Sumokėti 0% mokesčių – dažna rajonų turtuolių praktika

13,7 tūkstančio kandidatų pateikė deklaracijas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Iš jų 3,2 tūkstančio per 2017 metus nesumokėjo nei euro mokesčių valstybei – 800 kandidatų netgi negavo nei euro pajamų.

Tačiau eurų nestokojantys kandidatai taip pat nepasižymi dosniu mokesčių mokėjimu. Maždaug pusės visų kandidatų sumokėtas pajamų mokestis (GPM) nesiekia 7 procentų jų pajamų 2017-aisiais metais.

Palyginimui, paprastam dirbančiajam 2017-aisiais buvo taikomas 15 proc. GPM tarifas. Dažnai kandidatai verčiasi savarankiškai – ūkininkauja, užsiima individualia veikla, ir sugeba pajamas su atskaitymais suderinti beveik „centas į centą“.

Tuomet ir mokesčių mokėti nereikia. Kandidatų deklaracijas apibendrino ir duomenis palyginti leidžia nauja interneto svetainė kandidatustatistika.lt, kurį kūrėjams tekainavo 700 eurų.

Kandidatui individuali veikla „nesiseka“ – mokesčių beveik nemoka

Eilinis kandidatas į savivaldybių tarybas nėra paprastas „mirtingasis“. Jis vienas, arba su sutuoktiniu, turi vidutiniškai 76 tūkstančių eurų vertės turtą, iš jo 12,6 tūkstančio eurų – pinigai banke ar grynieji.

Per mėnesį vienas kandidatas gavo vidutiniškai 1820 eurų pajamų (21,8 tūkst. eurų per metus), bet sumokėjo tik 117 eurų pajamų mokesčio – tai yra apie 6,4 proc.

Taip yra todėl, kad kandidatas didelę dalį pajamų gauna iš individualios veiklos, bet ji jam pelno neneša.

Vidutiniškai vienam kandidatui per metus teko 6394 eurai individualios veiklos pajamų, tačiau jas suvalgė sąnaudos ir leidžiami atskaitymai, kurie siekė 5299 eurus.

Tad apmokestinti teliko 1095 eurus per metus, o tokios veiklos tarifas svyruoja nuo 5 iki 15 proc., ūkininkams taikytos ir dosnesnės lengvatos, leidusios mokesčio nemokėti.

Dar 1666 eurus vidutinis kandidatas gavo už parduotą NT ar kitokį turtą, o tokios pajamos ne visuomet apmokestinamos. Tačiau vidurkiai dar nieko nereiškia: tarp kandidatų yra būrys milijonierių, kurių sumokėti mokesčiai vos viršija 0 proc. nuo gautų pajamų. Yra ir tokių kandidatų, kurie neturi ir sudilusio skatiko – neša skolų kuprą.

Kas gavo daugiausiai pajamų ir sumokėjo mokesčių?

Didžiausią pajamų sumą – 3,03 milijono eurų – per 2017 m. deklaravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Klaipėdos mieste – uoste veikiančios bendrovės „Birių krovinių terminalas“ vadovas Vidmantas Dambrauskas.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Vidmantas Dambrauskas

Jo sumokėta gyventojo pajamų mokesčio suma siekia 14,78 proc., ir tai arčiausiai įprasto 15 proc. tarifo esantis dydis, lyginant su kitais didžiausias pajamas gavusiais kandidatais. Todėl ir pagal sumokėtų mokesčių sumą (448 tūkst. eurų) V.Dambrauskas yra pirmas tarp visų kandidatų.

Antroje vietoje esantis Visvaldas Matijošaitis deklaravo 2,79 mln. eurų pajamas, tačiau jo GPM suma tesiekia 3,47 procento gautų pajamų. V.Matijošaitis deklaravo 1,7 mln. eurų turto perleidimo pajamų, joms pajamų mokestis taikomas ne visuomet.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Visvaldas Matijošaitis

Visuomeninis komiteto „Vieninga Plungė“ kandidatas Liudas Skierus, kuris yra „Vičiūnų“ įmonių grupės akcininkas, deklaravo 2,46 mln. eurų pajamas, iš kurių 2,2 mln. eurų sudarė turto perleidimas, – jis sumokėjo 14,4 proc. pajamų mokesčių. Antroje vietoje jis yra ir pagal sumokėtų mokesčių sumą (355 tūkst. Eur).

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Liudas Skierus

Tačiau kitų trijų didžiausias pajamas gavusių kandidatų sumokėti mokesčiai vos viršija 0 procento jų pajamų.

Štai Kauno rajone kandidatuojantis socialdemokratas ūkininkas Audrius Banionis deklaravo 2,27 mln. eurų pajamas, o sumokėjo – 6761 eurą GPM, arba 0,3 procento nuo pajamų.

Taip atsitiko dėl to, kad iš 2,1 mln. eurų individualios veiklos pajamų buvo atskaityti 1,965 mln. eurų leidžiami atskaitymai. Net ir lyginant vien su 135 tūkst. eurų tokios veiklos pelnu, A.Banionio sumokėtas GPM tesiekė 5 proc.

Nuotr. iš mobilusturgelis.lt/Audrius Banionis

Apskritai A.Banionio deklaruoti leidžiami atskaitymai yra didžiausi tarp visų kandidatų – siekė beveik 2 mln. eurų.

Švenčionių r. kandidatas Antonij Jundo (Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“) taip pat yra ūkininkas, panašūs ir jo mokesčiai: pajamos siekia 1,92 mln. eurų, o pajamų mokesčiai sudaro 2756 eurus, arba 0,14 proc.

Jam taip pat, atskaičius leidžiamus atskaitymus, iš individualios veiklos liko apie 55,7 tūkst. apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikytas 5 proc. tarifas.

TOP 15 sąrašą peržiūrėkite čia

Individualios veiklos „virtuozai“ – dažniausiai iš LVŽS

15min sudarė TOP 30 sąrašą kandidatų, kurių individualios veiklos apimtys buvo pačios didžiausios – sudėjus savarankiškos veiklos pajamas ir joje patirtus atskaitymus gauta suma buvo didžiausia. Jame 12 pozicijų užima Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatai, dažniausiai ūkininkai.

Nei vienas trisdešimtuko narys nesumokėjo daugiau nei 4 proc. GPM nuo gautų pajamų – nors pajamos siekia ir milijonus, daug pelno neuždirbo.

Pirmoji vieta pagal individualios veiklos „apsukas“ atiteko jau minėtam 6761 eurą valstybei sumokėjusiam A.Banioniui, o antroji – A.Jundo.

Trečioje vietoje – Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Jonas Jurgeliūnas, sumokėjęs valstybei 5100 Eur mokesčių, nors pajamų gavo už 1,72 mln. eurų, ir patyrė leidžiamų atskaitymų už 1,369 mln. eurų.

Patį mažiausią GPM – vos 272 Eur – trisdešimtuke sumokėjęs LVŽS kandidatas Kėdainių r. Arvydas Šmigelskis „centas į centą“ atitaikė gautas individualias veiklos pajamas su leidžiamais atskaitymais – po 545.008 Eur.

Nuotr. iš agrokoncernas.lt/Arvydas Šmigelskis

Tarp visų kandidatų jis toks tikrai ne vienintelis: lygias individualios veiklos pajamas ir atskaitymus patyrė 79 kandidatai. Pačias didžiausias pajamas ir išlaidas taip suderinti sugebėjo LVŽS kandidatė Kelmės r. Reda Mažonavičienė – po 661.871 eurą.

Ji deklaracijoje nurodė dirbanti Kelmės lopšelio darželio „Ąžuoliukas“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui. „Aš tiesiog kaip ūkininkas, o daugiau jokių veiklų aš nevykdau. (...) tikrai esu garantuota už buhalteriją, kadangi ne buhalterį kokį nors samdau, o konsultavimo tarnybą, kuri veda ne tik vedą visą apskaitą, ir dvejybinę, bet ir konsultuoja ir visas naujoves žino“, – paklausta, ar tai ne klaida, atsakė R.Mažonavičienė.

Dalis ūkininkų deklaravo didelius pelnus

Ne visų ūkininkų pajamos prilygsta sąnaudoms. Didžiausią pelną iš ūkininkavimo deklaravo LVŽS kandidatas Pasvalyje Remigijus Janušas – individualios veiklos pajamos viršijo sąnaudas 544,6 tūkst. eurų, individualios veiklos pelningumas – 39 proc.

Net ir esant tokiam pelnui, sumokėtas pajamų mokestis – 28,8 tūkst. eurų. Visos ūkininko pajamos sudarė 1,53 mln. Eur.

„Yra kaip yra, nei ką nors darau negero, čia viskas, kaip priklauso, pagal visus įstatymus. O už kitus negaliu atsakyt, aš galiu tik už save atsakyt“, – 15min sako R.Janušas.

Antroje vietoje pagal pelną atsidūręs LVŽS kandidatas Šilalėje Egidijus Gečas nesutiko komentuoti telefonu, nes negalėjo būti tikras, su kuo šneka, ir pakvietė atvažiuoti į Šilalę.

Jo gautas ūkininkavimo pelnas – 430 tūkst. eurų, o pelningumas siekia net 48 proc. Nepaisant to, sumokėtas GPM siekia 21,7 tūkst. eurų, arba 5,05 proc. nuo apmokestinamų individualios veiklos pajamų.

Tačiau daliai ūkininkų, panašu, veikla itin nuostolinga. Didžiausią individualios veiklos nuostolį – 682,8 tūkst. eurų – fiksavo LVŽS kandidatas Radviliškyje Vytautas Kriščiūnas.

Didžiausi skolininkai turi atrasti milijonus

Kas trečias kandidatas – iš visi 4800 – deklaravo, kad jų kišenėse švilpauja vėjai – 2017-ųjų pabaigoje neturėjo nei vieno gryno euro kišenėje ar banke.

O 481 kandidatas deklaravo, kad jų skolos viršija turtą.

Vertinant grynąjį turtą, atėmus paskolą, prasčiausia finansinė padėtis – Rimos Šuliokės, kuri su Lietuvos socialdemokratų darbo partija kandidatuoja į Vilniaus miesto tarybą. Jos grynasis turtas siekia minus 5,6 milijono euro, mat deklaruota 5,7 mln. eurų paskola, o turto vertė nesiekė 100 tūkst. eurų.

Perpus mažiau blogai gyvena tiesioginis konkurentas iš Darbo partijos Serafim Semėnas, jo skolos turtą viršija 2,45 mln. eurų, o pajamų deklaracijoje šviečia nuliai.

Trečioje vietoje pagal nepriteklių – LVŽS kandidatė Klaipėdos mieste Laima Kasmauskaitė – skolos turtą viršija 866,7 tūkst. eurų.

Mažiausios sumos skoloms padengti trūksta Vilniuje su TS-LKD kandidatuojančiam Arūnui Valinskui jaunesniajam, žymaus prodiuserio Arūno Valinsko sūnui – 41 euras padėtų sulyginti skolas su turtu.

1143 kandidatai turto ir skolų turėjo po lygiai – dažniausiai jų turto deklaracijose įrašyti nuliai, ir tik pavieniais atvejais deklaruotas turtas, prilygstantis skolai.

Likusieji 12 tūkstančių kandidatų, pradedant vieną eurą deklaravusia socialdemokrate Gabriele Lasavičiene, kandidatuojančia Lazdijuose, galėjo pasidžiaugti teigiama grynąja savo turto verte.

Kandidatus palyginusi svetainė – vos už 700 eurų

Svetainę kandidatustatistika.lt sukūręs IT ekspertas Eimantas Norkūnas taip pat yra kandidatas, su TS-LKD sąrašu pretenduojantis į vietą Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Tačiau 15min jis patikina, kad duomenis susisteminęs „iš idėjos“.

„Iš tiesų, taip, aš ir pats kandidatuoju ir man reikėjo užpildyti visas VRK formas ir popierius, deklaruoti turtą, mokesčius, ko iki šiol nebuvo tekę. Pildžiau daugybę formų. Pastebėjau, kad VRK duomenys yra labai išskaidyti, o norėjosi kuo labiau palengvinti tų duomenų naršymą. Nuskaitėme jų turimus duomenis ir sudėjome į atskirą svetainę, kurioje duomenis susiejome su papildomais archyvais iš rekvizitai.lt“, – aiškina E.Norkūnas.

Asmeninio archyvo nuotr./Eimantas Norkūnas

E.Norkūnas yra IT srityje veikiantis verslininkas – vienas iš naujienlaiškių siuntimo įmonės „Mailerlite“ įkūrėjų. „Turiu visą IT žinių bagažą ir tiesiog pamaniau, kad man pačiam būtų įdomu pasižiūrėti, kas darosi politikos lauke su jų pajamomis, turtu, valdomomis įmonėmis, kokius atlyginimus jie moka, kokiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvauja.

Visa informacija yra vieša, tiesiog ji išbarstyta po visus puslapius. Aš tiesiog turiu visas žinias, kaip šią informaciją sujungti į vieną vietą“, – sako E.Norkūnas.

Jis viliasi, kad aiškiai randama informacija tiesiog padės rinkėjams apsispręsti.

„Jei pamatai, kad kažkas savo darbuotojams moka mažiau nei minimalią algą, tai tiesiog kyla klausimas, kaip jis padės to miesto gyventojams geriau gyventi?“, – svarsto E.Norkūnas