Savivaldos rinkimai: išrinkti 19 merų

Po pirmojo savivaldybių rinkimų turo paaiškėjo 19 savivaldybių merai. Antro rinkimų turo neprireiks net dviejuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Kauno ir Šiaulių merai jau aiškūs, o savivaldybių tarybų rinkimuose šiemet populiarumo nestokojo visuomeniniai komitetai.

Nuo 2015 metų savivaldybių rinkimų ryškiausiai šoktelėjo Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pozicijos. Prieš ketverius metus vykusių rinkimų metu LVŽS gavo vos keturias merų kėdes, šiemet vien per pirmą rinkimų turą „valstiečiai“ užsitikrino 2 kėdes.

Savivaldybių tarybų rinkimuose „valstiečiai“ pagal gautų mandatų skaičių tarp partijų užima ketvirtą vietą. „Mūsų rezultatai, aišku, geresni nei buvo anksčiau. Matyt, mums šiek tiek padeda tai, kad esam matomi visur“, – jau pirmadienį dėstė R.Karbauskis ir sveikino LVŽS remiamą Kauno merą Visvaldą Matijošaitį.

Dalies Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narių atskilimas padarė sąlyginai nedaug žalos – savivaldybių tarybų rinkimuose socialdemokratai pasirodė iš tiesų gerai.

Tuo tarpu Gedimino Kirkilo vadovaujama Lietuvos socialdemokratų darbo partija negavo nei vienos mero kėdės ir visoje Lietuvoje surinko vos šiek tiek daugiau, nei pusantro procento balsų. LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas džiaugėsi rinkimų rezultatais.

„Praktiškai visus metus mes, pasakysiu tiesiai šviesiai, skaldomi, aiškinama, kad mes skilome. Manau, šie rezultatai paneigia visas šias abejones. Esame stiprūs, sulaukėme visuomenės palaikymo savivaldybėse ir to labai džiaugiuosi“, – sakė jis.

Daugiausiai vietų savivaldybių tarybose užsitikrino visuomeniniai rinkimų komitetai. Visoje Lietuvoje jie susižėrė ketvirtadalį rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Daugiausiai mandatų savivaldybėse užsitikrinusi partija – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), surinkę 16 proc. visų balsų. Nedaug atsilieka socialdemokratai, surinkę apie 13 proc. balsų.

Trečioje vietoje – 11 proc. viršiję „valstiečiai“, ketvirtoje – liberalai, surinkę 6 proc.

Penktoje vietoje – Darbo partija, surinkusi 5 procentus rinkėjų balsų. Daugiau nei 5 proc. balsų surinko ir Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Tvarka ir teisingumas surinko šiek tiek daugiau, nei 3 procentus. Visos kitos partijos bei judėjimai surinko mažiau, nei 2 proc. balsų visoje Lietuvoje.

Merai pirmojo turo metu išrinkti trečdalyje savivaldybių

Iš 60 mero kėdžių po pirmojo rinkimų turo užimtos net 19. Druskininkuose įspūdinga persvara rinkimus laimėjo pastarosiomis dienomis žiniasklaidos bei teisėsaugos akiratyje vėl atsidūręs Ričardas Malinauskas – už jį savo balsus atidavė 70,5 proc. druskininkiečių.

Širvintose taip pat surinkusi net 70,81 proc. balsų mero poste ir toliau lieka Živilė Pinskuvienė.

Kaune šampanas buvo šaunamas dar neįpusėjus balsų skaičiavimui – pasirodžius pirmųjų apylinkių rezultatams favorito pozicijų neapleido Visvaldas Matijošaitis. V.Matijošaitis triumfavo surinkęs beveik keturis penktadalius balsų laikinojoje sostinėje (79,59 proc.).

„Džiugu. Meluočiau, jei sakyčiau kad ne. Mūsų komanda kauniečių nenuvils“, – kalbėjo V.Matijošaitis.

„Norėčiau pasakyti tikrą, nuoširdų kaunietišką ačiū“, – sakė antrai kadencijai išrinktas meras. Į klausimą, ar jau sulaukė sveikinimų iš kitų kandidatų, V.Matijošaitis sakė, jog nespėja atsiliepti į telefono skambučius. 60,42 proc. balsų surinko ir Akmenės rajono meru tapo socialdemokratas Vitalijus Mitrofanovas, Birštono mere tapo socialdemokratė Nijolė Dirginčienė, surinkusi 54,84 proc. balsų.

Buvusį Biržų rajono merą Valdemarą Valkiūną sutriuškinęs savivaldybės meru tapo „valstietis“ Vytas Jareckas (51,9 proc.), Jonavos rajono meru tapo socialdemokratas, buvęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius (57,36 proc.).

Joniškio rajone užtikrintai mero kėdę laimėjo Seimo narys, liberalas Vitalijus Gailius, surinkęs 62,21 proc. visų balsų. Kauno rajono meru tapo socialdemokratas Valerijus Makūnas (59,73 proc.), Neringos – socialdemokratas Darius Jasaitis (64,29 proc), Palangos – konservatorius Šarūnas Vaitkus (75,99 proc.), Pasvalio rajono – konservatorių kandidatas Gintautas Gegužinskas (50,46 proc.), Rietavo – liberalas Antanas Černeckis (62,53 proc.), Šakių rajono – konservatorius Edgaras Pilypaitis (50,89 proc.), Šalčininkų rajono – Politinės partijos Rusų aljansas atstovas Zdzislav Palevič (75,06 proc.), Šiaulių miesto – su visuomeniniu komitetu į savivaldybę kandidatavęs Artūras Visockas (52,98 proc.), Šiaulių rajono – „valstietis“ Antanas Bezaras (50,80 proc.), Švenčionių rajono – Lietuvos liberalų sąjūdžio kandidatas Rimantas Klipčius (63,64 proc.), Vilniaus rajono – LLRA atstovė Marija Rekst (52,48 proc.).

Įdomu yra tai, kad dviejų brolių kunigaikštyste vadinamuose Pagėgiuose meru netaps nei vienas iš brolių Komskių – dėl mero kėdės antrame rinkimų etape varžysis tvarkietis Vaidas Bendaravičius ir su komanda „Už permainas Pagėgių krašte“ kandidatuojantis Edgaras Kuturys.

Surinkęs 18,69 proc. rinkėjų balsų trečioje vietoje liko Kęstas Komskis, o Virginijus Komskis ketvirtoje, su 14,35 proc. balsų. 

Sostinėje išlieka intriga, Klaipėdoje liberalai negaus mero kėdės

Vilniuje į antrą turą pateko dabartinis sostinės meras Remigijus Šimašius ir buvęs meras Artūras Zuokas. Abu kandidatai rezultatų skelbimo išvakarėse teigė esantys užtikrinti dėl savo dalyvavimo antrame rinkimų ture.

Prieš pradedant skaičiuoti balsus R.Šimašius teigė naktį dėl koalicijos miesto savivaldybėje tartis neskubėsiąs.

„Nakties darbą velnias gaudo, nematau, kad naktį čia bus kažkokie susitarimai. Bet pasiskambinsim, pasikalbėsim, pasisveikinsim, manau, tai džentelmeniška ir būtina. O rimtas darbas prasidės rytoj“, – 15min teigė R.Šimašius.

A.Zuokas tvirtino manąs, kad jo komanda savivaldybėje turės 12 vietų ir priešingai , nei oponentas, sakė, kad kalbas dėl koalicijos pradės dar šiąnakt. „Vakaras ilgas ir žurnalistai reikalauja laiko štabuose, bet be abejo, manau, kad teks su kai kuo pakalbėti iki pirmadienio. Aš to nevadinčiau derybom, vadinčiau diskusijom“, – 15min pasakojo A.Zuokas.

„Tai turbūt pirmi rinkimai per visą Nepriklausomybės laikotarpį Vilniuje, kai nesuveikė švytuoklė, kai buvę valdantieji, didžiausia frakcija nenustumta į paraštes“, – kalbėjo R.Šimašius. Būtent šių kandidatų sąrašai gavo daugiausiai vietų sostinės taryboje.

Vytauto Grubliausko rinkiminė būstinė Klaipėdoje

Į antrąjį rinkimų turą Klaipėdoje taip pat pateko dabartinis meras, nuo liberalų atskilęs Vytautas Grubliauskas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos remiamas Arvydas Vaitkus.

„Mūsų komanda susibūrė tik prieš tris mėnesius, tad rezultatas yra tikrai geras. Ačiū klaipėdiečiams, kurie pasitiki“, – tvirtino A.Vaitkus. „Kažkuria prasme, gilumoje, antrame ture ir galvojau, kad teks susikauti su valstiečių kandidatu A.Vaitkumi“, – sakė V.Grubliauskas.

Konservatoriai optimistiški, liberalai neslepia nuoskaudų Liberalų sąjūdžiui šie rinkimai nebuvo tokie sėkmingi, kaip praėję – per ketverius metus nuo LRLS atskilo net keli mero postus turintys politikai, o ir visai partijai teko susidurti su įvairiais iššūkiais.

Eugenijus Gentvilas neslėpė nuoskaudų dėl Remigijaus Šimašiaus, tačiau teigė, kad liberalų sąjūdis bus pasiruošęs bendradarbiauti su LRLS nepriklausančiais liberalais.

„Nežiūrint nuoskaudų ar epitetų, kuriais čia pats pasimėčiau ką tik, reikia galvoti apie bendrą ir rezultatyvų darbą. Manau, kad buvusiems liberalams ir esamiems liberalams lengviau susitarti negu kokiems nors antiliberalams su mūsų liberalais“, – sakė E.Gentvilas.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis 15min teigė, kad pasirodžius preliminariems rinkimų rezultatams jau anksčiau reikštas optimizmas niekur nedingo. „2015 metai per rinkimus, kurie nebuvo stipriausi partijos metai, partija buvo antra pagal mandatų skaičių.

Pirmieji buvo socialdemokratai. Šiandien mes matome, kad jeigu, tarkime, Lietuvoje formuojasi daugiapartinė sistema, ar bent jau dviejų politinių krypčių sistema, tai kairėje pusėje, kur yra socialdemokratai, valstiečiai, daug visokių komitetų, balsai labai smarkiai dalinasi“, – skaičiavimus ir optimizmą aiškino G.Landsbergis. 

Lietuvos savivaldybių rinkimuose iš viso dalyvavo 47,80 procentų rinkimų teisę turinčių piliečių. 2015 m. metais pirmame savivaldybių ture dalyvavo šiek tiek mažiau rinkėjų – 47,17 proc.

Aktyviausiai rinkimuose balsavo Birštono savivaldybės (67,91 proc.), pasyviausiai – Klaipėdos miesto (38,66 proc.) rinkėjai.

Savivaldos rinkimai vyko sklandžiai, VRK informacinė sistema nestrigo.

Dėl rinkimų pažeidimų pradėta 11 ikiteisminių tyrimų – beveik trigubai mažiau, nei 2015-aisiais.

Antrasis savivaldybės rinkimų turas vyks šių metų kovo 17 dieną.