Ar mėgstame grybauti ir valgyti grybus?

Elida MANTULOVA, klaipėdietė, pamilusi Kretingos rajono miškus

Manau, kad kiekvienas grybautojas turi savo grybą viename ar kitame miške. Mes grybauti važiuojame kiekvienais metais. Tokį pomėgį, ko gero, perėmiau iš savo mamos. Mes važiuojame į jos mišką: nuo Darbėnų reikia sukti Skuodo kryptimi ir pervažiuoti geležinkelį. Nieko nekeičiame, nes rezultatas jame visada puikus. Nors pats miškas yra labai klaidus. Dabar tą problemą sprendžia įvairūs išmanieji įrenginiai kišenėse. Mes pradėjome važiuoti prieš labai daug metų, tada naudodavomės paprastu kompasu. Be jo niekada neidavome į tą mišką. Jame sunku vaikščioti, nes daug kirtimų, šlapias, bet mes jį esame pamilę.

Mama prigrybaudavo pilną "Žiguliuko" bagažinę. Kai eidavome su ja, būdavo kad ir nusivelkame kokį nors viršutinį rūbą, surišame rankoves ir dedame grybus. Dabar to nedarome. Mano vyro nuostata - prisirenkame subalansuoto dydžio krepšiuką ir einame lauk.

Užpraėjusį savaitgalį abi dienas praleidome miške ir parsivežėme po du krepšiukus. Šeštadienį teko iš kišenės išsitraukti ir "Maximos" maišą. Mes renkame tik trijų rūšių grybus: baravykus, raudonikius ir rudmėses. Šeštadienį radome 177 baravykus ir 50 raudonikių. Ko gero, dar ne rudmėsių laikas. Grybai buvo įspūdingi: gerokai ūgtelėję, bet absoliučiai sveiki.

Miškas pati saugiausia vieta saugantis nuo koronaviruso. Žmonių miške, nors pakelėse buvo labai daug mašinų, nesutikome.

Labiau mėgstu grybus rinkti, nei juos ruošti ar valgyti. Šiemet ketinau grybus sūdyti, to niekada nesu dariusi. Kaliningrado turgavietėje teko matyti įspūdingus permatomus sūdytų grybų kibirus. Turiu džiovyklę, tad daug grybų džiovinu, dalis jų atsidūrė šaldymo kamerose. Pačius gražiausius, mažiausius, sveikiausius marinuoju stiklainiukuose.

Eimantas KIUDULAS, Klaipėdos LEZ atstovas

Esu pasyvus grybautojas, bet mėgstu po mišką pasivaikščioti. Mano tėvai yra išlaikę pomėgį grybauti, jie mėgsta mišką ir žino vietas. Jie mane pasiima ir man tai yra vienas iš pabendravimo su jais būdų. Jeigu ne tėveliai, aš nevažiuočiau grybauti.

Savaitgaliais gyvenu Vilniuje. Mums arčiausiai yra arba Šalčininkų rajonas, arba Dzūkija. Šiemet buvome prie ežerų. Palyginti su tomis bagažinėmis, kurias matau kolegų "Feisbuke", mes daug neprigrybavome. Bet vieną kartą iškepti užteko ir dar šiek tiek liko užšaldyti žiemai. Be to, buvo smagus pasibuvimas kartu gamtoje. Labai nemėgstu grybų valyti. Mano mėgiamiausi patiekalai - ūmėdžių sriuba ir kepti baravykai.

Margarita RAMANAUSKIENĖ, architektė

Žinoma, kad grybus mėgstu labiau nei architektūrą. Grybai - mano neišsemiama tema. Kai tik atsiranda galimybė, iš karto einu grybauti. Viską iškeisčiau į grybavimą. Tai toks malonumas, esu moteris rinkėja. Mano mėgstamiausi yra žaliuokės, makavykai, savaime suprantama, baravykai. Tokių, kurių nemėgčiau, nėra.

Ir valgyti juos mėgstu, ir valyti. Visą laiką pati valau, nieko neprileidžiu, kad ir kiek daug jų būtų. Aš juos džiovinu, marinuoju, konservuoju. Man smagus ne tiek jų valgymas, kiek ieškojimas. Nežinau žmogaus, kuris to nemėgsta. Mes esame rinkėjų, ūkininkų tauta.

Ir pernai, ir šiemet grybų tiek pat, tik laikas truputį skiriasi. Kartais grybai pakeičia vietas: žiūri, kur anksčiau būdavo, nebėra, eini kitur. Tai didžiausias gyvenimo malonumas, tik gaila, kad labai trumpas. Šiemet jau labai daug prisirinkau: ir prisidžiovinau, ir šaldytuvas pilnai prikimštas marinuotų. Bet vis tiek dar eisiu grybauti, nes jau greitai jie baigsis.

Vytautas KAUNAS, uosto darbuotojas

Labai mėgstu grybauti, šiemet buvau tik du kartus. Pirmą kartą sekėsi nelabai, nuvažiavome ne ten, kur reikia, į tėvuko tėviškę prie Endriejavo. Ten jau per seni miškai. O antrą kartą iš bendraklasės išgirdau, kad Švėkšnoje prisigrybavo, tai labai gerai pasisekė: pririnkome apie 100 baravykų, ir visi buvo labai sveiki. Valėm su žmona kartu atsisėdę ir šiukšlių nebuvo.

Man patinka ir valgyti, ir grybauti. Man skaniausia grybai, paruošti pagal senovinį receptą: daug spirgų, grybai grietinėlės padaže ir virtos bulvės - daugiau nieko nereikia.

Mes ilgą laiką negrybavome, nes buvome tinginiai ir nesiskiepijome nuo erkinio encefalito. Pasakiau kategoriškai: tol nevažiuosiu grybauti, kol nepasiskiepysiu. Šiemet pasiskiepijome ir iš karto lėkėme grybauti. Erkės dar nė karto nebuvo įsisiurbusios. Kažin, ar šiemet pavyks daugiau pagrybauti. Prisimenu, kartą esame net lapkričio pradžioje prisigrybavę normaliai.

Artūras JUŠKĖNAS, rankinio treneris

Mėgstu vaikščioti po mišką, tai malonumas, sutinku. Bet kada specialiai važiavau grybauti, nebeatsimenu. Esu ne grybautojas, bet vaikščiotojas po mišką.

Galbūt grybauti būtų ir visai smagu, bet kas būna po to..., tai ne man. Atsinešti grybus, valyti, virti, marinuoti, sūdyti - ne, ne, ne. Jeigu kažkam tai patinka, galiu pririnkti ir atiduoti. Valgyti juos visai skanu, jokių problemų. Labiausiai mėgstu voveraites ir baravykus. Bet valyti grybus ... Tai darbas, už kurį turi būti mokami didžiuliai pinigai. Jeigu būtų tokia grybų valymo mašina kaip skalbimo, aš pirmas ją nusipirkčiau.

Šiemet dar nevalgiau šviežių grybų, o sūdytų turime, draugai daug priveža. Bet šviežių nevalytų grybų neimu ir iš draugų.

Benas ŠARKA, Žvejų rūmų Gliukų teatro vadovas ir režisierius

Man pasakymas grybauti reiškia daugiau. Kas yra grybai, niekas nežino. Jie - nei augalai, nei gyvūnai. Galbūt jie labiau priskiriami netgi gyvūnams nei augalams. Grybų pasaulis yra nepažinus, kad ir ką mokslininkai šnekėtų. Žmonės mano, kad žino apie grybus, bet jie mato tai, kas iškyla virš žemės. O nematomoji grybų pasaulio dalis yra neaprėpiama. Ir iš tikrųjų grybai yra šeimininkai šioje žemėje, o ne žmonės. Galbūt net grybai renka žmones.

Į mišką einu nuolatos. Aš nevalgau grybų, aš su jais šnekučiuojuosi. Juk ne viskas yra skirta skrandžiui. Vieni grybai yra skrandžiui, kiti - ne. Jų yra neaprėpiama daugybė. Kasmet atsiranda vis naujų rūšių, kurių žmonės nespėja užfiksuoti. Pasakyti, koks tau grybas labiausiai patinka, tas pats, kas pasakyti, kuri smiltelė tau labiausiai patinka prie jūros. Smiltelių yra milijardai milijardų.