatyti gyvai jau norėtųsi.

Alina VELYKIENĖ

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžiai man primena iš dalies pantomimos teatrą, meras visus užblokavęs, norinčiam paklausti teisė suteikiama tik po atskiro "mygtuko paspaudimo", t. y. leidimo paklausti teisės suteikimo.

Stebina, kai mero paties kompiuterio garsas fonuoja, vyksta techniniai nesklandumai, kas kartą mes kokią valandą sugaištame laiko, kol vyksta "leidimo kalbėti" proceso įjungimas. Toks juokas per ašaras.

Peržiūrėjus kitų Klaipėdos regiono savivaldybių tarybų posėdžių įrašus matyti, kad visi Tarybos nariai lygiaverčiai dalyvauja posėdžiuose, bendrauja, uždavinėja klausimus, komentuoja, jiems sudarytos visos teisės būti tiesiogiai posėdžiuose. Taigi darau išvadą, kad Klaipėdos regiono savivaldybių merai ženkliai labiau pasitiki Tarybos nariais, neribodami jų teisės būti išjungtu garsu.

Komitetų posėdžiai vyksta labai įvairiai, tai priklauso nuo komiteto pirmininko - vienur visiems suteiktos lygios teisės, kalbame, diskutuojame, kitur tas pats, kaip miesto Tarybos posėdžiuose. Po vieno jau pasibaigusio posėdžio net susigraudinau, kai vicemeras Arvydas Cesiulis sako: "Leiskime Alinai paklausti ar pasisakyti, nes ji tik žiopčioja, o mes nieko negirdime..."

Edmundas KVEDERIS

Nuotoliniai miesto Tarybos posėdžiai išlaikė būtinąją sprendimų priėmimų procedūrą, bet specifika ir galimybės apriboja Tarybos narių platesnes diskusijas su projektų teikėjais ir tarpusavyje. Kaip ir daugelyje sričių, kur darbas vyksta nuotoliniu būdu, nebelieka gyvo bendravimo, pasitarimo, kartais ir karštų diskusijų. Norisi grįžti kuo greičiau į tiesioginį darbą.

Nina PUTEIKIENĖ

Nuotoliniai posėdžiai suteikė Tarybos svarstomiems sprendimams daugiau viešumo. Tarybos narys gali labiau įsigilinti į sprendimus stebėdamas visų komitetų posėdžius. Na, o merui sunkiau pasidarė posėdžio metu viešai išjungti mikrofoną pasisakančiam politikui. Tai - irgi pliusas. Minusas gal tik tai, kad praktiškai nunyko "Klaipėdiečių tribūna" - miestiečių pasisakymai prieš posėdį.

Arūnas ANDZIULIS

Nuotolinio darbo specifika man yra nuostabi miesto Tarybos, jos komitetų ir komisijų darbo versija, nes mažėja tuščiažodžiavimų, viskas sprendžiasi operatyviau.

Moksle ir projektinėje veikloje tai - dalinis gėris. Gera, kai pasijunti mokslo pasaulio dalele - "mokslininku be sienų". Išmokome operatyviai aptarti mokslo įžvalgas. Sykiu tai ir dalinis blogis - juk eksperimento ar mokslo bandymo per "ZOOM'ą" neatliksi!?

Nieko nepadarysi - nuotolinis darbas jau atėjo į mūsų gyvenimą ir istorija, matyt, tai įvardins "naująja civilizacijos revoliucija".

Asmeninio ir redakcijos archyvo nuotr.