„Vakarų ekspresas“. 1993 05 01-07

Pasikėsinimas į A. Stanevičių?

Klaipėdos miesto tarybos 35-oji sesija 1993 metų balandžio 29 dieną įpareigojo miesto Valdybą atleisti iš užimamų pareigų "Klaipėdos" laikraščio redaktorių Antaną Stanevičių. Pirmoji tvirtą poziciją ir stuburą tomis dienomis parodė Lietuvos demokratinės darbo partijos miesto taryba, kuri pastebėjo, kad kai kurie deputatai, negalėdami priversti žurnalistų būti tik tam tikrų politinių jėgų ruporu, ėmėsi administracinio spaudimo.

Įdomiausia į 25 metų senumo įvykius pažvelgti kiek kitaip, kitu rakursu. Ilgus metus laikraštis "Klaipėda", iki atgimimo buvusi "Tarybinė Klaipėda", priklausė komunistams. Kilus Sąjūdžio bangai, kuri į miesto valdžios krantą išmetė naujų jėgų, paaiškėjo, kad naujoji valdžia užsimojo eiti giliai pramintu komunistų keliu ir pažaboti laisvą spaudą. Ir kas dar įdomiau, buvusį komunistų ruporą ėmėsi ginti buvę komunistai, kuriems valdant apie spaudos laisvę buvo galima tik pasvajoti. Žodžiu, neišgėręs nesuprasi, kokie ten mūšiai vyko po valdžios kilimu.

Dovanos iš Amerikos

Nors sakoma, dovanotiems arkliams į dantis niekas nežiūri, bet dovanotoms beisbolo lazdoms, nori nenori, kartais tenka ir pažiūrėti. Bent jau į tuos, kurie tomis lazdomis mojuoja tau prieš nosį.

Mat gūdžiais 1993-iaisiais tautiniai nusikaltėliai, Holivudo filmukų apie gangsterius prisižiūrėję, į savo automobilių bagažines kitiems matant demonstratyviai kraudavo beisbolo lazdas, kuriomis reikalui prispyrus auklėdavo duoklių mokėti nenorinčius arba tai padaryti vėluojančius verslininkus.

Šiandien jau mažai kas, o gal ir niekas neatsakys, kas atsitiko su ta labdara, kuri 1993-iųjų balandį mus pasiekė iš Amerikos. Klaipėdos beisbolo klubą pasiekė labdaros siunta su beisbolo apranga, kamuoliukais, apsaugos priemonėmis ir žaidimo "pagaliukais". Žodžiu, kas tais laikas su beisbolo lazda gavo pylos, tegul, nors ir pavėluotai, dėkoja dosniesiems amerikonams.

Blogai su humoro jausmu?

Ne veltui sakoma: geras humoro jausmas - Dievo dovana. Arba atvirkščiai - blogas humoro jausmas - Dievo rykštė. 1993-iaisiais klaipėdiečių humoro lygis dar gerokai šlubavo. Štai, ėmėme ir neatsargiai pajuokavome, esą "Klaipėdos naftos" įmonės generalinis direktorius Martinas Gusiatinas atostogaus Majamyje. Daugelis klaipėdiečių suprato labai tiesmukai - direktorius vyks į Floridą, kuri įsikūrusi JAV. O ponas Gusiatinas viso labo ketino keturias dienas pasidarbuot kolektyviniame sode, kurį meiliai vadindavo Majamiu. "Kas pasakys, kad Floridoje mieliau nei Lietuvoje, tegul į redakcijos langus meta akmenį", - siūlė mūsų dienraščio žurnalistai.

Vėl sprogmenų krūvos

Prieš ketvirtį amžiaus Klaipėdos rajono Mataičių kaimo ribose krūmuose rasta apie šimtas dėžių sprogmenų. Kaip tada sakė rajono Teritorinės gynybinės apsaugos štabo vadas jaunesnysis leitenantas Z. Bartusevičius, tai trisdešimties ir penkiasdešimt septynių milimetrų zenitiniai sviediniai. Greičiausiai juos dėžėse čia buvo atvežę rusų armijos likučiai. Sprogmenis, kuriuos galėjo rasti ir panaudoti vaikai, nusikalstamos grupuotės, ten pat sunaikino "Geležinio vilko" vyrai, vadovaujami Nikolajaus Pokovcevo. Ir gerai padarė.

Vilkai nerimsta

Palangiškiai ilgai prisiminė muštynes jaunimo diskotekoje kurhauze, kur apie 50 "Geležinio vilko" bataliono karių sumušė visus tą vakarą šokusius palangiškius. Tikriausiai ne už tai, kad nemokėjo šokti. Dar ilgai buvo minimas ir kitas įvykis - to paties bataliono karininkų pasišaudymas Plytų ir Vasario 16-osios gatvių sankryžoje. Na, o vėliau kavinėje "Aiva" į barmenę "geležiniai vilkai" metė... Atspėkite ką? Neatspėjote. Šaldytuvą! Taigi anais laikais "vilkai" nesimėtė tik tuščiais žodžiais.

Kiek girtų šio bataliono kareivių papuolė į policijos budėtojų dalį, tomis dienomis niekas ir neskaičiuodavo. Ir gerai darė - kas nuo to būtų tada pasikeitę?

Nieko nepešė

Nesėkmingai pradėjo navigaciją firma "Baltic foils", ėmusi eksploatuoti trasą Kaliningradas-Gdanskas. Prasidėjus žvejų streikui, Lenkijos uostas buvo užblokuotas. Vietoj pažadėtojo dviejų valandų pasivaikščiojimo po miestą Rusijos turistams teko tik stovėti reide. Galų gale laivas grįžo atgal į gimtąją pakrantę kartu su nieko nepešusiais turistais.

Nežiniukas iš Klaipėdos

Kažkoks berniukas iš Klaipėdos Nidos centre nugriovė telefono būdeles ir pasistatė mūrinį prekybos kioską. Nei miesto, nei prekybos vadovai nežinojo, kas. Nieko sau! O gyvenimas parodė, kad berniukas vis dėlto buvo teisus. Telefono būdeles ilgainiui pakeitė mobilieji telefonai, o prekybos kioskai ir šiandien daugeliui reikalingi kaip oras.

Skriaudė žemaičius

Vieną 1993-iųjų balandžio vakarą iš kretingiškės A. K. sodybos vagys iškasė dekoratyvinius krūmus. Tačiau dar labiau nepasisekė Vydmantų gyventojui V. V. Niekdariai iš jo tvarto išsivedė veršiuką. Maža to, ilgapirščiams to buvo per maža, todėl jie nepasididžiavo ir kartu išsinešė tris vištas raibąsias. Matyt, kad veršiukui liūdna nebūtų.

Ar Lietuvos mafija pamėgo makaronus?

1993-iasiais solidžios Lietuvos nusikaltėlių grupės save jau vadino pagal visas italų mafijos tradicijas - šeimomis. Pagal Lietuvos policijos operatyvinių pareigūnų pateiktą informaciją, "šeimos" susikūrė 1990-1993-iaisiais. Po to, kai iš kalėjimų grįžo visi žymiausi Lietuvoje veikę nusikaltėlių pasaulio "autoritetai". Jie pradėjo dalintis Lietuvą į įtakos zonas. Jungėsi į stambius nusikaltėlių kartelius pagal įvairius "savo žmogaus" požymius: vieni yra kartu augę, kiti kartu vogę, treti kartu "ant narų" valgę balandą."Šeima" yra savotiška firma, kuri už tam tikrą mokestį gali padaryti tau vieną ar kitą paslaugą - susigrąžinti skolą ar pakišti granatą po konkurento kioskeliu. Viskas yra paruošta - ir profesionalūs žudikai, ir patikimi ginklai. Tereikia užsakovų. 1993-iaisiais buvo spėliojama, kokia bus ta lietuviška mafija? Ar spės pamėgti Sicilijos makaronus su pomidorų padažu, ar tenkinsis lietuviškomis perlinėmis kruopomis šaltose kalėjimo kamerose...

Bus daugiau