„Vakarų ekspresas“. 1993 03 23-26

Nemirsetoje sproginėjo bombos

1993-iųjų kovo 25-osios "Vakarų ekspreso" numeryje rubrikoje "Tautinio munduro dėmės" rašoma apie tai, kaip vos pavyko išvengti aukų. Kovo 19-ąją Nemirsetoje prie pat jūros nugriaudėjo septyni sprogimai. Už 300 metrų esančioje Karklės pasienio užkardoje pažiro langų stiklai, kieme pabiro skeveldros. Tik dėl atsitiktinumo nė vieno žmogaus tuo metu nebuvo lauke.

Buvusio sovietų armijos užkardos vado Aleksejevo name sprogimo banga išnešė langus. Laimei, karininkas dar spėjo sugriebti prie lango pribėgusį sūnų ir abu virto ant grindų. Oro banga iškūlė gretimo pastato, kuriame įsikūrusi Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Klaipėdos rinktinės Karklės užkarda, penkių langų dvigubus stiklus. Prie katilinės garažų nukrito delno dydžio bombų skeveldros.

Užkardoje kilo sumaištis. Po kurio laiko pavyko išsiaiškinti, kad artilerijos sviedinius sprogdino Nemirsetoje dislokuoto "Geležinio vilko" motodesantinio bataliono kariškiai. Jie sprogmenis parsivežė iš Šateikių, kur kovo 15-ąją sprogimas sandėlyje pareikalavo kelių vaikinų gyvybių.

Mūsų reporteriams taip ir nepavyko išsiaiškinti, kodėl "vilkai" pasieniečiams nepranešė apie planuotus sprogdinimus.

Užkardos vadas A. Liugaudas prasitarė: "Bus ilgos derybos, kad įstiklintų langus. Nebus taip, kad jie daužys, o mes stiklinsime."

Kuriozinė automobilio vagystė

1993-iųjų kovo 20-ąją laikraščio numerio "Naujienų linijoje", remdamiesi policijos informacija, pranešėme, kad iš vienos uostamiesčio automobilių saugojimo aikštelės (Tilžės g. 62) pavogtas automobilis BMW-3. Pasirodo, tik be reikalo šios markės savininkų ir vagių aistras pakurstėme. Vėliau paaiškėjo kuriozinė situacija, kad niekas nieko ir niekur nepavogė. Iš šios aikštelės šiuo automobiliu, vyrui nežinant, išvažiavo... jo žmona.

Negražiai pasielgė moteriškaitė. Tik be reikalo savo vyrą suklaidino ir aikštelės sargą mirtinai išgąsdino. Ir nuotaiką ilgam sugadino...

Baudė teršėjus

Prieš ketvirtį amžiaus aplinką teršė visi, kas tik netingėjo. Buvo įpratę, kad sovietmečiu niekas į jokią taršą nekreipė jokio dėmesio, o čia štai tapome nepriklausomi ir situacija pasikeitė iš esmės.

Valstybinei įmonei "Trinyčiai" už atmosferos teršimą pateiktas 186 758 talonų ieškinys. Valstybiniam jūrų žvejybos uostui už Kuršių marių teršimą tepalais iš kuro baržos "Sartai" pateiktas 183 380 talonų ieškinys.

Taip jiems ir reikia. Tiksliau, reikėjo. Mums su teršėjams nepakeliui. Nei tada, nei dabar.

Patriotizmo netrūko

Nors 1993-iųjų kovą jau buvome atšventę 3-iąsias nepriklausomybės atkūrimo metines, bet sovietinių reliktų nebuvo taip lengva atsisakyti. Pavyzdžiui, nuėjo gargždiškis Algirdas Benetis į Taupomojo banko Klaipėdos skyrių. Nieko blogo žmogus nesitikėjo, o čia še tau, kad nori, - jo kvitą už parduotus investicinius čekius patvirtino antspaudu TSRS Taupomasis bankas.

Tai gerai dar, kad Algirdas pasitaikė žmogus patriotiškas ir pakėlė triukšmą. Kitas, ko gero, būtų ramiai sau tylėjęs ir niekam už tai jokių pretenzijų nepareiškęs.

Kandidato biografijaos potėpiai

1992 metų spalio pabaigoje Tauralaukio agrofirmos laikinosios administracijos vadovas Vincas Letukas už 23 tūkstančius tikslinių žemės ūkio išmokų iš šios firmos tariamame uždarame aukcione, apie kurį paprasti tauralaukiškiai nieko nežinojo, nusipirko "Volgą" GAZ-3102. Klaipėdos rajono privatizavimo komisija šį sandorį pripažino negaliojančiu, o aukcioną neįvykusiu. "Vakarų eksprese" prieš tai jau buvo rašyta apie V. Letuko kombinacijas dėl sodybinių sklypų Tauralaukyje. Artimiausioje Klaipėdos rajono tarybos sesijoje numatoma patvirtinti V. Letuką Klaipėdos rajono žemės ūkio skyriaus vedėju. Ar bus patvirtintas, skaitykite artimiausiuose dienraščio numeriuose.

Į Uzbekiją per... Italiją

Skaitau ir savo akimis patikėti negaliu. Stačiai kažkokia "abra-kadabra". Skaitykime ir pasijuokime kartu. Taigi, 1993-iaisiais po ilgų derybų Lietuvai pavyko iš Italijos pasiskolinti net 10 milijonų. Vokiškų markių?! Įdomu, kodėl kreditą Italija suteikė ne itališkais, o vokiškais pinigais? Ir tai, pasirodo, dar ne viskas. Už šį gautą kreditą, pasirodo, bus nupirkta prekių gyventojams, taip pat ir mėsos, kuria mūsų šalis atsiskaitys su Uzbekija už gautą medvilnę... Jūs ką nors supratote? Aš - taip pat ne...

Naujieji - kovo pabaigoje?

Sklaidydamas 25 metų senumo dienraščio komplektą, nuolat lygini, kaip buvo tada ir dabar. Ir randi labai daug panašumų. Kaip dabar mes mėgstame šventes švęsti, taip ir prieš ketvirtį amžiaus patiko linksmintis. Kas kaip išmano. Kaip kitaip paaiškinti, kad kovo pabaigoje kažkoks per vėlai atsibudęs klaipėdietis nutarė atšvęsti Naujuosius metus. Savaime suprantama, tokiai šventei reikalinga kalėdinė eglutė. Todėl nenaudėlis ėmė ir nukirto gražuolę eglę, augusią šalia namo Manto g. 62. Laimei, liko dar trys eglutės, bet pavyzdinio namo gyventojai prieš ketvirtį amžiaus labai aiškiai pasakė visiems "išsiblaškėliams", kad jeigu kas dar kartą kėsinsis į gamtos turtą, turės didelių nemalonumų.

Sportas kentėjo ir tada

1992-ųjų metų Klaipėdos biudžetui užteko 2 milijardų talonų. 1993-iaisiais buvo planuota surinkti ir išleisti jau 5 milijardus 180 milijonų talonų. O pagal pateiktas pažymas buvo prašoma 1 mlrd. 675 mln. 700 tūkst. daugiau. Teko visiems prašantiesiems po dalį sumos nurėžti. Labiausiai nukentėjo sportas. Iš 196 mln. pagal paraiškas projektams numatyta išlaidoms skirti 117 mln. talonų. Niekas nebežinojo, ką daryti su gausėjančiais sporto klubais, kurių per metus padaugėjo nuo 22 iki 32.

Daugiausia išlaidų buvo numatyta švietimui - apie pusantro milijardo talonų. Panašios sumos - sveikatos apsaugai ir komunaliniam ūkiui.

Bus daugiau